Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendrojo vidaus produkto samprata. Bvp skaičiavimas. Xx einamojo valiutų kurso metodas. Paritetinės perkamosios galios metodas. Realusis bvp. Nominalus bvp. Benrojo vidaus produkto kainų indeksai. Bendrojo vidaus produkto nustatymo būdai. Gamybos metodas. Išlaidų apskaitos metodas. Pajamų apskaitos metodas. Bendrasis vidaus produktas 2005m. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksai 2005 metais. Bvp augimo perspektyva. Naudota literatųra. Ekonomika neatsiejama nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo, tad šios temos pasirinkimas daugiau ar mažiau nėra atsitiktinis, juolab, kad pastaruoju metu retai kurią dieną masinės informacijos priemonės nekalbėtų ar nerašytų apie šalies ūkio problemas ir būdus joms išvengti. Be to, kiekvienas mūsų norime gyventi gerai, užsitikrinę ne tik savo, bet ir savo šeimos narių, vaikų ateitį. Tai vėl gi neatsiejama nuo visos šalies ekonomikos, jos klestėjimo ar nuosmukio. Bet kokios valstybės ekonominę situaciją, kurią gali atspindėti keletas rodiklių- eksporto- importo situacija, įsiskolinimas (vidinis ar išorinis) ir pan. Tačiau vis dėl to pagrindiniu rodikliu lieka būtent bendrasis vidaus produktas. Rašant šį darbą, renkant jam medžiaga susidūriau su neišvengiama technologinės eros įtaka- operatyvią ir naudingą man informaciją patogu susirasti Internete, nei bibliotekose ieškoti literatūros. To priežastimi “Literatūros sąraše”– vos keletas leidinių, o likusieji pavadinimai ir nuorodos- Interneto svetainių adresai. Informacijos šaltinius duomenis papildė Lietuvos Respublikos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Interneto svetainė, kurioje skelbiami visi su šalies gyvenimu susiję statistiniai rodikliai Referate apžvelgiama BVP samprata, jo skaičiavimo metodai, skirtingų metų BVP palyginimas ir dinamika, bei akcentuojami ir svarbiausi, ir reikšmingiausi jo veiksniai, taip pat išskiriamos ir apžvelgiamos BVP augimo perspektyvos Referato pabaigoje nagrinėtoji medžiaga reziumuojama trumpomis išvadomis
| |
Lietuvos bendrasis vidaus produktas Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Vadas. Teorinė dalis. Ekonomikoje bendrasis vidaus produktas. Namų ūkio vartojimo išlaidos. Bendrosios privačios vidaus investicijos. Samdomųjų darbuotojų darbo užmokestis. Nuomos pajamos. Palūkanos. Pelnas. Galutinis produktas. Pridėtinė vertė. Tarpinis produktas. Šešėlinė (neapskaitoma) ekonomika. Grynai finansiniai sandėriai. Vyriausybės transferiniai išmokėjimai. Praktinė dalis. Bendrojo vidaus produkto dinamika. Išvados. Literatūra. Labai svarbus Lietuvos ekonomikos rodiklis yra bendrasis vidaus produktas (BVP). BVP yra ne tik šalies, bet ir jos gyventojų vienas svarbiausių gerovės veiksnių. Tačiau jis neatspindi visų socialinės gerovės pusių, dėl to nėra visiškai korektiškas socialinės gerovės matas. BVP išma¬tuoja rinkos aktyvumą, tačiau yra daug dalykų, kurie gali padidinti tautos gerovę, nepadidinę BVP (neteisybės ir smurto sumažėjimas, geresnis tautybių sutarimas, geresni vyrai ir žmonos).
| |
Lietuvos bendrojo vidaus produkto regioninė diferenciacija ir ją lemiančios priežastys Lapų skaičius: 16 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendrojo vidaus produkto regioninę diferenciaciją lemiančios priežastys. Bendrojo vidaus produkto regioninė diferenciacija lietuvoje 2004 – 2009 m. Bendrasis vidaus produktas pagal apskritis 2004-2009 m. Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui pagal apskritis 2004-2009 m. Bendrojo vidaus produkto ir namų ūkių vartojimo išlaidų priklausomybė. Bendrojo vidaus produkto ir išlaidų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai priklausomybė. Išvados. Literatūra. Dauguma pasaulio šalių susiduria su regionų socialinių-ekonominių skirtumų problema, todėl daugelis autorių bando analizuoti ir nustatyti regionų skirtumų ir netolygumų atsiradimo priežastis. Regionų skirtumai yra gana problemiškas dalykas, jie svarbūs, nes stabdo tokių nacionalinės regioninės politikos tikslų įgyvendinimą, kaip vienodų įsidarbinimo galimybių suteikimas, socialinių sąlygų užtikrinimas, pakankamo augimo lygio pasiekimas, tolygesnis pajamų ir turto pasiskirstymas ir pan. Dėl įvairių ekonominių, socialinių, politinių ir istorinių priežasčių Lietuvos regionuose ilgainiui susiklostė ryškūs nemažėjantys ekonominiai ir socialiniai skirtumai. Iki pasaulį užklupusios finansinės krizės, Lietuva išvystė labai sparčius ekonominio augimo tempus, tačiau didžiuliai atskirų Lietuvos apskričių ekonominio išsivystymo lygio skirtumai neišnyko. Kadangi sunkmetis neaplenkė ir Lietuvos, tai regioninė diferenciacija tik dar labiau išryškėjo. Analizuojant bendrąjį vidaus produktą regionuose tai pastebėti kur kas lengviau, nes ekonominę situaciją labai gerai atspindi bendrasis vidaus produktas, parodantis šalies (regionų, miestų) ekonominę situaciją, kuri yra tarsi šalies prekinis ženklas kitų valstybių (regionų, miestų) atžvilgiu. Darbo objektas: Lietuvos bendrasis vidaus produktas ir jo regioninę diferenciaciją lemiančios priežastys. Darbo tikslas: I šskirti svarbiausias Lietuvos BVP regioninę diferenciaciją lemiančias priežastis. Darbo uždaviniai: • Išskirti svarbiausius veiksnius, darančius įtaką bendrojo vidaus produkto regioninei diferenciacijai. • Atlikti BVP dinaminę analizę 2004-2009 m. pagal apskritis. • Nustatyti, kaip namų ūkių vartojimo išlaidos ir išlaidos moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai įtakoja šalies BVP. Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė, sisteminimas, statistinių duomenų grupavimas ir jų lyginimas. Naudojama gautų rezultatų suvestinė, iliustruojama grafikais. Duomenų šaltiniai: Atliekant analizę, buvo naudojamasi Lietuvos Respublikos Statistikos departamente pateikiamais duomenimis.
| |
Lietuvos etnokosmologijos muziejaus margetingo tyrimas Lapų skaičius: 29 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Pagrindinės sąvokos ir terminai. Įvadas. Marketingo tyrimų reikšmė ir organizavimas. Marketingo tyrimų rūšys ir metodai. Apklausų tipai. Apklausos tyrimų privalumai ir trūkumai. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus paslaugų tyrimas. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus pristatymas. Tyrimo metodika ir organizavimas. Tyrimo pristatymas ir analizė. Išvados. Cituota ir naudota literatūra. Priedai. 1 priedas. Anketa. 2 priedas. Suvestinė lentelė. Lentelių sąrašas. Paveikslų sąrašas. Apklausa - tai tokia duomenų rinkimo technika, kai respondentai iš esmės tuo pačiu (arba artimu jam) metu atsakinėja į raštu (anketoje) ar žodžiu pateiktus klausimus. Tyrimai – tai marketingo sprendimams reikalingos informacijos paieška, rinkimas, apdorojimas ir interpretavimas. Apklausos tikslas – apklausos būdu gauti sprendimams reikalingą informaciją. Dischatominiai klausimai yra tokie, kuriuose iš dviejų atsakymų prašoma pasirinkti vieną. Multichatominiai klausimai yra tokie, kur apklausiamojo prašoma pasirinkti atsakymą daugiau negu iš dviejų variantų. Respondentas – tai tyrimo dalyvis (tiriamasis), užpildęs anketą ar atsakęs į klausimus. Nuomonė – tai vartotojo patirties, jausmų, vertinimų, susijusių su tam tikru objektu, sąveikos rezultatas. Šiuolaikinėmis konkurencijos sąlygomis įmonės, siekdamos sėkmingos veiklos, turi mokėti valdyti didelės apimties komercinę informaciją, suprasti ir analizuoti rinkoje vykstančius procesus. Beveik visos organizacijos – ar tai būtų kompanijos, ar jas aptarnaujančios organizacijos, ar valdymo organai – nuolatos ieško informacijos apie tai, ko žmonės nori, ir kodėl jie to nori. Todėl, kad rinkos ekonomikos sąlygomis galų gale viską lemia pirkėjas. Marketingo tyrimų tikslas yra aprūpinti firmas tokio pobūdžio informacija, kuria remdamosios jos galėtų priimti pagrįstesnius sprendimus. Marketingo tyrimai – tai marketingo valdymo problemų sprendimui reikalingos informacijos paieška, rinkimas, apdorojimas ir analizė. Nuolatinis informacijos poreikis ir būtinumas atnaujinti turimas žinias kyla dėl nuolat įmonės aplinkoje vykstančių pokyčių ir būtinybės priimti sprendimus esant neaiškiai ateičiai. Kuo geriau įmonei pavyksta numatyti ateities raidą, tuo yra didesnė tikimybė, kad, įvertinus stipriąsias ir silpnąsias įmonės puses bei slypinčias galimybes ir grėsmes, bus nustatyti sėkmės ir rizikos veiksniai bei parengta efektyvi veiklos strategija.
| |
Lietuvos finansų sistemos organizavimas Lapų skaičius: 21 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Finansų sistema ir jos grandys. Finansų valdymas ir organizavimas. Finansų – kredito sistema. Valstybės pajamų politika. Valstybės išlaidos. Finansų ministerija – svarbiausia finansų valdymo institucija. Finansų ministerijos misija ir strateginiai tikslai. Finansų ministerijos uždaviniai ir funkcijos. Finansų ministerijos strateginis veiklos planas. Vidaus finasų kontrolė. Finansų valdymas įmonėse. Finansų valdymo esmė ir funkcijos. Finansų valdymo tikslas. Valstybės biudžetas. Savivaldybių biudžetai. Europos sąjungos struktūriniai fondai ir jų valdymas. Išvados. Literatūra. Įvadas. Finansai susieti su gyvu gyvenimu ir turi būti pagrįsti to gyvenimo stebėjimu. Kiekvieno krašto finansų politika ir tos politikos sukurta finansų sistema yra ekonominių to krašto sąlygų atspindys. J. Jurgutis yra pasakęs :”.gal ne be pagrindo yra sakoma, kad kiekvienos tautos konstitucija yra jos finansų sutvarkymas. Kiekvienos valstybės finansų sistema artimai susieta su krašto ekonomimiu gyvenimu, nes kiekvieno krašto finansų sistema ne tik priklauso nuo krašto ekonominių sąlygų, bet ir pati dar veikia tas sąlygas.”. Nuo to, kaip tvarkomi ir valdomi valstybės finansai, didele dalimi priklauso ir fiskaliniai rezultatai. Pagrindinės valstybės finansų problemos - įplaukų gavimas, išlaidų valdymas ir valstybės skola - labai panašios visame pasaulyje. Tačiau įvairiose šalyse šios funkcijos atliekamos ir valdomos skirtingai. Nėra teisingo ar neteisingo valstybės finansų valdymo. Valstybės finansų valdymo principai vystosi kartu su valstybės institucine sąranga. Institucinė sąranga, savo ruožtu, atspindi istorinius, kultūrinius ir technologinius veiksnius. Valstybės finansų sistema ir valdymas laikui bėgant keičiasi. Kai kurių šalių vadovai suformulavo labai aiškią valstybės finansų reformos strategiją ir sąžiningai jos laikėsi. Suverenumo, fiskalinės įtampos, regioninio bendradarbiavimo, globalizacijos ir naujosios informacinės technologijos pokyčiai radikaliai pakeitė aplinką, kurioje tvarkomi valstybės finansai. Valstybės finansų valdymas nuolat reformuojamas, kad neatsiliktų nuo greitai kintančios išorinės aplinkos. Išvados. Finansų poreikio būtinumas kyla iš tautos ir jos visuomenės poreikių. O tų poreikių finansinį pagrindą sudaro finansinių išteklių trūkumas. Savo ruožtu finansinių išteklių trūkumas yra objektyviai natūralus dalykas, nes ekonomikos normalios raidos sąlygomis bet kuris tautos ūkio subjektas ir valstybė, norėdami patenkinti iškilusius naujus poreikius, visada susiduria su finansinių išteklių stygiumi. Finansų paskirtis ir yra tą stygių maksimaliai pašalinti. Kiekvieno krašto finansų politika ir tos politikos sukurta finansų sistema yra ekonominių to krašto sąlygų atspindys.
| |
Lietuvos ir Danijos prekybos raida ir perspektyvos Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lietuvos užsienio prekybos apžvalga. Danijos užsienio prekybos apžvalga. Dabartinė danijos užsienio prekybos politika. Lietuvos ir danijos tarpusavio prekybos raida. Lietuvos ir danijos prekyba XX a. Lietuvos ir danijos prekyba šiandien. Lietuvos ir danijos investicijos viena kitos atžvilgiu. Dvišalės sutartys susijusios su tarptautine prekyba. Lietuvos ir danijos tarpusavio prekybos perspektyvos. Išvados. Naudotų šaltinių sarašas. Prekyba ir prekybos keliai – vienas iš svarbiausių visuomenės gyvenimo aspektų. Prekyba gyvavo visais laikais, skyrėsi tik prekės, jų keliavimo kryptys ir prekybos partneriai. Šiais laikais tarptautinė prekyba vyksta įvairiose šalyse, tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų. Šį procesą lemia: gamybos sąlygų skirtingumas; skirtingi gamybos našumo lygiai, nes kiekviena šalis specializuojasi gaminti tai, kas jai efektyviau, naudodama pažangesnes technologijas. Be to, daug reikšmės turi ir vartotojų skonių, polinkių bei prioritetų įvairovė. Nuo priešistorinių laikų Lietuva ir Danija – geografiškai artimos šalys, dabar – Europos Sąjungos narės. Galima teigti, jog tarp šių šalių vyko pastovūs jūriniai ir sausumos prekių mainai, kuriuos dabar būtų galima įvardinti kaip tarptautinę prekybą. Mano darbo tikslas – pristatyti ir išanalizuoti Lietuvos ir Danijos tarpusavio prekybą bei perspektyvas. Uždaviniai ir klausimai: Pristatyti Lietuvos ir Danijos valstybių trumpą užsienio prekybos apžvalgą; Kada ir kokiomis kryptimis prasidėjo užsienio prekyba Lietuvoje, Danijoje? Kaip vystėsi šių šalių užsienio prekyba ? Kas buvo parduodama? Su kokiomis užsienio prekybos problemomis susidūrė šalys bėgant amžiams? Aptarti Lietuvos ir Danijos tarpusavio prekybos raidos etapus; Kokia Lietuvos ir Danijos prekybos istorija? Kaip kito dvišaliai prekybos santykiai? Kokie produktai buvo parduodami tarp šių šalių? Kokie šių tarpusavio prekybos rodikliai dabartinėmis dienomis? Apžvelgti Lietuvos ir Danijos tarpusavio santykius ir susitarimus; Apžvelgti šalių tarpusavio prekybos perspektyvas.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Mokestis – valstybės nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti fizinis ar juridinis asmuo nuo savo veiklos rezultatų arba atliktų ar tik norimų atlikti veiksmų. Ekonomikos teorijoje naudojamas platesnis mokesčių apibrėžimas. Mokesčiai – finansiniai santykiai, kurių dėka valstybė, naudodamasi savo neekonominės prievartos galia, be ekvivalentinių mainų ir su nuosavybės pasikeitimu centralizuoja dalį šalies bendrojo vidaus produkto savo funkcijoms vykdyti. Mokesčių atsiradimą galima sieti su pirmykštės bendruomeninės santvarkos genties vado nurodymais savo gentainiams atlikti vienus ar kitus darbus. Prasidėjus formuotis feodaliniams – baudžiaviniams santykiams mokesčių vaidmuo ypač išryškėjo. Vos tik gentyse atsirado kaupiamas turtas, atsirado ir mokesčiai. Nuo genties prie genties keliaudavo grupė žmonių (armija) arba tik karu besiverčianti kita gentis, kurią gentis turėdavo išlaikyti. Už tai jie įsipareigodavo gentis saugoti nuo kitų mokesčių reikalautojų. Vis didėjant dirbamos žemės reikšmei, visa žemė pradėjo priklausyti kariuomenės vadams – feodalams ir kareiviams. Feodalai žemę palikdavo savo vaikams kartu su titulais ir pareigomis. Laikui bėgant kareiviai pradėjo prarasti nuosavybę į žemę. Japonijoje kareiviai (samurajai) nuosavybę į žemę išlaikė iki pat feodalinių – baudžiavinių santykių pabaigos. Feodalai savo žemę nuomodavo valstiečiams. Valstiečiai už tam tikrą atlygį galėjo dirbti išsinuomotą žemę ir papildomai dar atidirbti feodalo žemėje (eiti lažą). Kartais valstiečiai atsisakydavo dirbti žemes ir eidavo gyventi į miestus, todėl feodalai, norėdami kelti mokesčius ir išlaikyti valstiečius, įvesdavo baudžiavą. Baudžiavos laikais valstietis tik pabėgęs galėdavo apsigyventi mieste.
| |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lietuvos pramonės raida. Apdirbamoji pramonė. Maisto pramonė. Aprangos ir tekstilės pramonė. Naftos produktų gamybos pramonė. Medienos baldų pramonė. Chemijos pramonė. Mašinų ir įrangos pramonė. Išgaunamoji pramonė. Išvados. Literatūra. Pramonė yra svarbi ūkio šaka. Dabartinė Lietuvos pramonė dirba sunkiomis sąlygomis. Ji labai priklauso nuo importuojamų žaliavų – metalų, medvilnės, įvairių chemikalų ir kuro (naftos ir gamtinių dujų). Dėl aukštų kainų, Lietuvos gaminiai negali konkuruoti rytuose, odėl mažėja šalies pramonės produkcijos paklausa NVS šalyse. Vakaruose taip pat Lietuvos prekės negali būti realizuojamos dėl didelės konkurencijos bei prastesnės prekių kokybės. Kadangi Lietuvos gamtiniai resursai niekada nebuvo “industriniai” ir turint galvoje, kad visą XIX-jį amžių ir iki 1918 m. šalis buvo Rusijos imperijos provincija, yra akivaizdu, kad Lietuva iki nepriklausomybės neturėjo jokių galimybių išplėtoti pramonę. Bet nepriklausomybės periodas iki sovietinės okupacijos buvo per trumpas tai padaryti, ir šalis liko agrarinė iki sovietinės industrializacijos. Pramonė – tai valstybės ūkio pagrindas. Nekiekviena šalis gali gyventi versdamasi vien paslaugų verslais ar žemės ūkiu. Lietuvos ūkis, o kartu ir pramonė, pergyveno labai daug nelengvų istorinių periodų.
| |
Lietuvos regionų ekonominiai išsivystimo skirtumai Lapų skaičius: 20 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Lietuvos regionų ekonomikos plėtros strategija. Regioninės politikos samprata. Regioninės politikos tikslai ir principai. Lietuvos regionų ekonomikos plėtra. Lietuvos regionų ekonominio išsivystimo netolygumai. Ar egzistuoja žymūs ekonominio išsivystimo skirtumai Lietuvos regionuose? Ekonominių rodiklių Lietuvos regionuose analizė. Swot analizė, valdžios veiksmai ir pasiūlymai regioninių skirtumų mažinimui. Regionų ekonomikos plėtros veiksnių SWOT analizė. Vyriausybės vykdoma politika ir siūlymai regionų ekonominio atotrūkio mažinimui. Išvados. Literatūros sąrašas/ Nuorodos. Įvadas. LR Seimas yra priėmęs nutarimą, kuriuo patvirtino Lietuvos ūkio (ekonomikos) ilgalaikės plėtros iki 2015 metų strategiją. Viena iš jo dalių regioninės plėtros strategija, kurios svarbiausias tikslas - remti rinkos ekonomikos plėtrą kiekviename šalies regione, sudarant reikiamas sąlygas ilgalaikei ir tolygiai plėtrai, bei sukurti regionuose socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą. Lietuvai vykdant regioninę politiką, regionai atitinkamai už tai gauna paramą. ES programų parama gali paskatinti regioninę plėtrą, kadangi paramą vienokiu ar kitokiu būdu įsisavina privatūs asmenys ir kiti ūkio subjektai, o gaunamos finansinės lėšos atveria platesnes galimybes tiek verslui plėtoti, tiek infrastruktūrai gerinti. Tačiau lieka neaišku, kaip ES paramos lėšos veikia regioninius išsivystimo netolygumus mažina ar didina juos? Abejonės, kad šalyje nėra regionų ekonominių išsivystimo skirtumų, nėra. Nereikia net statistikos duomenų, kad suprasti, jog didžiausią atotrūkį nuo kitų regionų išsivystimo požiūriu sudaro Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno regionai. Išsivystimo netolygumai ir didėjantis atotrūkis tarp regionų yra gerai suvokiama problema, tačiau sunku surasti būdus, kaip to išvengti. Ypač sunku užtikrinti tolygią ekonominę ir socialinę plėtrą regionų viduje Lietuvos atveju tarp savivaldybių, kur išsivystymo netolygumai yra labai...
| |
Lietuvos Respublikos kredito reitingo nustatymas Lapų skaičius: 6 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Lietuvos makroekonominė situacija. Valstybės finansai. Išoriniai mokėjimai. Išorinis pažeidžiamumas ir likvidumas. Politinė rizika. Išvados. Šaltiniai ir literatūros sąrašas. Priedai. Lentelė 1. Lietuvos ekonominiai rodikliai Lentelė 2. Makroekonominiai rodikliai Lentelė 3. Valstybės finansiniai rodikliai Lentelė 4. Išorės mokėjimų rodikliai Lentelė 5. Išorinis pažeidžiamumas ir likvidumas Lentelė 6. Kokybinis vyriausybės efektyvumas Paveikslas 1. BVP ir realaus BVP pokyčiai, % Paveikslas 2. Importas ir eksportas, % BVP Paveikslas 3. Nedarbo lygis, % Paveikslas 4. Valstybės pajamos ir išlaidos, % BVP Paveikslas 5. Lietuvos ir užsienio investicijos, % BVP Paveikslas 6. Lietuvos balansas, mln. LTL Paveikslas 7. Bendroji skola užsieniui, mln. LTL Paveikslas 8. Skolos aptarnavimo kaštai, % eksporto ir pajamų Pagrindinis šio darbo tikslas yra nustatyti Lietuvos kredito reitingą, kuris yra pagrindinis rodiklis nusakantis šalies finansinį gebėjimą vykdyti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Šiam tikslui sėkmingai įvykdyti, darbe bus analizuojami statistiniai Lietuvos duomenys, kurių dėka bus galima susidaryti aiškesnį vaizdą apie Lietuvos ekonominę padėtį nuo 2004 iki 2011 metų. Šio laikotarpio pasirinkimą lėmė Lietuvos prisijungimas prie Europos Sąjungos 2004-iais metais. Darbo medžiagai paruošti, duomenys buvo surinkti iš didžiųjų statistinių duomenų bazių: Lietuvos Statistikos Departamento, Europos Statistikos Departamento, Lietuvos Centrinio Banko, Pasaulio Banko, Europos Centrinio Banko, Tarptautinio Monetarinio Fondo ir kitų. Šalies kredito reitingui nustatyti pasirinkta „Moody‘s“ kredito reitingo nustatymo agentūros metodika. Pirmoje lentelėje pavaizduoti pagrindiniai ekonomikos rodikliai, pagal kuriuos bus atliekama visa šalies analizė. Atskirose dėstymo dalyse, skirtingi ekonominiai rodikliai bus sugrupuoti į tam tikras grupes: Lietuvos makroekonominė situacija; Valstybės finansai; Išoriniai mokėjimai; Išorinis pažeidžiamumas ir likvidumas; Politinė rizika. Darbe yra naudojama palyginamoji analizė – vienų metų duomenys lyginami su ankstesnių metų duomenimis, interpretuojama jų reikšmė šalies ekonomikai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
