Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Pozityviosios socializacijos veiksniai. Referatas | |||||||||||||||||
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Pozityviosios socializacijos samprata. Socializacija ir bendruomenė. Šeima , kaip vienas iš pozityviosios socializacijos veiksnių. Mokykla – pozityvios socializacijos skleidėja. Socialinė pedagogika ir socialinis pedagogas. Išvados. Literatūra. Paprastai suvokiama, jog bendruomenė sudaryta iš tam tikro skaičiaus individų, kurie turi ką nors bendra – bendrą kalbą, bendrai ką nors kuria: naciją, instituciją. Vienas svarbiausių bendruomenę apibūdinančių bruožų yra jos narių gyvenamoji vieta, kur bendruomenės nariai gali dažnai bendrauti. Kaip tik gyvenamojoje vietoje kyla buitinių, socialinių ir ekonominių reikmių visuma, kuri paprastai sėkmingai sprendžiama susitelkus bendruomenės nariams. Iškilus problemoms bendruomenėje, jos narių susitelkimas yra ypač svarbus, nes aplinka, kurioje gyvena bendruomenė, jos pačios kuriama. Bendruomenės kuriama aplinka ypač svarbi jauniems žmonėms. Bendruomenė ir bendruomeniškumo aplinka būtina kaip socializacinio atsiskleidimo sąlyga ir problemos sprendimo reguliacinis veiksnys. Socializacija – vaikystėje prasidedantis procesas: išmokdamas visuomenės normų, dėsnių ir gyvenimo būdo, asmuo tampa visuomenės nariu. Didžiausią poveikį socializacijos procesui daro šeima, mokykla, bendraamžiai, darbas, religija ir visuomenės komunikacijos priemonės (Kvieskienė, 2005). Nuo XX amžiaus vidurio socializacijos sąvoka vis dažniau vartojama socialinių mokslų studijose. Analizuojant patį socializacijos procesą, ieškant jos esminių dėmenų ir struktūrinių pagrindų, pirmiausia tenka suvokti socializacijos ryšį su žmogaus socialine raida, kuri suprantama kaip procesas, plečiantis žmonių pasirinkimo galimybes. Kitaip sakant, socializacija yra procesas, kurio metu asmuo išsiugdo įgūdžius ir įgyja žinių, kaip elgtis ir suprasti visuomenę, kurioje gyvena, sužino įvairių elgesio taisyklių, visuomenės nuostatas ir vertybes, kurias pripažįsta ši visuomenė, išmoksta iš visuomenės laikytis šių socialinių taisyklių, kurios reikšmingos kiekvienam žmogui. Socializacija, prasidėjusi šeimoje ir kitose socialinėse grupėse, institucijose, kiekvieną individą integruoja į visuomenę skirtingai ir sudaro galimybes kurti savo individualius bruožus ir vertybes. Socializacija nagrinėja ryšius tarp individo ir visuomenės. Individo socializacijos procesus visuomenėje veikia ir juos nukreipia įvairūs žmonės ir socialinės struktūros. Jie dažnai yra vadinami pozityviais socializacijos veiksniais. Tai – šeima, mokykla, auklėjimo institutai, draugai ir bendraamžiai, žiniasklaida, mikrosociumas, religinės organizacijos, darbovietė. Pozityvioji socializacija yra visų visuomenės institucijų funkcija. Vardas: Rita Darbo pavadinimas: Pozityviosios socializacijos veiksniai Kategorija: Edukologija Darbo tipas: Referatas Puslapių skaičius: 15 [?] Referato dalykas: Edukologijos referatas Parsisiųsta: 0 kartų.
Archyvo dydis: 27 kB
Bylos pavadinimas: pozityviosios_socializacijos.zip
 Norėdami parsisiųsti bylą siųskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktažodžiu DJP. Tai jums kainuos 0.87 EUR. Gautą į telefoną SMS raktą įrašykite į auščiau esantį laukelį. Atsiskaitant per banką spauskite: čia. Jei norite parsisiųsti nemokamai spauskite čia. 
 Su darbu susiję žodžiai: ese seima, soc darbas bendruomeneje. | |||||||||||||||||
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
