Ir forma lėmė kalbų klasifikavimą. Vienose kalbose aptariamos politinio gyvenimo sritys, kitose dominuoja buities, moralinės problemos, trečiųjų paskirtis- teisiniai svarstymai. Vienų kalbų tikslas priimti sprendimus ir juos praktiškai įgyvendinti, kitos kalbos turi grynai pažintinį pobūdį, siekia teorinių apibendrinimų, dar kitais atvejai
(Kalbos kultūra. Referatas, 10 psl, 21 kB)

Mokslinis tekstas iš kitų išsiskiria griežta struktūra, iš dalies palengvinančia rašančiojo darbą: paprastai nereikia galvoti, kokios turi būti sudedamosios dalys, kokia tvarka jas išdėstyti. Tačiau struktūra mokslo srityse nevienoda. Mokslinio darbo struktūrai ypač svarbi problemos formuluotė — ji atskleidžia paties darbo turinį. Tačiau n
(Kalbos kultūra. Referatas, 8 psl, 16 kB)

Referatas. Naudota literatūra. HMI. Filosofijos katedra. Darbą tikrino: dėst. Bingelis. Jau senovėje pažinimo per tiesą problema buvo labai svarbi. Iš pradžių gnoseologija dar nebuvo atskiras mokslas. Savarankiška ji tapo sofistų, vėliau Platono ir Aristotelio filosofijoje. Apžvelgsime kelių filosofų apmąstymus, tiesos sampratą. Vienas žym
(Filosofija. Referatas, 15 psl, 27 kB)

Tiriamosios temos pagrindimas. Darbo naujumas, aktualumas. Pasirinkau šią temą, nes Vytautas didysis vienas garsiausių valdovų Lietuvos istorijoje, valdęs XIVa. pab. – XVa. pr. išplėtęs Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ribas net iki Juodosios jūros. Vieni istorikai Vytautą vertina ir teigia, kad jo reikšmė Lietuvai buvo itin didelė, kit
(Istorija. Referatas, 26 psl, 337 kB)