Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Filosofijos konspektas+savokos. Konspektas | ||||||||||||||||||||||||||
Darbe esantys žodžiai: Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos ir mokslo skirtumas. Filosofijos ir mokslo panašumai. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Aktas. Potencija. Daiktai ir idėjos. (platonas). Idėjomis. Materija. Diskursyvusis būdas. Intuityvusis būdas. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė (Demokritas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos sąvoką. Aristotelis laikėsi įsitikinimo, kad savaiminė būtis- arba substancija- yra atskiri konkretūs daiktai. Tačiau būtį galima suprasti įvairiai: kaip daiktų visumą, bet taip pat kaip savybių, kvantų bei įvairiausio pobūdžio santykių visumą. Tačiau iš visų šių kategorijų tiktai daiktas yra substancija, o savybės, kiekiai ir santykiai gali būti susiję su daiktais tik kaip jų įvykis- akcidencija. Akcidencija- tai laikina, kintanti, neesminė daikto savybė, skirtinga nuo to, kas esminga, substancialu. Šis įsitikinimas, nepripažįstantis kitos savaiminės būties anapus realių daiktų ir tokiu būdu nutraukiantis ryšį su Platono idealizmu, buvo pamatinis Aristotelio principas. Atmetęs savarankišką idėjų egzistavimą, Aristotelis kuria savo teoriją, remdamasis konkrečiais daiktais, tuo, kas egzistuoja savarankiškai, t.y. Substancija. Gamtoje daiktai egzistuoja kaip vieninga substancija. Tokius juos suvokiame jutimais. Išvada. Materiją ir formą. Forma parodo rūšį, giminę, bendrybę. Minties sferoje forma yra tai, kas įjungiama į apibrėžimą, o materija- tai, kas į apibrėžimą neįeina. Santykis tarp materijos ir formos nėra absoliutus, nes kiekviena materija yra apiforminta. Materialiųjų daiktų pradžią sudaro žemė, vanduo, oras, ugnis. Viskas susideda iš jų, bet jie patys nebepasidalina taip, kad iš jų būtų galima sudaryti naują žemesnę rūšį. Aristotelio substancija- formos ir materijos... Vardas: Irmantas Darbo pavadinimas: Filosofijos konspektas+savokos Kategorija: Filosofija Darbo tipas: Konspektas Puslapių skaičius: 24 [?] Konspekto dalykas: Filosofijos konspektas Parsisiųsta: 0 kartų.
Archyvo dydis: 127 kB
Bylos pavadinimas: filosofijos_konspektas_savokos.zip
 Norėdami parsisiųsti bylą siųskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktažodžiu DJP. Tai jums kainuos 0.87 EUR. Gautą į telefoną SMS raktą įrašykite į auščiau esantį laukelį. Atsiskaitant per banką spauskite: čia. Jei norite parsisiųsti nemokamai spauskite čia. 
 Su darbu susiję žodžiai: daiktu formos, gamtoje, asu filosofija, daikto forma, mete, platono idėjų teorija, filosofijos konspektas, filosofijos mokslo santykis, filosofijos savokos, filosofijos vaidmuo kulturoje, filosofijos santykis religija. | ||||||||||||||||||||||||||
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
