Nacionalizmas – ideologija , teigianti tam tikros gyventojų grupės nacionalinį (tautinį) bendrumą ir siekianti sujungti šią grupę tokio bendrumo pagrindu į valstybinį darinį. Nacionalizmas išlieka svarbia XXI a. ideologija, nors jau nuo XX a. vidurio buvo pranašaujamas šios ideologijos galas, silpstant tautinėms valstybėms, stiprėjant glo
(Politologija. Prezentacija, 9 psl, 177 kB)

Politikos samprata. Terminas siejamas su sen. Graikijos polio (miesto-valstybės) valdymu. Yra skiriamos trys politikos sampratų grupės. Politikos funkcijos. Politikos mokslo funkcijos. Metodologinė. Teorinė. Deskriptyvinė. Paaiškinamoji. Prognozavimo. Instrumentinė. Ideologinė. Etc. Politikos mokslo struktūra. D. Easton: xx amžiaus viduryj
(Teisė. Konspektas, 22 psl, 172 kB)

Politinės partijos ir partinės sistemos. Politinės partijos ir jų klasifikacija. Partijų genezės modeliai. Partijų tyrimo parametrai ir klasifikacija. Literatūros sąrašas. Artėjant rinkimams, politinis valstybės gyvenimas akivaizdžiai pagyvėja – kyla vis naujų diskusijų dėl partijų skaidrumo, jų ideologijos, geresnių bei rinkėjams patraukl
(Politologija. Referatas, 7 psl, 14 kB)

Politinės partijos ir partinės sistemos. Partinių sistemų klasifikacija, partijų genezės modeliai. Interesų grupės ir politinės partijos. Interesų grupių samprata, sandara, tipologija ir funkcijos. Interesų grupių ir valstybės sąveikos modeliai. IV. Politinės partijos ir partinės sistemos. Politinių partijų klasifikavimas, sistemosP art
(Politologija. Konspektas, 3 psl, 19 kB)

Politikos mokslo (pm) objektas. Politikos teorijos raida. Politinių ideologijų formavimasis ir kova 19-20 a. Modernioji politinė filosofija. Politinės ideologijos ir doktrinos. Liberalizmas, konservatizmas, socializmas. Valdžia. Legitimumas. Valstybė: samprata, kilmė, istoriniai tipai. Politinės ideologijos ir doktrinos. Liberalizmas, kons
(Politologija. Konspektas, 20 psl, 72 kB)