Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Senovės graikų architektūra. Referatas | ||
(Statyba. Referatas, 15 puslapių, 1951kB) Pranešti apie netikslumus Darbe esantys žodžiai: Senosios graikų kultūros ypatumai. Graikų architektūros bruožai. Šventyklų tipai. Orderiai. Partenonas. Literatūra. Po Minojos-Mikėnų civilizacijos žlugimo XI a. pr. Kr. iki VIII a. pr. Kr. įsivyravo vadinamieji “Tamsieji amžiai”. Gyventojų pagrindą sudarė dvi tautos: dorėnai ir jonėnai. Dorėnai į Peloponesą atkeliavo iš Dalmacijos apie 1100 m. pr. Kr. Jų centrais tapo Argolidė, Lakonija (Sparta), Mesenija, Kreta, Tera, Halikarnasas, Rodas ir kt. Tai buvo sukarinta, griežta tvarka besivadovaujanti visuomenė. Jonėnai atkeliavo iš už Egėjo jūros į Mažają Aziją ir Graikų salas. Tai buvo merkantiliškų žmonių, prekijų visuomenė. VIII a. pr. Kr. šios dvi etninės grupės susimaišė ir tapo viena su didele kultūrine įvairove, pavadinta helenais, kuriuos vienijo graikiškas išsimokslinimas ir kultūra. Jų politinis darinys buvo nedideli miestai-valstybės, o ne vientisa karalystė. Graikija – tai kalnuotas reto grožio kraštas, kuriame labai mažai dirbamos žemės. Archainiu (VII a. pr. Kr.) ir klasikiniu (480-323 m. pr. Kr.) periodais nei vienas miestų nedominavo aukščiau kitų. Jų ekspansinė politika buvo nukreipta steigti kolonijas už Graikijos ribų: Egėjo jūros salose ir pakrantėse, Pietų Italijoje ir ypač Sicilijoje. Daugelyje šių vietų geriausiai išliko graikų archeologijos paminklai. Nepaisant politinio nevienalytiškumo ir skirtingų dorėnų ir jonėnų kultūrinių arealų tendencijų, nuo pat pradžių graikai stipriai jautė kultūrinį bendrumą, jį puoselėjo ir juo didžiavosi. Kalba, Homero epai, mitai ir dievai buvo bendri. Kiekvienas miestas savo globėju laikė skirtingas dievybes, bet visi dievai kartu sudarėdarnią šeimą. Graikai “išrado” filosofinį skepticizmą, tačiau buvo itin religingi: kiekviename mieste būdavo daugybė šventyklų. Visi graikai klausė didžiųjų orakulų, kaip, pvz., Delfų, autoriteto, lankėsi vieni kitų šventyklose. Žymiausia šventovė buvo Pan-helenų vietovė Olimpijoje – su garsiom Dzeuso ir Heros šventyklom, olimpinėm žaidynėmis ir šventėmis: buvo manoma, kad čia dievai renkasi nugalėtojus. Vardas: Lukas Darbo pavadinimas: Senovės graikų architektūra Kategorija: Statyba Darbo tipas: Referatas Puslapių skaičius: 15 [?] Referato dalykas: Statybos referatas Parsisiųsta: 0 kartų.
Archyvo dydis: 1951 kB
Bylos pavadinimas: senoves_graiku_architektura.zip
Norėdami parsisiųsti bylą siųskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktažodžiu DJP. Tai jums kainuos 0.87 EUR. Gautą į telefoną SMS raktą įrašykite į auščiau esantį laukelį. Atsiskaitant per banką spauskite: čia. Jei norite parsisiųsti nemokamai spauskite čia.
Su darbu susiję žodžiai: italijoje, graik, architektura. |