Prediktyvistinės Austino koncepcijos kritika. Prieštaravimai modeliui. Teisės filosofija kaip prigimtinės teisės sistema. Šv. Augustino teisės doktrinų klasifikacija. Subjektyvios (gamtinės) valios ir moralės sampratos, jų perskyra. Pasaulėžiūros tipai. Subjektyvios (gamtinės) valios sklaida. Moralinės teisės į gyvybę objektyvizacija. Kaip
(Filosofija. Konspektas, 22 psl, 62 kB)

Pirma paskaita. Įvadas. Teisės istorijos dalykas ir vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės istorijos mokslo metodai. Teisės istorijos studijų aukštosiose teisės mokyklose tikslai. Teisės istorijos dėstymo Europos ir Lietuvos universitetuose tradicija. Užsienio teisės istorija kaip teisės istorijos dalis. Europos teisės istorijos dalykas. Eu
(Teisė. Konspektas, 114 psl, 206 kB)

Genčių teisė. Antikinės cilizacijos žlugimas ir barbarų įsigalėjimas. Gentinės (barbarų) teisės esminiai bruožai. Salijų, saksų, bavarų įstatymai. Anglosaksų gentinės teisės ypatybės. Teritorinio teisės taikymo įsigalėjimas. Kanonų teisė. Krikščionybės atsiradimas ir raida viduramžiais: bažnyčios skilimas, popiežių revoliucijos raida, refo
(Teisė. Konspektas, 42 psl, 187 kB)

Antikos teisė Pagrindiniai Atėnų teisės šaltiniai: Drakono, Solono įstatymai. Nuosavybės ir valdymo, prievolinė, santuokos ir baudžiamoji teisė. Senovės Romos teisės archainis, ikiklasikinis, klasikinis, poklasikinis laikotarpiai, pagrindiniai teisės šaltiniai, principai. Antikos teisė: Senovės Romos teisės kodifikacija: Gregoriano, Her
(Teisė. Konspektas, 14 psl, 44 kB)

Teisė ir kiti elgesio reguliatoriai. Teisės sąvokos problema. Esamybės ir privalomybės santykio problema. Teisinis, dogmatinis ir sociologinis požiūris į teisę. Konvencinė teisės samprata. Objektinė. Subjektinė. Techninės. Socialinės. Techninės-socialinės. Teisės ir moralės santykis. Teisės paradigmos. Istorinė teisės mokykla. Marksizmas.
(Teisė. Konspektas, 37 psl, 65 kB)

Teisės egzaminas. Teisės sistema ir jos elementai. Kaip suderintų, sugrupuotų, tarpusavyje hierarchiniais ir koordinaciniais ryšiais susietų teisės normų, teisės aktų ir jų gru-pių (teisės institutų, šakų ir kt. ) junginys. Tarptautinės, bendranacionalinės ir nacionalinės. Valstybė ir teisės teorija. Valstybės ir teisės teorijos esmė. Vals
(Teisė. Konspektas, 14 psl, 42 kB)

Teisės normų klasifikacija • Teisės normų klasifikavimo reikšmė • Teisės normų klasifikavimo pagrindai ir rūšys • Teisės normų kolizija ir kolizinės teisės normos • Teisės normų kolizijos įveikimo taisyklės • Teisės normų konkurencija ir jos skirtumai nuo teisės normų kolizijos Teisės normų klasifikavimo reikšmė Klasifikavimo aspe
(Teisė. Konspektas, 3 psl, 10 kB)

Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisinio reguliavimo metodą, kaip teisės normų sisteminimo pagrindą, apibūdina tokie jo požymiai. Teisės šakų tarpusavio priklausomybė (koreliacija). 3 tema. Teisės forma. I. Teisės forma ir jos rūšys. II. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminis teisės aktas. Specifinės teisės formos. 7 tema. Te
(Teisė. Konspektas, 1 psl, 11 kB)

Teisės teorijos objektas. Teisės teorijos vieta teisės mokslo sistemoje. Vidinė teisės mokslo struktūra. Teisėtumo principas. Teisėkūros demokratiškumas ir viešumas. Teisėkūros profesionalumas. Socialinio kompromiso principas. Išsamumo principas. Daugumos principas. Ekonomiškumo principas. Išorinių norminių teisės aktų tvarkymo taisyklės.
(Teisė. Konspektas, 93 psl, 138 kB)

Teisiniai santykiai. 1. Teisinių santykių samprata ir požymiai. Teisės atsiradimo būtinosios prielaidos yra šios. teisės norma, teisės principas. teisinis faktas. teisinis subjektiškumas. Struktūros elementai. valstybiniai, administraciniai, civiliniai, finansų, darbo, šeimos ir kiti. teisė yra santykiai tarp teisės subjektų. Santykiai,. t
(Teisė. Konspektas, 1 psl, 13 kB)