Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui. Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas. Neteisėtas susirašinėjimo, kitokių pranešimų, siuntų ar. Pokalbių telefonu slaptumo pažeidimas. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengiami asmens. Lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei. Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, re
(Teisė. Konspektas, 41 psl, 88 kB)

Baudžiamosios teisės specialioji dalis ir jos sis. Bt specialiosios dalies samprata. Nusikaltimo kvalifikavimo pagrindai. Nusikaltimo kvalifikavimo samprata. Teisinis nusikaltimų kvalifikavimo pagrindas. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normų konkurencija. Normų konkurencijos rūšys. Šnipinėjimas. Piktnaudžiavimas oficialiais įgalio
(Teisė. Konspektas, 40 psl, 85 kB)

1776 m. Jav nepriklausomybės deklaracija. Bostone. Pasirašė džefersonas, franklinas, hamiltonas, vašingtonas. 1789 m. Prancūzijos žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Paryžiuje. Ją pasirašė nacionalinio susirinkimo atstovai. Tikslas feodalinės santvarkos sunaikinimas, sąžinės ir žodžio laisvė. Davė pradžią naujai konstitucinės valstybės
(Teisė. Konspektas, 5 psl, 9 kB)

1 klausimas. Konstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas, teisinio reguliavimo metodas. 2 klausimas. Kt normos. Kt normų sąvoka. Kt kt normų funkcijos. Kt klasifikavimo kriterijai. Kt normų struktūriniai ypatumai. Kt normų realizavimas. Kt normų efektyvumas. 3klausimas. Konstitucinės teisės sistema. Konstitucinės teisės insti
(Teisė. Konspektas, 215 psl, 721 kB)

Asmens veiksmų moralinės determinacijos prigimtis ir moralinių teisių idėja. 2. Sąžinės laisvė – kaip žmogaus alfa ir omega. 3. Žodžio (savarankiškos) ir tikėjimo teisių filosofiniai aspektai. 1. Dicey. “Konstitucinės teisės studijų įvadas”. Teisė į žodžio laisvę. Mūsų dabartinis įstatymas leidžia kiekvienam sakyti, rašyti ar spausdinti ta ...
(Teisė. Konspektas, 3 psl, 15 kB)

Prediktyvistinės Austino koncepcijos kritika. Prieštaravimai modeliui. Teisės filosofija kaip prigimtinės teisės sistema. Šv. Augustino teisės doktrinų klasifikacija. Subjektyvios (gamtinės) valios ir moralės sampratos, jų perskyra. Pasaulėžiūros tipai. Subjektyvios (gamtinės) valios sklaida. Moralinės teisės į gyvybę objektyvizacija. Kaip
(Filosofija. Konspektas, 22 psl, 62 kB)

Jau buvo minėta, kad kalbant apie žmogaus teises, galima išskirti tam tikrą samprotavimą – kiekvienas žmogus bet kur pasaulyje, nepaisant to asmens pilietybės ar tam asmeniui taikomų įstatymų, turi tam tikras pagrindines teises, kurias kiti privalo gerbti. Taigi kyla klausimas, kas apskritai yra tos žmogaus teisės, ar galima jas tiksliai a
(Teisė. Referatas, 18 psl, 39 kB)