Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Svarbiausios šių laikų ekonomikos kryptis. Referatas | ||
(Ekonomika. Referatas, 9 puslapiai, 211kB) Pranešti apie netikslumus Darbe esantys žodžiai: Ekonominė mintis senovėje ir viduramžiais Pirmosios ekonominės mintys sutinkamos tautosako¬je, religijoje (Biblijoje, Evangelijoje, Talmude, Korane), vėliau jų aptinkama ir kituose rašytiniuose šaltiniuose: įstatymų rinkiniuose, poezijos veikaluose, ūkio tvarkymo nuostatuose, dokumentuose. Vergovinės santvarkos laikais pirmąjį specialiai eko¬nomikai skirtą veikalą parašė graikų filosofas Ksenofon-tas (Xenophon, apie 430-355 m. pr. Kr.). Jis vadinosi „Ekonomikosu"; jo pavadinimas ilgainiui tapo mokslo, nagrinėjančio ūkinius, gamybinius santykius, pavadini¬mu. Senovės Graikijoje jis reiškė vergvaldžių ūkio tvar¬kymo mokslą. Ksenofontas įrodinėjo, kad pagrindinis šio mokslo tikslas - įgyto turto naudojimas „dievų garbei, valstybės naudai ir draugų patogumui". Ksenofontas visuomenės gyvenimo pagrindu laikė žemdirbyste ir kitas pirmines ūkio šakas (medžioklę, žvejybą, kalnakasybą ir kt.), o amatus ir mainus traktavo kaip antraeilius, nors neneigė, jog verta plėtoti prekybą (ypač su kitomis šalimis) kaip valstybės pajamų didi¬nimo šaltinį. Pripažino jis ir pinigų naudą, suprato, kad pinigai yra specifinė prekė, nes jų niekuomet nėra per daug, tuo tarpu kitų prekių gali būti daugiau arba mažiau. Ksenofontas pripažino tik dvi pinigų funkcijas: mainų ir kaupimo. Jis smerkė lupikavimą, taip pat pinigų sko¬linimą už palūkanas. Senovės graikų filosofai Platonas (Platone, 427-347 m. pr. Kr.) ir Aristotelis (Aristoteles, 384-322 m. pr. Kr.) taip pat gvildeno daugelį ūkio reiškinių. Jie domėjosi, kodėl atsiranda valstybė, kaip vyksta mainai ir pasidalijamas darbas, aiškino pinigų kilme ir funkcijas, pinigų virtimo kapitalu sąlygas ir kt. Svarbiausia ekonomikos šaka Platonas laikė žemdir¬bystę, o prekybą vadino negarbingu verslu, kuriuo turėtų užsiimti tik svetimšaliai. Vergai, jo nuomone, buvo pa¬grindinė gamybos priemonė ūkio ir kitiems darbams at¬likti. Filosofas teigė, jog vergija yra natūrali ir amžina visuomenės egzistavimo būsena, tačiau ragino vergval¬džius humaniškiau elgtis su vergais. Siūlė rinktis įvairių tautybių, skirtingomis kalbomis kalbančius vergus. Platoną domino prekinė gamyba. Jis suprato, kad rin¬koje dažnai keičiamos visiškai skirtingos prekės todėl, kad jos yra lygiavertės. Platoną taip pat domino ir prekių kainos: jis manė, kad jas turėtų reguliuoti valstybė. Skir¬tingai nei Ksenofontas, Platonas teigė, jog pinigai yra ne tik mainų ir turtų kaupimo, bet ir vertės matas. Aristotelis ekonomiką nagrinėjo etikos aspektu. Žmo¬nių dalijimą į laisvuosius ir vergus jis laikė amžinu gamtos dėsniu. Filosofas manė, kad vieni žmonės iš pri¬gimties yra laisvi, o kiti - vergai. Laisvieji piliečiai turi prigimtinę teise valdyti, o vergai gali dirbti tik fizinį, dar¬bą. Vergą Aristotelis laikė kalbančiu įrankiu. Jie turi ga¬minti materialines vertybes ir teikti paslaugas laisvie¬siems piliečiams. Aristotelis niekino ir amatininkus. Jo manymu, amatininkas užima tarpinę būseną tarp vergo ir laisvojo piliečio, t. y pusiau vergas. Aristotelio nuomone, ekonomika - tai ūkinė veikla, kurios tikslas - tenkinti žmonių poreikius. Ši veikla ap¬ima ir vartojimo reikmenų gamybą, ir „teisingus mainus" šiais reikmenimis. Tačiau jis kaip ir Ksenofontas smerkė prekybą pinigais ir iš jos gaunamas pajamas - palū¬kanas. Aristotelis bandė išsiaiškinti mainų esme, stengėsi suprasti, kodėl skirtingos prekės keičiamos tam tikromis proporcijomis. Jo manymu, prekes lygiavertėmis daro žmonių poreikiai. Atsiradus pinigams, prekės vertė pra¬dėta matuoti monetomis, kurios atliko vertės mato funk¬ciją. Vardas: Ekonomikos kryptis Darbo pavadinimas: Svarbiausios šių laikų ekonomikos kryptis Kategorija: Ekonomika Darbo tipas: Referatas Puslapių skaičius: 9 [?] Referato dalykas: Ekonomikos referatas Parsisiųsta: 9 kartus.
Archyvo dydis: 211 kB
Bylos pavadinimas: svarbiausios_siu_laiku_ekonomikos_kryptis.zip
 Norėdami parsisiųsti bylą siųskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktažodžiu DJP. Tai jums kainuos 0.87 EUR. Gautą į telefoną SMS raktą įrašykite į auščiau esantį laukelį. Atsiskaitant per banką spauskite: čia. Jei norite parsisiųsti nemokamai spauskite čia. 
 Su darbu susiję žodžiai: aristotelio valstybe, svarbiausios siu laiku ekonomikos kryptys smart, ekonomikos platonas kas yra, ekonomika senoveje, cewqfjaf konspektai referatas svarbiausios siu laiku ekonomikos kryptis povgt_blk qo sb obwusg=afqjcnehfb odea oh_yb rjphogqeo q, ce qfjaf konspektai referatas svarbiausios siu laiku ekonomikos kryptis hft ofbi_ntqaj_sz bqusg=afqjcnehfb odea oh_yb rjphogqeo qsig =i i fet j rm xmxf gg, tp search, vergu darbas kalnakasyboje graikijoje, referatas viduramziai parsisiusti nemokamai, graikijos ekonomika referatas, nemokamas referatas apie statybinę organizacija, siu laiku ekonomika, ekonomine mintis viduramžiais, senoves graikų ekonomine mintis, svarbiausia ekonomikos saka platonas, ekonomika viduramziais, platono mintys apie ekonomiką ir valstybę, svarbiausios šių laikų ekonominės kryptys, ekonomine mintis viduramziais speros, viduramziu ekonomine mintis, tp, svarbiausios šių laikų ekonomikos kryptis. | ||
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
