Politikos samprata. Terminas siejamas su sen. Graikijos polio (miesto-valstybės) valdymu. Yra skiriamos trys politikos sampratų grupės. Politikos funkcijos. Politikos mokslo funkcijos. Metodologinė. Teorinė. Deskriptyvinė. Paaiškinamoji. Prognozavimo. Instrumentinė. Ideologinė. Etc. Politikos mokslo struktūra. D. Easton: xx amžiaus viduryj
(Teisė. Konspektas, 22 psl, 172 kB)

Įvadas. Politinės kultūros samprata ir raida. Gabrielio a.almondo ir sidney verba politinės kultūros samprata. Politinė kultūra lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas. Nuo senovės laikų kultūra yra netasiejama visuomeninio gyvenimo dalis, taip ir politinė kultūra yra labai svarbus ir aktualus reiškinys šiandieniniame gyvenime. Be politinė
(Politologija. Referatas, 8 psl, 15 kB)

Įžanga. Politinių partijų kilmė. Politinės partijos sąvoka. Politinėms parijoms būdingi bruožai. “Politinių partijų teisė”. Politinių partijų funkcijos. Išvados. Literatūra. Kiekvienoje stabilioje politinėje sistemoje egzistuoja tam tikri mechanizmai, atliekantys tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų vaidmenį. Poli
(Politologija. Referatas, 12 psl, 12 kB)

Politinės partijos ir partinės sistemos. Partinių sistemų klasifikacija, partijų genezės modeliai. Interesų grupės ir politinės partijos. Interesų grupių samprata, sandara, tipologija ir funkcijos. Interesų grupių ir valstybės sąveikos modeliai. IV. Politinės partijos ir partinės sistemos. Politinių partijų klasifikavimas, sistemosP art
(Politologija. Konspektas, 3 psl, 19 kB)

Vienas iš sudėtingiausių politinių sistemų tyrinėjimų lyginamosios politikos klausimų yra klasifikacija. Politinių reiškinių tipologija buvo neatskiriama politikos reflektavimo dalis dar antikos laikais, o klasikiniu jos pavyzdžiu visada nurodoma Aristotelio valdymo formų schema.2 Šiandien akivaizdi politinių sistemų ar politinių rėžimų ti
(Politologija. Referatas, 13 psl, 18 kB)

Politologija. Demokratijos pliuralizmas. Demokratijos stabilumas ir funkcionalumas. Valdžios fenomenas, jos legitimacija, tipai. Lyderystė ir valdžia (Nyčė, Froidas). M. Vėberis apie lyderystės ir valdžios tipus. Elito esmė ir politinis vaidmuo (Pareto, Toinbė). Valdantysis elitas, jo klasifikacija. Lietuvos valdantysis elitas, jo formavi
(Politologija. Špera, 2 psl, 12 kB)

Politika ir politologija. Politinės minties raida. Sokrato. Platonas. Aristotelis. Ciceronas. Viduramžiai ir Renesanso epocha. Aurelijus Augustinas. Tomas Akvinietis. Niccolo Machiavelli. Jean Baudin. Naujieji laikai. Thomas Hobbes. John Locke. Charles Louis Montesquieu. Benthamo. Adamo Smitho. Davido Ricardo. John Stuart Mill. Thomas Jeff
(Politologija. Konspektas, 97 psl, 180 kB)

Politikos mokslo (pm) objektas. Politikos teorijos raida. Politinių ideologijų formavimasis ir kova 19-20 a. Modernioji politinė filosofija. Politinės ideologijos ir doktrinos. Liberalizmas, konservatizmas, socializmas. Valdžia. Legitimumas. Valstybė: samprata, kilmė, istoriniai tipai. Politinės ideologijos ir doktrinos. Liberalizmas, kons
(Politologija. Konspektas, 20 psl, 72 kB)

Politikos mokslo objektas ir politikos samprata. Politikos mokslo ištakos ir raidos etapai. Pagrindinės politikos mokslo kategorijos. Galia.autoritetas. Legitimumas. Galios pasiskirstymo visuomenėje modeliai. Autoritetas ir legitimumas tiesiogiai siejami su valdzia., totalitarizmas ir autoritarizmas - samprata, totalitarizmas pagrindiniai
(Politologija. Konspektas, 10 psl, 88 kB)

Politikos mokslo objektas ir politikos samprata. Politikos mokslo ištakos ir raidos etapai. Pagrindinės politikos mokslo kategorijos. Galia, autoritetas ir legitimumas. Galios formos. Autoritetas ir legitimumas. Galios pasiskirstymo visuomenėje modeliai. Totalitarizmas ir autoritarizmas – samprata, pagrindiniai bruožai ir tipai. Antikinės
(Politologija. Konspektas, 32 psl, 94 kB)