Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais pakelėse. Referatas | ||||||||||||||
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Sunkieji metalai – bendroji apžvalga. Sunkiųjų metalų sukeltos ligos gyvam organizmui. Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais. Sunkiųjų metalų kiekiai automagistralėse. Sunkiųjų metalų kiekiai pakelės žolėje. Fitoremediacija. Sunkiųjų metalų invazija. Kova su užterštumu. Sunkiųjų metalų kiekis lietuvos dirvožemyje. Išvados. Naudota literatūra. Dirvožemio tarša – visame pasaulyje aktuali problema, iki šiol neturi universalaus sprendimo. Pasaulyje plyti begalės dirvožemių, užterštų sunkiaisiais metalais. Nors kai kurie teršalai dirvožemyje atsiranda natūraliu būdu, tačiau teršalai lydi visas žmogaus veiklas: kalnakasyba, metalų lydymas, pramonė, žemės ūkis, transportas, nuotekų dumblas, trąšų gamyba ir t.t. Visų šių veiklų pasekoje atsiranda teršalai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu patenka į aplinką kaip: dujos, kietosios dalelės ar kaip tirpalai. Taigi tarša sunkiaisiais metalais – viena iš svarbiausių aplinkosauginių problemų. Sunkieji metalai aptinkami įvairiose maisto grandinėse, kurios galiausiai privėda prie rimtų mikroorganizmų, augalų, gyvūnų, ir žmonių sveikatos problemų. DARBO OBJEKTAS - dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais pakelėse DARBO TIKSLAS – išanalizuoti dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais pakelėse UŽDAVINIAI: 1. Išanalizuoti kokias ligas gali sukelti sunkieji metalai. 2. Išnagrinėti kokiomis priemonėmis kovoti su sunkiųjų metalų dirvožemiuose tarša. 3. Įvertinti sunkiųjų metalų kieki Lietuvos dirvožemyje. SUNKIEJI METALAI – BENDROJI APŽVALGA Sunkieji metalai – grupė periodinės elementų lentelės elementų nuo vario iki švino, kurių atominė masė yra tarp 63,546 ir 200,590, o tankis didesnis nei 4 g/cm³. Gyviems organizmams yra reikalingi labai maži kai kurių (kobalto, vario, mangano, molibdeno, vanadžio, stroncio ir cinko) sunkiųjų metalų kiekiai, tačiau dideli šių metalų kiekiai gali būti žalingi. Kiti sunkieji metalai - gyvsidabris, švinas ir kadmis neturi žinomo gyvybiškai svarbaus ar naudingo poveikio organizmams, o jų sankaupos žinduolių organizmuose gali sukelti sunkių ligų: šių metalų +2 krūvio katijonai lengvai prisijungia prie sieros atomų organizmo fermentuose, taip sutrikdydami normalų funkcionavimą. SUNKIŲJŲ METALŲ SUKELTOS LIGOS GYVAM ORGANIZMUI Pagal pavojingumą gyvam organizmui sunkieji metalai yra išsidėstę taip: Hg, As, Cu, Cd, Zn, Cr, Mn,Fe, Ti, Pb, o kancerogeninis bei mutageninis jų poveikis priklauso nuo koncentracijos ir gali pasireikšti ne iš karto, bet po tam tikro laiko. Mikroelementų stygius ar perteklius dirvožemyje sąlygoja vandens ir augalų cheminę sudėtį. Dėl to žmonėms ir gyvūnams gali atsirasti būdingų ligų, pasireiškiančių medžiagų apykaitos sutrikimais. Pvz., švinas pažeidžia nervų sistemą, stroncis sukelia kremzlinio ir kaulinio audinio distrofiją. Šiuo metu sukaupta pakankamai duomenų, bylojančių apie užteršto dirvožemio neigiamą įtaką augalams, gyvūnams ir žmogui. Šis poveikis perduodamas per mitybines grandines: per augalus, auginamus užterštame dirvožemyje, vandenį, gyvūnų mėsą arba pieną, kurie buvo šeriami užterštais augalais arba girdomi užterštu vandeniu. Įrodymui pakaktų vieno pavyzdžio; tiriant sunkiųjų metalų kiekį dirvožemyje aplink spalvotosios metalurgijos įmonę, buvo rasti padidėję švino, vario, cinko ir kitų metalų kiekiai. Gyvulių, besiganiųsių šioje teritorijoje, kauluose švino kiekis viršijo leistiną 20 kartų, kepenyse – 18 kartų, o raumenyse – 27 kartus. Sunkiaisiais metalais užterštų regionų dirvožemyje šių metalų koncentracija gali būti labai didelė. Pasaulyje pastaraisiais metais sunkiaisiais metalais itin susidomėta, kadangi, padidėjus jų koncentracijai dirvožemyje, buvo įrodyti gyventojų apsinuodijimo ir net mirties faktai. Atskleista daug apsinuodijimų dėl aplinkos užteršimo švinu, gyvsidabriu, kadmiu. Pavyzdžiui, Japonijoje ryžių laukai buvo užteršti rūdyno, kuriame buvo kasamos švino, kadmio, cinko rūdos, vandenimis. Dėl to kadmio kiekis gyventojų paros maisto racione padidėjo 10 kartų. Be to, Japonijoje dar nepamiršta sunkaus laikmečio, kai dėl didelio gyvsidabrio ir kadmio kiekio, išmesto pramonės įmonių į Manomatos įlanką bei Agono upę, žuvyse susikaupė jų kiekiai, tūkstančius kartų viršijantys leistiną foną. Pasėkmės liūdnos – sunkiai apsinuodijo 1200 žmonių. Sunki nelaimė įvyko ir Irake, kai suvalgę duonos, kuri buvo iškepta iš grūdų, apdorotų gyvsidabrio fungicidais ( į kurių sudėtį įėjo ir švinas), į ligoninę pateko 6500 žmonių, iš jų 495 mirė. Vardas: Augustinas Darbo pavadinimas: Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais pakelėse Kategorija: Kita Darbo tipas: Referatas Puslapių skaičius: 12 [?] Referato dalykas: Kitos referatas Parsisiųsta: 1 kartą.
Archyvo dydis: 34 kB
Bylos pavadinimas: dirvozemio_tarsa.zip
 Norėdami parsisiųsti bylą siųskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktažodžiu DJP. Tai jums kainuos 0.87 EUR. Gautą į telefoną SMS raktą įrašykite į auščiau esantį laukelį. Atsiskaitant per banką spauskite: čia. Jei norite parsisiųsti nemokamai spauskite čia. 
 Su darbu susiję žodžiai: mediacija, zmogaus problema, dirvozemio tarsa, trumpalaikis turtas, sunkieji metalai, biliuno, vandens tarsa, Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais pakelėse. | ||||||||||||||
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
