1. Molekulines jegos. Molekuliu saveikos energija. 2. Van der Valso lygtis. 3. Realiuju duju izotermes. Krizine busena. 4. Elektros kruvis. Kulono desnis. 5. Elektrostatinio lauko stiprumas. 6. Darbas perkeliant kruvi elektriniame lauke. 7. Elektrinio lauko potencialas. Potencialo ir lauko stiprumo rysys. 8. Lauko stiprumo vektoriaus sraut
(Fizika. Špera, 2 psl, 43 kB)

Įvadas. Teorinė dalis. Analogų ir naujovių analizė. Pagrindinės širdies ligos. Dirbtinės širdies privalumai ir trūkumai. Analogų analizė. Naujovių analizė. Apibendrinimas. Konstrukcinė dalis. Technologinė dalis. Išvados ir apibendrinimai. Literatūra. Šiuo metu, žmonės vis dar negali pasigirti sukūrę širdį, kuri nenusileistų tikrajai. Nor
(Mechanika. Kursinis, 36 psl, 1230 kB)

Elektromagnetine indukcija vadinamas elektros srovės atsiradimas uždarame laidininke kintant jį veriančiam magnetiniam srautui. 1. Magnetas judinamas ritės atžvilgiu 2. Ritė judinima magneto atžvilgiu 3. Dvi ritės užvyniojamos ant vienos geležinės šerdies ir vienoje iš jų: a) įjungiama bei išjungiama elektros srovė; b) keičiamas srovės st ...
(Fizika. Prezentacija, 10 psl, 593 kB)

Plotas. Tūris. Tankis. Svoris. Vidutinis greitis. Darbas. Potencinė energija. Jėgos momentas. Nekiln. skridinys. Slėgis. Archimedo jėga. Kuro degimo šiluma. Virimas. El. srovės stipris. L. Elektrinė varža. Srovės stipris. Įtampa. Varža. Omo dėsnis. Šilumos kiekis. Elektromagnetinės indukcijos dėsnis. Kintamoji elektros srovė. El. srovės da
(Fizika. Špera, 1 psl, 3 kB)

Elektrostatinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema ir jos taikymas. Elektrinis laukas dialektrikose. Segnetoelektrikai. Dielektrikų poliarizacijos vektorius. Taškinių krūvių sistemos, sferos, dipolio elektrostatinis laukas. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Pjezoelektrinis ir elektrostatinis efektai bei jų taikymas. Elektrostatinio la
(Fizika. Špera, 6 psl, 40 kB)

Darbo tikslas. Ekspermentiškai patikrinti Maliu dėsnį, nustatyti Briusterio kampą. Teorinė dalis. Pagal banginę teoriją regimąją šviesą sudaro elektromagnetinės bangos, kurių ilgis yra 400 – 760 nm ribose. Elektromagnetinės bangos – tai periodiškai kintančio elektromagnetinio lauko sklidimas erdvėje. Elektromagnetinį lauką sudaro tarpusavy
(Fizika. Laboratorinis darbas, 6 psl, 51 kB)

Kūnai spinduliuoja elektromagnetines bangas. Šį spinduliavimą sąlygoja temperatūra, cheminės reakcijos, reiškiniai vykstantys tekant elektros srovei, bombarduojant medžiagas elektronais, vykstant šviesos bangų sugerčiai. Visi suminėti spinduliavimai atatinkamai vadinami šiluminis spinduliavimas, chemiliuminescencija, elektroliuminescencija ...
(Fizika. Konspektas, 6 psl, 35 kB)