Santrauka. Įvadas. Individo pažinimas. Pirmasis mokytojas. Emocinės aplinkos kūrimas. Mokytojo ir mokinių tarpusavio santykiai. Vaiko adaptacija pradinėje mokykloje. Daiktinės aplinkos kūrimas. Integruotos klasės. Individualizavimo galimybės. Individualių poreikių tyrimas pradinėje mokykloje. Išvados. Literatūra. Priedai. Santrauka. Pagrin
(Pedagogika. Kursinis, 28 psl, 56 kB)

Tikslas: Palyginti neįgalių asmenų integraciją Lietuvoje ir Švedijoje. Uždaviniai. 1. Apžvelgti mokslininkų mintis apie negalės ir integracijos sampratą. 2. Pristatyti Švedijos ir Lietuvos švietimo sistemas. 3. Palyginti neįgaliųjų ugdymo procesus šiandieninėje Lietuvoje ir Švedijoje. 4. Pateikti išvadas. Turinys. 1. Negalės ir integracijo
(Edukologija. Referatas, 18 psl, 55 kB)

Įžanga. 1 spec. Ugdymo įstaigos. 2 specialusis ugdymas. 3 darbas spec ugdymo įstaigose. 4 pagrindinės sąvokos. Išvados. Naudota literatūra. Įžanga. Po nepriklausomybės atkūrimo vyko pakankamai sparti specialiojo ugdymo sąvokų ir kategorijų, įvardinančių sutrikimus ir juos turinčius asmenis, kaita. Ši kaita atspindėjo ne tik integruoto ugdy
(Pedagogika. Referatas, 14 psl, 30 kB)

specialiųjų poreikių mokinių matematikos mokymas pirmoje ir antroje klasėje. Tai nauja, nenagrinėta, neapibendrinta, nesisteminta tema. Numatytas darbo tikslas – ištirti ir aprašyti vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, skaičių ir skaičiavimo mokymo(si) praktiką. Iškelti uždaviniai: analizuoti dokumentus šia tema, aprašyti sutrikusio intel
(Psichologija. Kursinis, 32 psl, 81 kB)