Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Filosofijos samprata ir raida. Konspektas | ||||||
Darbe esantys žodžiai: Filosofinio pažinimo būdo samprata susiformavo Graikijoje. Be graikų kalbos žodžių phileo myliu ir sophia išmintis filosofijos neįmanoma paaiškinti. Graikai buvo pirmieji pradėjęaiškinti ir filosofinio pažinimo specifiką. Jie pirmieji aiškiai pasakė, kad tik dvasia gali įimti ir turėti pasaulio visetą. Sukritikavę mitus ir pradėję ieškoti dalykų esmės, graikai greitai suprato, kad išmintis tėra idealas, t.y. Geidžiamas ir niekada netampantis aktu sąmonės (sielos) būvis, todėl būtent dėl to savo mąstytojus ir ėmė vadinti ne išminčiais, bet tik mylinčiais išmintį, t.y. Besistengiančiais būti išmintingais. Išmintis, o ji sutapatinama su žinojimu, pripažįstama aukščiausia dorybe. Jos siekti, vadinasi, artėti prie dievų, nes tik dievai kaip visažiniai yra išmintingi. Išminties simboliu tapęs Sokratas (469-399 m. Pr. Kr. ), pirmasis ir teigė, kad filosofija pati nėra išmintis, o tik begalinis kelias į absoliutų žinojimą, t.y. Išmintį. Savo ruožtu žinojimas reiškėsi ir kaip tiesa, t.y. Kaip mąstymo galia, atskleidžinti tikrovės dalykų objektyvų būvį. Graikai taip pat pastebėjo, kad daugeliu atvejų teisingas žinojimas neteikia tiesos turėtojui jokios naudos. Tai reiškia, kad filosofavimas materialinės naudos atžvilgiu yra visiškai bevertis. Todėl platonas ir sieja filosofavimą su laisvalaikiu, t.y. Ne su būtinu ir nelaisvu darbu neišvengiamiems materialiniams poreikiams tenkinti. Turėdamas omeny šią filosofavimo sąlygą, graikas Aristotelis (384-322 m. Pr. Kr. ) filosofinį žinojimą pripažino pačiu laisviausiu, t.y. Nuo niekieno nepriklausomu žinojimu ir laisviausia pažintine veikla. Bertranas Raselas. Taip pat sako, kad filosofija nesiekia nei spręsti žmogiškųjų rūpesčių, nei išgelbėti mūsų sielų, nes pirmuosius dalykus sprendžia mokslas, o antruosius religija ir... Vardas: Daina Darbo pavadinimas: Filosofijos samprata ir raida Kategorija: Filosofija Darbo tipas: Konspektas Puslapių skaičius: 4 [?] Konspekto dalykas: Filosofijos konspektas Parsisiųsta: 0 kartų.
Archyvo dydis: 261 kB
Bylos pavadinimas: filosofija.zip
 Norėdami parsisiųsti bylą siųskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktažodžiu DJP. Tai jums kainuos 0.87 EUR. Gautą į telefoną SMS raktą įrašykite į auščiau esantį laukelį. Atsiskaitant per banką spauskite: čia. Jei norite parsisiųsti nemokamai spauskite čia. 
 Su darbu susiję žodžiai: samone, filosofijos samprata, graikų filosofija, kas yra išmintis. | ||||||
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
