Psichologijos mokslo apibūdinimas. Psichologijos dalykas ir objektas. Psichologijos istorijos santrauka. Psichologijos metodai. Psichikos aiškinimas. Sąmonė ir jos būsenos. Jutimas ir suvokimas. Mąstymas. Mąstymas kaip priežastingumo nustatymas. Kalba ir kalbėjimas. Hipotezės, aiškinančios kalbos raidą. Atmintis. Mokymasis. Intelektas. Vai ...
(Psichologija. Konspektas, 75 psl, 86 kB)

Psichikos sutrikimo kriterijai. Pavojus. Distresas. Disfunkcija. Nuokrypis. Klinikinės psichologijos specialistų darbo aspektai. Klinikinės psichologijos specialistai. Prielaidos, iš kur atsirado psichinės ligos. Demonologija. Somatogenezė. Psichinių sutrikimų grupės. Atradimai somatogenezėje. Psichogenezė. Isterijos ir hipnozės studijos P ...
(Psichologija. Konspektas, 14 psl, 56 kB)

Psichiatrija, jos raida. Lietruvos psichiatrijos istorija. Psichiatrinės pagalbos organizvimas lietuvoje. Psichinių ligonių slaugos ypatumai, skubi psichinė pagalba. Psichiatrinės ekspertizės( darbo, karo, teismo). Prerstinis gydymas. Juridiniai – teisiniai psichiatrinės pagalbos aspektai. Šizofrenija: etiologija, patogenezė, diagnostiniai
(Psichologija. Konspektas, 42 psl, 157 kB)

Kas yra psichoanalizė? Daugelio psichologinių teorijų apie žmogaus psichika pagrindas. Psichoanalizeje gilinamasi i pasamones jausminius konfliktus, emocijas, fantazijas, kurios yra ˛mogaus sunkumu prie˛astis. Psichoanalize gali tapti gilia patirtimi, kuri skatina kurybinguma, ilgalaikius - gilius ryšius artimuose santykiuose, ir darbe
(Filosofija. Prezentacija, 23 psl, 467 kB)

Bendroji psichologija. Psichikos samprata. Ontogenetinė psichikos raida. Pažinimo psichologija. Dėmesys, jo funkcijos. Suvokimas. Atmintis. Mąstymas. Vaizduotė. Emocijų išraiška. Motyvacijos samprata, motyvų rūšys. Motyvų rūšys. Asmenybės psichologija. Asmenybės struktūra. Socialiniai vaidmenys bendravime. Statusų hierarchija grupėje. Psic ...
(Psichologija. Konspektas, 20 psl, 77 kB)

Psichologijos objektas, šakos, kryptys, uždaviniai ir reikšmė, vieta mokslų sistemoje. Psichologija ir edukologija. Psichologija - mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologijos objektas - psichika: sąmonė ir pasąmonė. Psichologijos šakos. I. Fundamentalioji. Taikomoji. Psichologi
(Psichologija. Špera, 9 psl, 67 kB)

Psichologija (iš graik. psyche – siela ir logos – mokslas) – mokslas, tiriantis psichikos reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus, elgesį, sąmonę. Terminas psichologija pradėtas naudoti XVI a., o išplito XVIII a., Formalia psichologijos atsiradimo data laikomi 1879 metai, kai W. Wundtas Leipcige įkūrė pirmąją psicholo ...
(Psichologija. Konspektas, 19 psl, 43 kB)

Žmogaus raidos samprata, dėsningumai, veiksniai, periodizavimas. Prenatalines stadijos ir kūdikystes ypatumai. Psichikos raida ankstyvoje vaikystėje. 1-3 metai. Psichoseksualinės (S. Freud ) raidos stadijos. Psichosocialines (E.Erokson) psichines raidos stadijos. Psichikos raida pirmoje vaikysteje. Psichikos raida antroje vaikystėje. Psich ...
(Psichologija. Špera, 5 psl, 28 kB)

Psichologija– mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų protą, emocijas, elgseną, sąmonę bei psichikos reiškinius, jų dėsnius, kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologai tyrinėja žmonių tarpasmeninius santykius bei paskirus individus. Gelmių psichologai nagrinėja pasąmonę. Psichologijos tikslas – aprašyti, paaiškinti ir prognoz ...
(Psichologija. Referatas, 9 psl, 28 kB)