Etikos mokslo objektas. Rūšys. Etika – tai mokslas apie moralę, nagrinėjantis (objektas-) moralinių (dorovinių) dalykų esmę, kilmę, individų mąstyseną, dorumą, poelgius, žmonių socialinių santykių moralinį vertinimą. Etikos mokslas yra specifinis, nes apima keletą kitų mokslų: Filosofinė-teorinė etika, empirinė-aprašomoji. Filosofinė-teori
(Etika. Konspektas, 5 psl, 24 kB)

Įvadas. Profesinė etika. Rekreacijos ir turizmo etinės problemos. Mikro etikos problemos. Makro etikos problemos. Išvados. Literatūros ir šaltinių sąrašas. Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai tenka spręsti etines problemas. Turizme, kaip ir kitose verslo veiklos srityse, etika vis labiau suvokiama kaip dalykas, pagrindžiantis moralinius kla
(Etika. Referatas, 10 psl, 20 kB)

Lietuvos konstitucinės teisės valstybinio egzamino konspektai. Konstitucinės teisės (kt) samprata. Kt sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas, metodas, objektas.kt normos.kt sistema (normos, institutai, principai).konstituciniai teisiniai santykiai (kts). Konstitucinės teisės mokslas.kt mokslo (ktm) sąvoka, dalykas,šaltiniai ir jų sistema, kt
(Teisė. Konspektas, 45 psl, 144 kB)

Turinys. Įvadas. Profesinės etikos atsiradimas. Pagrindinės profesinės etikos kryptys. Profesinės etikos vaidmuo. Profesinės etikos problemos. Profesinės moralės problemos. Profesinės etikos funkcijos. Profesinės etikos kodeksai. Profesinė sąžinė. Pareiga, atsakomybė ir garbė. Interviu. Interviu analizė. Išvados. Literatūra. savo sprendi
(Etika. Referatas, 19 psl, 32 kB)

Įžanga. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija. Teisės normų ir moralės normų santykis. Teisės normų ir papročių normų santykis. Teisės normų ir korporacijų normų santykis. Techninių ir socialiniu normų santykis. Išvados. Literatūra. Darbo tikslas: aptarti socialines normas ir ju klasifikaciją palyginamuoju aspektu. Uždav
(Teisė. Kursinis, 11 psl, 18 kB)

Prediktyvistinės Austino koncepcijos kritika. Prieštaravimai modeliui. Teisės filosofija kaip prigimtinės teisės sistema. Šv. Augustino teisės doktrinų klasifikacija. Subjektyvios (gamtinės) valios ir moralės sampratos, jų perskyra. Pasaulėžiūros tipai. Subjektyvios (gamtinės) valios sklaida. Moralinės teisės į gyvybę objektyvizacija. Kaip
(Filosofija. Konspektas, 22 psl, 62 kB)

Iš istorijos žinome, jog praeityje amoralūs dalykai dažniausiai būdavo laikomi neteisėtais ir už juos žiauriai bausdavo. Šiais laikais yra jau ne vienas pavyzdys, kai tai, kas anksčiau daug kam atrodė nemoralu, įteisinama įstatymais bei kitais teisės aktais. Tokiais atvejais atrodo, jog teisė paprasčiausiai prasilenkia su morale. O gal bėg
(Lietuvių kalba. Esė, 2 psl, 6 kB)

Teisė ir kiti elgesio reguliatoriai. Teisės sąvokos problema. Esamybės ir privalomybės santykio problema. Teisinis, dogmatinis ir sociologinis požiūris į teisę. Konvencinė teisės samprata. Objektinė. Subjektinė. Techninės. Socialinės. Techninės-socialinės. Teisės ir moralės santykis. Teisės paradigmos. Istorinė teisės mokykla. Marksizmas.
(Teisė. Konspektas, 37 psl, 65 kB)

Teisės teorija. TEISĖS SAMPRATA. MORALĖS IR TEISĖS SAVITARPIO PRIKLAUSOMYBĖ. 2. klausimas TRYS TEISĖS ONTOLOGINIAI LYGMENYS IR JŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA. 4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 7 klausimas TEISĖS NORMOS KAIP
(Teisė. Konspektas, 43 psl, 93 kB)

Kas yra teisė? Teisės teorijos ir teisės filosofijos perskyra. Teisės ir mokslo perskyra. David hume įžvalga. Teisės ir moralės santykio problema. Teisės ir politikos santykio problema. Prigimtinės teisės doktrina. Visuomeninės sutarties teorijos. Thomas hobbes. John locke. Jean-jacques rousseau. Naujojo valdymo mechanizmai. Prigimtinės te
(Teisė. Konspektas, 39 psl, 99 kB)

Teisines samones sandaros elementai. Teisine pareiga- teisinio santykio subjekto privalomas elgesys kito subjekto interesams patenkinti. Demokratija- valstybes valdzios igyvendimo budas, atitinkantis daugumos interesus. Apibudinant demokratija, paprastai atsakoma i klausimus: kas valdo ir kaip valdo? Isskiriamos dvi demokratijos formos. Po
(Teisė. Konspektas, 9 psl, 16 kB)

1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai
(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. Teisės teorijos vieta mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės teorijos metodai: sąvoka, vaidmuo ir rūšys. Termino “teisė” daugiareikšmiškumas. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teisės soc. Paskirtis. Santykis tarp teisės soc. Paskirties ir funkcijų. Teisės funkcijos: samprata ir r
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 52 kB)

. Bendrosios sąvokos: dalykas, metodas. Ką nagrinėja vtt ir kokiais metodais. Vtt mokslo dalykas. Valstybės sąvoka. Valstybės funkcijos. Pagrindiniai valstybės požymiai (politinė tauta, etnografinė tauta, politinė teritorija, geografinė teritorija ir kt.). Valdžių padalijimo principas. Valstybės formos samprata. (valdymo forma, politinio t
(Teisė. Konspektas, 61 psl, 126 kB)

Socialinės normos. Subjektyvi 1r objektyvi teisė. Teisės norma. Teisės funkcuos. Teisės funkcijų realizavimo formos. Teisės ir įstatymo santykis. Teisės principai. Teisės sistema. Teisinių santykių samprata. Teisės realizavimo samprata. Teisės aktas. Teisinio reguliavimo samprata. Teisinė atsakomybė. Teisės aiškinimas. Pagal veikimo sferą
(Teisė. Konspektas, 10 psl, 27 kB)

Įvadas. Atsakomybė ir jos rūšys. Teisinė atsakomybė, jos atsiradimo pagrindai ir rūšys. Pozityvioji ir negatyvioji teisinė atsakomybė. Teisinė atsakomybė kaip socialinė kategorija. Teisinė atsakomybė kaip teisinė kategorija ir jos rūšys. Administracinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė. Civilinė atsakomybė. Drausiminė ir politinė atsakomy
(Teisė. Kursinis, 21 psl, 31 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. 5. Teisės teorijos f-jos. 6. Teisės sampratos santykis su politinio rėžimo tipu. 7. Trys teisinės būties lygmenys. 8. Teisė kaip kultūros reiškinys. 9. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. 10. Teisės teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų intere
(Teisė. Konspektas, 38 psl, 114 kB)

4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 8 klausimas. Teisės normų požymiai; teisės ir moralės sąvoka. 10 klausimas. PAGRINDINĖS TEISĖS FUNKCIJOS. TEISĖS TURINIO PRIKLAUSOMYBĖ NUO TEISĖS SOCIALINĖS PASKIRTIES PASIKEITIMO.
(Teisė. Konspektas, 27 psl, 72 kB)

Teisės samprata .Moralės ir teisės savitarpio priklausomybė. Trys teisės ontologiniai lygmenys ir jų tarpusavio sąveika. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 7 klausimas teisės normos kaip socealinių normų dalis : socealinių ir tec
(Teisė. Konspektas, 66 psl, 142 kB)