Lietuvos Respublikos Konstitucijoje skelbiama, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o jų teisės ir laisvės yra prigimtinės. Šių teisių pripažinimas, gerbimas ir apsauga – svarbiausias demokratinės valstybės tikslas. Todėl kiekvienoje demokratinėje valstybėje yra siekiama užtikrinti, kad žmogaus teisės ir laisvės nebūtų nepagrįstai riboj
(Teisė. Kursinis, 14 psl, 25 kB)

Moralė ir etika. Etikos objektas, problematika, tyrimo būdai, svarbiausios distinkcijos. Etiška, neetiška, moralu, amoralu. Kasdienėje kalboje sąvokos “etiška” ir “moralu” (“neetiška”, “amoralu”) dažniausiai yra vartojamos pakaitomis, nediferencijuojant; kalbame apie moralų ar etišką asmenį ar veiksmą. Kita vertus, dažnai kalbame apie etik
(Etika. Konspektas, 10 psl, 26 kB)

TESTAS 2011 B01. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad Lietuva yra: A nepriklausoma demokratinė respublika; B nepriklausoma federacinė respublika; C nepriklausoma parlamentinė respublika; D nepriklausoma prezidentinė respublika. B02. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, jog „Seimą sudaro ... atstovai“.
(Istorija. Konspektas, 30 psl, 57 kB)

1776 m. Jav nepriklausomybės deklaracija. Bostone. Pasirašė džefersonas, franklinas, hamiltonas, vašingtonas. 1789 m. Prancūzijos žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Paryžiuje. Ją pasirašė nacionalinio susirinkimo atstovai. Tikslas feodalinės santvarkos sunaikinimas, sąžinės ir žodžio laisvė. Davė pradžią naujai konstitucinės valstybės
(Teisė. Konspektas, 5 psl, 9 kB)

Konstitucinė teisė- nacionalinės teisės sistemos branduolys. Ketvirta. Pagrindinės valstybės valdžios institucijos. Respublikos prezidentas ir vyriausybė. Prigimtinės unersaliosios teisės ir laisvės. Specialiosios pilietinės (politinės) teisės. Konstitucinės asmens pareigos. Demokratinės valstybės principas. Respublikines valstybes princip
(Teisė. Konspektas, 18 psl, 53 kB)

Be konstitucinių principų klasifikavimo pagal tai, kaip jie formuluojami konstitucijos tekste ir konstitucinėje doktrinoje (į pirminius, sudėtinius ir išvestinius principus), kur kas labiau žinomas dar vienas jų tipologijos kriterijus. Konstitucinių principų sistema dažniausiai konstruojama pagal tai, kokiu mastu jie kreipia teisės sistemą
(Teisė. Konspektas, 24 psl, 49 kB)

Įvadas. Konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės. Prigimtinės unersaliosios teisės ir laisvės. Specialiosios pilietinės (politinės) teisės. Specialiosios ūkinės ir kultūrinės (socialinės) teisės. Konstitucinės asmens pareigos. Išvados. Naudota literatūra. Darbo tikslai. Apžvelgti pagrindines žmogaus teises,laisves ir pareigas lr konstitucij
(Teisė. Referatas, 12 psl, 20 kB)

Įvadas. Literatūros apžvalga. Dorovinės pareigūnų savybės. Tarnybinis pareigūnų etiketas. Policijos pareigūnų elgesys tarnybos metu. Policijos pareigūnų elgesys su teisės pažeidėjais. Policijos pareigūnų elgesys ir etika tarnybos, ekstremaliomis. Situacijomis,metu. Pareigūnų bendravimas su užsienio piliečiais. Policijos pareigūnų tarpusavi
(Etika. Kursinis, 24 psl, 40 kB)

Prigimtinė būklė ir teisė. Teisė į gyvybę. Prigimtinės būklės charakteristika B. Spinozos, T. Hobso ir Dž. Loko filosofijoje. Teisės atsiradimo natūralios prielaidos. Tomas Hobsas. Reziume: gamtinė padėtis (tezė). Pagrindinis teiginys: “Visų karas prieš visus”. Džonas Lokas. Reziume: teisė teisti (antitezė). Benediktas Spinoza. Reziume (si
(Teisė. Konspektas, 6 psl, 20 kB)

Įvadinė dalis. Dėstomoji dalis. Prigimtinės teisės atsiradimas ir raida. Prigimtinės teisės samprata. Prigimtinės teisės vaidmuo Lietuvos teisinėje sistemoje. Išvados. Summary. Bibliografijos sąrašas. Prigimtinės teisė yra viena seniausių teisinių doktrinų, pripažinusi, kad kiekvienas žmogus - vertybė. Jos pagrindą sudaro įgimtos žmogaus
(Teisė. Kursinis, 19 psl, 29 kB)

Prediktyvistinės Austino koncepcijos kritika. Prieštaravimai modeliui. Teisės filosofija kaip prigimtinės teisės sistema. Šv. Augustino teisės doktrinų klasifikacija. Subjektyvios (gamtinės) valios ir moralės sampratos, jų perskyra. Pasaulėžiūros tipai. Subjektyvios (gamtinės) valios sklaida. Moralinės teisės į gyvybę objektyvizacija. Kaip
(Filosofija. Konspektas, 22 psl, 62 kB)

Įžanga. Teisės atsiradimas. Teisės šaltiniai. Teisę formuojantys veiksniai. Teisės sąvoka. Objektyvioji ir subjektyvioji teisė. Teisės paskirtis. Naudota literatūra. Pozityvioji teisė nuo savo atsiradimo nuėjo sudėtingą istorinės raidos kelią. Teisė, būdama objektyvus institucinis darinys, kartu yra ir visuomenės dvasinio gyvenimo reiškiny
(Teisė. Kontrolinis darbas, 6 psl, 8 kB)

Kas yra teisė? Teisės teorijos ir teisės filosofijos perskyra. Teisės ir mokslo perskyra. David hume įžvalga. Teisės ir moralės santykio problema. Teisės ir politikos santykio problema. Prigimtinės teisės doktrina. Visuomeninės sutarties teorijos. Thomas hobbes. John locke. Jean-jacques rousseau. Naujojo valdymo mechanizmai. Prigimtinės te
(Teisė. Konspektas, 39 psl, 99 kB)

1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai
(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)

Teisės teorija ir jos objektas. 5. Teisės teorijos f-jos. 6. Teisės sampratos santykis su politinio rėžimo tipu. 7. Trys teisinės būties lygmenys. 8. Teisė kaip kultūros reiškinys. 9. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. 10. Teisės teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų intere
(Teisė. Konspektas, 38 psl, 114 kB)