) Kalbotyros atsiradimas: Anksčiau ji buvo siejama su filosofija, bet 1816m. tapo savarankiška mokslo šaka. 2) Kalbotyros objektas. Kalbotyra turi du tyrimo objektus: • Žmogaus kalbą • Visas žinomas kalbas Kalbos skirstomos: • Natūralios (etninės) • Dirbtinės (pagalbinės) Etninės kalbos skirstomos: • Gyvosios • Mirusios vartoj ...
(Kalbos kultūra. Konspektas, 60 psl, 172 kB)

Filosofija ir jos santykis su kitais mokslais Turinys. Įvadas. Filosofijos samprata. Aristotelis, dekartas, beikonas. Filosofijos santykis su kitais mokslais. Išvados. Žodžiai filosofas, filosofinis, filosofija – yra plačiai žinomi šiek tiek apsišvietusiųjų tarpe. Tačiau retai kas turi aiškią pažiūrą, kas yra filosofija, jeigu nėra jos studijavęs. ...
(Filosofija. Referatas, 10 psl, 17 kB)

Filosofijos apibrėžimas. Filosofijos objektas, dalykas ir uždaviniai. Filosofija kaip mokslas. Filosofijos santykis su kitais mokslais. Pagrindinės filosofijos šakos ir kryptys. Filosofija. Filosofijos objektas. Filosofijos dalykas. Filosofijos uždaviniai. Filosofija kaip mokslas; filosofijos santykis su kitais mokslais. Filosofinė tikrovė ...
(Filosofija. Konspektas, 37 psl, 71 kB)

1. Turinys 2. Logikos mokslo apibūdinimas. Kas yra logika?(4) Logikos objektas.Logikos pastovieji ir kintamieji dydziai.(3) Prigimtine ir teorine logika bei santykis su kitais mokslais (5),„Fakto“ ir „proto tiesos“. Logika ir kalba. Dedukcija ir indukcija. Formalioji ir neformalioji logika. Neformaliosios logikos klaidos.(7) 10. Teigi
(Logika. Konspektas, 57 psl, 103 kB)

Pasaulio, minties ir kalbos santykio problema. Logikos objektas. Minčių loginės struktūros. Formalizavimo metodas. Logikos apibrėžimas. Jos santykis su kitais mokslais. Logikos reikšmė. Logika. Logika tiria. Simbolinė logika. Dvi tiesų rūšys. Logikos tikslas. Lingvistika. Matematika. Teisės mokslais. Filosofija. Dialektinė logika. Logikos ...
(Logika. Špera, 6 psl, 37 kB)

Tautinių mažumų problema. V-bes elementai: valdžia, teritorija, visuomenė. Elitas. Jo formavimasis įvairiais istoriniais laikotarpiais. Politinės partijos, atsiradimas ir vaidmuo. Geopolitika: politikos sąsaja su valstybės geografine aplinka. Demokratija: tiesioginė ir atstovaujamoji. Partinės sistemos: alternatyvi, nealternatyvi. Šiuolaik
(Politologija. Špera, 2 psl, 36 kB)

Valstybės susiformavimo priežastys – privati nuosavybė, klasinė visuomenė. Šiuolaikinės valstybės esmė. Šiuolaikinės visuomenės pagrindiniai bruožai. Valdantysis elitas, grupės. Galimybė patekti į elitą atviroje ir uždaroje visuomenėje. Elitas. Jo formavimasis įvairiais istoriniais laikotarpiais. Politinės partijos, atsiradimas ir vaidmuo.
(Politologija. Konspektas, 9 psl, 32 kB)