Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
KTU filosofijos Špiera. Špera | ||
(Filosofija. Špera, 48 puslapiai, 34kB) Pranešti apie netikslumus Darbe esantys žodžiai: 1 Filosofija kaip metafizika. 2 Filosofija ir religija (R. ). 3 Filosofija ir mokslas (M. ). 4 Filosofijos objektas. 5 IkiSokratikai apie būtį. 6 Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio. 7 Būtis absoliučioji ir santykinė. 8 Būtis ir pasaulio vienybė. 9 Sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 Jutiminė ir racionalioji sąmonė. 11 Diskursyvine samone. 12 sąmonė ir būtis. 13 pazinimo teorijos nuo sokratiku iki Aristotelio. 14 pazinimo teorijos nuo Dekarto iki Hiumo. 30 Klasikinė demokratija. 17 vertybes ir savokos mokslo pazinime mokslas susideda ne tk is savoku, bet ji sudaro daug vertybiu. Mokslo sudievinimas vad sientizmu. Vertybes moksle atlieka sias f-jas. Jos nustato mokslo teorijos krypti, tiksla. Mokslas turi vertybes kurios sistematizuoja ir logizuoja mokslo savokas. Mokslas neturi vienetines savokos. Jis nori tureti viesuotines savokas, todel jas reikia sistematizuoti ir logizuoti. Sistematizavimo ir logizavimo tikslas is mokslo pasalinti klausima kuo? Vertybiu tikslas subordinuoti savokas t. Y nuspresti kuri savoka pirmine, o kuri antrine. Vertybes subordinuoja mokslo savokas. Vertybes apibendrina mokslo zinojima. Mokslo apibendrinimas nera mokslinis. Be vertybiu apibendrinti zinojima negalima. Esminius bruozus nuo atsitiktiniu padeda atskirti vertybes. Visas vertybes galime suskirstyti i teigiamas ir neigiamas ir nulines. Teigiama vertybe rodo, kad sis objektas vertingas mokslui, praktikai. Neigiamos vertybes rodo, kad sis objektas - jo sav neigiamos - nenaudingos. Nuline vertybe rodo, kad objekta galime ignoruoti praktikoje. Vienas objektas vienoje srityje gali buti naudingas o kitoje zalingas. Savokos ir vertybes. Kalbos salinys ne visad isreiskia minti. Yra sakiniu kurie neisreiskia minties. Jei sakinys isreiskiaminti ta sakini vadiname teiginiu. Teiginys yra minties forma. Jei sakinys neisreiskia minties - toks sak neturi tiesos f-jos. Paliepimas yra nei klaidingas, nei teisingas. Klausimas taip... Vardas: Barbora Darbo pavadinimas: KTU filosofijos Špiera Kategorija: Filosofija Darbo tipas: Špera Puslapių skaičius: 48 [?] Šperos dalykas: Filosofijos špera Parsisiųsta: 1 kartą.
Archyvo dydis: 34 kB
Bylos pavadinimas: ktu-filosofijos_spiera.zip
 Norėdami parsisiųsti bylą siųskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktažodžiu DJP. Tai jums kainuos 0.87 EUR. Gautą į telefoną SMS raktą įrašykite į auščiau esantį laukelį. Atsiskaitant per banką spauskite: čia. Jei norite parsisiųsti nemokamai spauskite čia. 
 Su darbu susiję žodžiai: filosofijos konspektas ktu, aristotelio metafizika, aristotelio filosofija, ktu filosfija, filosofija špera, filosofija ktu, ktu filosofijos antras konspektas. | ||
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
