Teisė ir kiti elgesio reguliatoriai. Teisė s sąvokos problema. Esamybės ir privalomybės santykio problema. Teisinis, dogmatinis ir sociologinis požiūris į teisę . Konvencinė teisė s samprata. Objektinė. Subjektinė. Techninės. Socialinės. Techninės-socialinės. Teisė s ir moralė s santykis. Teisė s paradigmos. Istorinė teisė s mokykla. Marksizmas.(Teisė. Konspektas, 37 psl, 65 kB)
Įžanga. Teisė s atsiradimas. Teisė s šaltiniai. Teisę formuojantys veiksniai. Teisė s sąvoka. Objektyvioji ir subjektyvioji teisė . Teisė s paskirtis. Naudota literatūra. Pozityvioji teisė nuo savo atsiradimo nuėjo sudėtingą istorinės raidos kelią. Teisė , būdama objektyvus institucinis darinys, kartu yra ir visuomenės dvasinio gyvenimo reiškiny(Teisė. Kontrolinis darbas, 6 psl, 8 kB)
Teisė s teorija. TEISĖ S SAMPRATA. MORALĖ S IR TEISĖ S SAVITARPIO PRIKLAUSOMYBĖ. 2. klausimas TRYS TEISĖ S ONTOLOGINIAI LYGMENYS IR JŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA. 4 klausimas. Teisė s esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisė s turinį. 5 klausimas. Teisė s sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisė s formą. 7 klausimas TEISĖ S NORMOS KAIP(Teisė. Konspektas, 43 psl, 93 kB)
Kas yra teisė ? Teisė s teorijos ir teisė s filosofijos perskyra. Teisė s ir mokslo perskyra. David hume įžvalga. Teisė s ir moralė s santykio problema. Teisė s ir politikos santykio problema. Prigimtinės teisė s doktrina. Visuomeninės sutarties teorijos. Thomas hobbes. John locke. Jean-jacques rousseau. Naujojo valdymo mechanizmai. Prigimtinės te(Teisė. Konspektas, 39 psl, 99 kB)
Teisines samones sandaros elementai. Teisine pareiga- teisinio santykio subjekto privalomas elgesys kito subjekto interesams patenkinti. Demokratija- valstybes valdzios igyvendimo budas, atitinkantis daugumos interesus. Apibudinant demokratija, paprastai atsakoma i klausimus: kas valdo ir kaip valdo? Isskiriamos dvi demokratijos formos. Po(Teisė. Konspektas, 9 psl, 16 kB)
1 tema. Bendroji teisė s teorijos charakteristika. Teisė s teorija: jos objektas.teisė s teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisė s teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisė s mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisė s mokslo specifika. Teisė s teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisė s mokslams. Šiuolai(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)
Teisė s teorija ir jos objektas. Teisė s teorijos vieta mokslų sistemoje. Teisė s teorijos funkcijos. Teisė s teorijos metodai: sąvoka, vaidmuo ir rūšys. Termino “teisė ” daugiareikšmiškumas. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teisė s soc. Paskirtis. Santykis tarp teisė s soc. Paskirties ir funkcijų. Teisė s funkcijos: samprata ir r(Teisė. Konspektas, 27 psl, 52 kB)
. Bendrosios sąvokos: dalykas, metodas. Ką nagrinėja vtt ir kokiais metodais. Vtt mokslo dalykas. Valstybės sąvoka. Valstybės funkcijos. Pagrindiniai valstybės požymiai (politinė tauta, etnografinė tauta, politinė teritorija, geografinė teritorija ir kt.). Valdžių padalijimo principas. Valstybės formos samprata. (valdymo forma, politinio t(Teisė. Konspektas, 61 psl, 126 kB)
Socialinės normos. Subjektyvi 1r objektyvi teisė . Teisė s norma. Teisė s funkcuos. Teisė s funkcijų realizavimo formos. Teisė s ir įstatymo santykis. Teisė s principai. Teisė s sistema. Teisinių santykių samprata. Teisė s realizavimo samprata. Teisė s aktas. Teisinio reguliavimo samprata. Teisinė atsakomybė. Teisė s aiškinimas. Pagal veikimo sferą(Teisė. Konspektas, 10 psl, 27 kB)
Įvadas. Atsakomybė ir jos rūšys. Teisinė atsakomybė, jos atsiradimo pagrindai ir rūšys. Pozityvioji ir negatyvioji teisinė atsakomybė. Teisinė atsakomybė kaip socialinė kategorija. Teisinė atsakomybė kaip teisinė kategorija ir jos rūšys. Administracinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė. Civilinė atsakomybė. Drausiminė ir politinė atsakomy(Teisė. Kursinis, 21 psl, 31 kB)
Teisė s teorija ir jos objektas. 5. Teisė s teorijos f-jos. 6. Teisė s sampratos santykis su politinio rėžimo tipu. 7. Trys teisinės būties lygmenys. 8. Teisė kaip kultūros reiškinys. 9. Teisė s sampratų diferenciacija pagal teisė s kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. 10. Teisė s teorijos, grindžiančios teisė s esmę priešingų intere(Teisė. Konspektas, 38 psl, 114 kB)
4 klausimas. Teisė s esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisė s turinį. 5 klausimas. Teisė s sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisė s formą. 8 klausimas. Teisė s normų požymiai; teisė s ir moralė s sąvoka. 10 klausimas. PAGRINDINĖS TEISĖ S FUNKCIJOS. TEISĖ S TURINIO PRIKLAUSOMYBĖ NUO TEISĖ S SOCIALINĖS PASKIRTIES PASIKEITIMO.(Teisė. Konspektas, 27 psl, 72 kB)
Teisė s samprata .Moralė s ir teisė s savitarpio priklausomybė. Trys teisė s ontologiniai lygmenys ir jų tarpusavio sąveika. Teisė s esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisė s turinį. 5 klausimas. Teisė s sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisė s formą. 7 klausimas teisė s normos kaip socealinių normų dalis : socealinių ir tec(Teisė. Konspektas, 66 psl, 142 kB)
Verslo etikos apibrėžimas-Mokslinio pažinimo sritis ir taikomoji disciplina, nagrinėjanti moralinių principų ir standartų, darančių įtaką elgsenai verslo pasaulyje, taikymą konkrečiose situacijose.
Etika – tai mokslas, tiriantis moralę .Tai filosofijos mokslo šaka, nagrinėjanti žmogaus moralines savybes ir vertinanti žmogiškuosius poelgiu(Etika. Špera, 1 psl, 22 kB)
Tai tik menka dalelė klausimų, į kuriuos verslo etika stengiasi rasti atsakymus. Kadangi pati verslo etikos, kaip srities, prigimtis yra kontraversiška, tai nėra vieno universalaus jos nagrinėjamų klausimų sprendimo. Norint rasti atsakymą, reikia ne tik žinių, verslo funkcionavimo ypatumų supratimo, bet ir kūrybiškumo, gebėjimo analizuoti.(Vadyba. Referatas, 17 psl, 25 kB)