Įvadas. Aliuminis. Aliuminis gamtoje. Aliuminio istorija. Aliuminio oksidai. Aliuminio pritaikymas. Aliuminio hidroksidas. Aliumosilikatai. Aliuminatinis cementas. Aliuminio organiniai junginiai. Aliuminatai. Aliuminato pramonė. Aliumininimas. Aliuminio chloridas. Aliuminio rūdos. Aliuminio fluoridas. Aliuminio sulfatas. Aliuminio lydiniai
(Chemija. Referatas, 19 psl, 49 kB)

C (anglis). Augmenija ir gyvūnija sudaryta iš anglies jungi-nių ir jų irimo produktas yra akmens anglis, nafta ir kalkinės dujos. Svarbiausi gamtiniai anglies junginiai yra angliavandeniliai ir įvairūs karbo-natai. Ore yra apie 0,03% CO2, kurį augalai sugeba perdirbti į gliukozę ir O2 Savybės. Žinoma eilė C modifikacijų: grafitas yra tams
(Chemija. Konspektas, 2 psl, 6 kB)

Metalo hidroksido kiekio nustatymas titrimetriniu būdu. Elektrocheminė metalų korozija. Vandens kietumo kiekybinis nustatymas. Tirpalų savybės. Svėrimas – chemijos laboratorijoje naudojamos įvairaus tikslumo svarstyklės: techninės – mažiau tikslios, analitinės bei elektroninės – tikslesnės. Skysčių tūrio matavimas – Skysčių tūriai mat
(Chemija. Laboratorinis darbas, 10 psl, 41 kB)

Atomo sudėtis. Cheminės jungtys. Kompleksiniai junginiai. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Antrasis termodinamikos dėsnis. Metalų fizikinės savybės. Metalų cheminės savybės. Žodis “atomas” kilęs iš senosios graikų kalbos: nedalomas. Jau xix a. Pabaigoje buvo nustatyta, kad atomai – sudėtinės dalelės. Atomo sandaros tyrimai – vienas iš įdomi
(Chemija. Referatas, 17 psl, 59 kB)

Cheminė tarša: chloras, amonikas. Įvadas. Cheminė tarša. Cheminė tarša neorganinius ir organinius. Chloras. Naudojimas. Pavojus. Apsauga. Trumpai. Chloras. Amoniakas. Naudojimas. Pavojus. Trumpai. Amoniakas. Pastarųjų metų įvykiai. 1. Išvados. Literatūra. Šiais laikais neįsivaizduojama, kad pramonė ir žemės ūkis galėtų apseiti be įvairiaus
(Biologija. Konspektas, 8 psl, 15 kB)

Fizika Fizika – vienas iš gamtos mokslų. Fizika tiria: •Fizikinius reiškinius – gamtoje vykstančius reiškinius, dėl kurių vienos medžiagos nevirsta kitomis ( pvz., kūnų judėjimą, šviesos sklidimą, elektros srovės tekėjimą); •Fizikinius kūnus – aplinkos daiktus, taip pat rbotą medžiagų kiekį ( knygą, Saulę, ledėsi ir pan.) •Medžiagas –
(Fizika. Konspektas, 2 psl, 9 kB)

Atomu saveikos molekuleje samprata. Joninis ryšys. Valentinis ryšys. Rotaciniai energijos lygmenys. Vibraciniai energijos lygmenys. Kvantiniu stiprintuvu ir generatoriu veikimo pricipas. Kvantiniu generatoriu praktinis naudojimas. Kvantinės elektronikos taikymas. Fononai. Branduoliniu reakciju samprata, tipai, ju efektyvusis skerspjuvis:.
(Fizika. Špera, 3 psl, 102 kB)

Elektrostatinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema ir jos taikymas. Elektrinis laukas dialektrikose. Segnetoelektrikai. Dielektrikų poliarizacijos vektorius. Taškinių krūvių sistemos, sferos, dipolio elektrostatinis laukas. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Pjezoelektrinis ir elektrostatinis efektai bei jų taikymas. Elektrostatinio la
(Fizika. Špera, 6 psl, 40 kB)

I B grupės elementai Cu, Ag, Au. Šie metalai gamtoje randami gryni, o taip pat sulfidų pavidalu. Vario kiekis rūdose būna paprastai ~ 1%, jos turi būti sukoncentruojamos ir po to Cu gaunamas pirometalurginiu būdu. Savybės. Junginiai. Ag halogenidai jautrūs šviesai ir naudojami fotografinių medž. gamybai. Ag(I) j. lengvai redukuojami iki mi ...
(Chemija. Konspektas, 2 psl, 5 kB)

IA grupės metalai yra gana minkšti. Lydymosi temperatūros, tankiai maži. Temperatūros grupėse kylant aukštyn didėja, tankiai - mažėja. IIA grupės metalų fizikinės savybės: kietesni už šarminius metalus, lydymosi temperatūra aukštesnė, tankiai didesni. IA ir IIA grupių metalų elektroninė sandara yra tokia, kad norėdami įgyti artimiausių int ...
(Chemija. Konspektas, 2 psl, 7 kB)

Įvadas 2. 1. Trumpa keramikos istorija 3. 2. Keraminių dirbinių klasifikacija 4. 3. Molio dirbiniai 5. 4. Ugniai atsparios medžiagos 5. 5. Stiklas 6. Stiklo žaliavos 6. Pagrindinės statybinio stiklo atmainos 6. Techninis stiklas 7. 6. Šiuolaikinė keramika 9. Klasifikacija ir svarbiausios panaudojimo sritys 9. Žaliavos ir jų savybės 11. 7.
(Mechanika. Referatas, 22 psl, 349 kB)

Atspaudinių medžiagų klasifikacija ir pagrindiniai reikalavimai. A tipo silikoninės atspaudinės medžiagos: cheminė sudėtis, savybės, panaudojimas. C tipo silikoninės atspaudinės medžiagos: cheminė sudėtis, savybės, panaudojimas. Agaro hidrokoloidinės (grįžtamos) atspaudinės medžiagos: cheminė sudėtis, savybės, panaudojimas. Algintato hidro
(Medicina. Konspektas, 28 psl, 96 kB)

Siera (Sulfur) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas S, eilės numeris 16. Pasižymi aukštu elektroneigiamumu ir nemetalų savybėmis. Naudojama juodojo parako gamybai. Junginiuose su vandeniliu bei deguonimi yra įvairių anijonų sudėtyje, sudaro daug rūgščių ir druskų. daugelis sieros turinčių druskų prastai tirpsta vanden
(Chemija. Referatas, 12 psl, 367 kB)

Įvadas. Metalų cheminės savybės. Spalvotųjų metalų fizinės savybės. Apdirbimas,naudojimas kostrukcijose. Išvados. Literatūra Žinome, kad dauguma cheminių elementų yra metalai. Jie skirstomi į juoduosius ir spalvotosius metalus. Juodiesiams metalam priklauso dauguma geležies lydinių- įvairiausi ketūs, plienai ir ferolydiniai; metalai kurie ...
(Transportas. Namų darbas, 10 psl, 25 kB)

Chemijos dalyko temos statybos fakulteto studentams. Cheminė termodinamika. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Tirpalai ir jų savybės. Vandens chemija. Koloidinės sistemos. Stambiadispersinės sistemos. Neorganinės rišamosios statybinės medžiagos. Elektrodų potencialai ir galvaniniai elementai. Metalų korozija ir apsaugos nuo jos būdai. Techn
(Statyba. Konspektas, 22 psl, 76 kB)

Tetraciklinai Istorija Pirmasis tetraciklinas – chlortetraciklinas ( aureomicinas) išskirtas 1945 m. iš Streptomyces aureofaciens kultūrų Loido Konoverio. Vėliau susintetinti kiti šios grupės antibiotikai morfociklinas, doksiciklinas, metaciklinas. Cheminė struktūra ir fizikinės-cheminės savybės Tetraciklinai – naftaceno dariniai. Jų c
(Medicina. Konspektas, 1 psl, 4 kB)

Chimotologija. Naftos cheminė sudėtis. Naftos produktų savybės. Angliavandenilių grupės (alkanai, cikloalkanai, arenai, nesotieji angliavandeniliai). Metanas Butanas. Ciklopentanas Cikloheksanas. Deguonies, sieros, azoto, metalų ir kiti junginiai. Fiziniai naftos perdavimo būdai. Cheminiai naftos perdirbimo būdai. Alkanas Alkanas Alkenas.
(Mechanika. Konspektas, 16 psl, 493 kB)

Naftos cheminė sudėtis. Angliavandenilių grupės(alkanai, cikloalkanai, arenai, nesotieji angliavandeniliai). Cikloheksanas. Ciklopentanas. Deguonies, sieros, azoto, metalų ir kiti junginiai. Fiziniai naftos perdavimo būdai. Cheminiai naftos perdavimo būdai. Cheminiai naftos produktų valymo būdai (degalų ir tepalų). Prekinių degalų ir te
(Transportas. Konspektas, 15 psl, 4480 kB)

Vandenilis labiausiai paplitęs elementas visatoje ir 3 pagal paplitimą žemės paviršiuje. Jis sudaro 3 izotopus Savybės. Junginiai. Panaudojimas. Maisto pramonėje, skystų augalinių aliejų hidrinimui (margarino gamyba), metalurgijoje, tiesioginėje metalų redukcijoje iš rūdų, taip pat kaip raketinis kuras. Atominis H naudojamas sunkiai lydži ...
(Chemija. Konspektas, 2 psl, 5 kB)

Įvadas. Varis. Vario lydiniai ir jų susidarymas. Vario gamyba ir panaudojimas. Išvados. Naudota literatūra ir šaltiniai. Įvadas. Varis, ko gero, yra vienas iš seniausiai žinomų metalų. Jo lydiniai bronza ir žalvaris buvo patys pirmieji plačiai vartojami metalai žmonijos istorijoje. Netgi yra istorinis periodas, tarp akmens amžiaus ir gelež
(Chemija. Referatas, 10 psl, 232 kB)