Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Valstybės ekonominės politikos tikslai Lapų skaičius: 14 Tipas: Kontrolinis darbas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Valstybės ekonominės politikos tikslo teoriniai aspektai. Valstybės ekonominės politikos tikslų konkretumas. Vep tikslų derinimas. Vep tikslų pasiekimo priemonės. Išvados. Literatūra. Valstybės ekonominė politika (VEP) – tai valstybės tiesioginių (administravimo) ir netiesioginių (rinkos) priemonių sistema, įtakojanti ūkio subjektų elgesį. Ši dinamiška visuomenės organizuota ūkio priemonių sistema laiduoja gamybos, paskirstymo, mainų ir vartojimo procesą. Kartais ekonominė politika apibrėžiama kaip kolektyviai – Seimo ir Vyriausybės – priimta strategija ekonomikos tikslams pasiekti; tai – vizijos, misijos, ekonomikos strateginių tikslų ir uždavinių nustatymas, veiksmų krypčių bei priemonių nustatymas, siekiant šių tikslų, bei kontrolės (stebėsenos, monitoringo) taikymas (Rakauskienė, 2006). Valstybės ekonominės politikos programos sudarymui ypatinga reikšmė turi tikslo ir atitinkamų priemonių pasirinkimas. Valstybės ekonominės politikos tikslas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Visų pirma, turi būti nustatomi tik tie tikslai, kurių realizavimą negali užtikrinti rinka. Antra, nustatytas tikslas turi būti kiekybiškai išmatuojamas, tai duos galimybę kontroliuoti jo vykdymą. Valstybės ekonominės politikos įgyvendinimas numato priemonių komplekso, skirto valstybinio reguliavimo mechanizmo formavimui, panaudojimą. Šių priemonių komplekso uždavinys – sukurti privačiam sektoriui labiausiai priimtiną teisinę sistemą, užtikrinti ekonomikos efektyvų veikimą ir šalies gyventojų socialinį saugumą, taip pat reguliuoti gamybą ir vartojimą.
| |
Valstybės fiskalinė ir monetarinė politikos, jų galimas poveikis Lapų skaičius: 24 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Fiskalinės politikos esmė. Lietuvos fiskalinė politika nuo 1990 metų. Monetarinė politika. Monetarinės politikos įgyvendinimas. Konfliktai tarp monetarinės politikos tikslų. Monetarinės politikos sukeliamos problemos. Stabdančioji ir skatinančioji monetarinė politika. Monetarinė politika ir euro įvedimas. Išvados. Naudota literarūra. Vyriausybės veikla reiškiasi jos vykdoma politika, kuri gali suteikti ekonominiam ciklui kilimo arba smukimo postūmį. Vyriausybė tai daro naudodama biudžeto politiką arba pinigų politiką. Viena jų reiškiasi mokesčiais ir biudžeto išlaidomis, o kita – reguliuojant pinigų pasiūlą ir kreditus. Ekonomistai vyriausybės galią apmokestinti ir daryti išlaidas vadina vyriausybės biudžeto, arba fiskaline politika. Biudžeto, arba fiskalinė politika – tai vyriausybės įrankis, padedantis įtakoti ekonomikos veiklą per jos vykdomą išlaidų ir mokesčių kontrolę. Kitaip tariant, tai vyriausybės naudojamos finansinės priemonės ekonominei veiklai reguliuoti. Jai yra suteikiamos galios rinkti mokesčius ir skirstyti surinktas lėšas siekiant reguliuoti ekonominį aktyvumą. Vyriausybė, keisdama mokesčių ir išlaidų politiką – biudžeto politiką, siekia apsaugoti ekonomikos sistemą, jos dalyvius nuo nepalankių ekonominių reiškinių. Ekonomistai vyriausybės galią reguliuoti pinigų ir kreditų pasiūlą vadina vyriausybės pinigų, arba monetarine politika. Pinigų, arba monetarinė politika – tai vyriausybės įrankis, padedantis įgyvendinti jos ekonominius tikslus, darant įtaką pinigų kiekiui ir/ar palūkanų normai, kartu ir kreditui. Kitaip tariant, vyriausybei yra suteikiamos galios kontroliuoti pinigų pasiūlą ir reguliuoti kreditavimą. Naudodama pinigų politikos priemones, vyriausybė siekia pažaboti infliaciją ir skatinti ūkinės veiklos plėtrą.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Valstybės biudžeto samprata. Mokesčių sistema. Mokesčių samprata. Mokesčių funkcijos. Mokesčių teisės šaltiniai. Lietuvos respublikos mokesčių rūšys. Mokesčio mokėjimo taisyklės. Mokesčio mokėjimo būdas. Mokesčio mokėjimo forma. Išvados. Literatūra. Mokesčiai – tai privalomojo pobūdžio mokėjimai valstybei. Visi mokesčiai įgyvendinami pagal tam tikrą apmokestinimo instrumentarijų, kuris apima mokesčių elementus ( subjektą, objektą, šaltinį, apmokestinimo vienetą, lengvatas, mokesčio sumą ), mokesčio ėmimo būdą bei nustatymo metodą. Kiekviena valstybė siekia sukurti veiksmingą mokesčių sistemą, kuri atitiktų mokesčių mokėtojų lūkesčius ir užtikrintų biudžeto pajamų surinkimą. 1. VALSTYBĖS BIUDŽETO SAMPRATA Valstybės biudžetas – tai metinė valstybės pajamų ir išlaidų sąmata. Valstybės biudžeto projektą rengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Lietuvos Respublikos Seimo apsvarstytas ir patvirtintas biudžetas tampa įstatymu. Lietuvos Respublikos biudžetinę sistemą sudaro valstybės ir savarankiški vietos savivaldybių biudžetai., kurių visuma sudaro Lietuvos Respublikos Nacionalinį biudžetą. Valstybės biudžetą sudaro du pagrindiniai skyriai – numatomos valstybės pajamos ir išlaidos. Valstybės pajamas sudaro mokesčiai, pajamos iš valstybės nuosavybės, baudos bei kiti pajamų šaltiniai. Pagrindinis pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie sudaro 90% pajamų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sukaupti finansiniai ištekliai naudojami valstybės funkcijoms bei Vyriausybės tvirtinamoms programoms vykdyti, dotacijoms savivaldybių biudžetams teikti bei kitiems įsipareigojimams vykdyti. Labai svarbu, kad į valstybės biudžetą mokesčiai būtų surinkti visi ir laiku. Tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių didelė problema yra vengimas mokėti mokesčius. Dėl nesurenkamų mokesčių mažėja valstybės pajamos Dėl to gali atsirasti biudžeto deficitas.
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Valstybės rinkliava – privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, teikiamas paslaugas. Rinkliavos mokėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką. Rinkliavos objektas: Rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų asmenims teikiamas paslaugas, pavyzdžiui: civilinės būklės aktų registravimas civilinės metrikacijos įstaigose; išduodami dokumentai dėl pilietybės, išvykimo į užsienį ir atvykimo į valstybę bei gyvenimo joje, dėl užsieniečių įdarbinimo; licencijos (leidimo) verstis licencijuojama veikla išdavimas; kitos institucijų teikiamas paslaugos.
| |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Valstybės skolos samprata. Valstybės skolinimosi tikslas. Valstybės skolos privalumai ir trūkumai. Valstybės skolos valdymas ir finansavimo šaltiniai. Valstybės skolos padariniai. Lietuvos valstybės skolos analizė 2013 – 2017 m. Laikotarpiu. Lietuvos valstybės skolos analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Valstybės skola šiais laikais yra vienas aktualiausių klausimų, kadangi tai liečia pačią valstybę, valstybės vyriausybę, visus valstybės gyventojus, jų socialinę aplinką, bei ateities kartas. Taip pat valstybės skola yra reikšmingas valstybės ekonomikos vystymosi veiksnys. Pasiskolinusi pinigų valstybė gali juos skirti ekonomikos vystymui ir ūkio pertvarkymui, siekiant padaryti jį pažangesnį ir pelningesnį. Tačiau per didelė valstybės skola turi būti grąžinama karpant valstybės išlaidas ar didinant mokesčius, o tai gali stabdyti ekonomiko vystimasi Taip pat šis finansavimas tampa neišvengiamu, kadangi šalių Vyriausybės bei gyventojai nesugeba gyventi pagal susidariusią šiandieninę ekonominę padėtį, t.y. gyvena su labai padidėjusiu biudžeto deficitu. Nesugebėdamos savarankiškai išspręsti šios problemos, jos sparčiai didina įsiskolinimo apimtis bei gyvena ateities kartų sąskaita. Valstybei, kuri neefektyviai naudojasi valstybės skolos mechanizmu, neįgyvendina šalies ūkio pertvarkos, nesugeba savo pajamomis padengti išlaidų ir nepajėgia užtikrinti šalies finansinio stabilumo, tolesnis skolinimasis gali turėti neigiamų padarinių ekonomikos augimui paveikiant kitus makroekonominius procesus. Darbo objektas – valstybės skola. Darbo tikslas – aptarus teorinius valstybės skolos aspektus, išanalizuoti valstybės skolą Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. išnagrinėti valstybės skolos privalumus, trūkumus, atsiradimo priežastis, finansavimo šaltinius ir padarinius. 2. išanalizuoti Lietuvos valstybės skolą 2013 – 2017m.
| |
Valstybės skola: priežastys ir pasekmės Lapų skaičius: 17 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lietuvos valstybės skolos samprata ir struktūra. Lietuvos valstybės skolinimosi tikslai. Valstybės skolos priežastys. Valstybės skolos pasekmės šalies ekonomikai. Išvados. Literatūros sąrašas. Šiuo metu laikomasi nuostatos, kad valstybės skolinimasis yra neišvengiamas ir tikrai nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys. Ekonomikos teorijoje teigiama, kad Valstybinio sektoriaus skolinimasis gali paskatinti ekonomikos augimą. Tačiau visada yra rizika, kad dėl per didelio naudojimosi kreditais, ypač užsienio, gali atsirasti tokie skolos tvarkymo poreikiai, kurie bus nepakeliami šalies biudžetui ir tai apsunkins ekonomikos plėtrą. Bendruoju atveju valstybės skolos valdymo tikslai - išnaudoti ir subalansuoti skolinimosi teikiamus privalumus ir stengtis išvengti skolos tvarkymo ir mokėjimų balanso problemų. Valdant valstybės skolą (kaip ir bet kokią skolą) visada reikia balansuoti tarp rizikos (pvz., palūkanų normos, valiutų kurso kitimo), kurią norima prisiimti, ir skolinimosi išlaidų. Darbo tikslas: Atskleisti valstybės skolos priežastis ir pasekmes. Darbo uždaviniai: 1.Pateikti valstybės skolos sampratą ir struktūrą. 2.Atskleisti valstybės skolinimosi tikslus. 3.Išsiaiškinti valstybės skolos priežastis ir pasekmes. Darbo metodai: 1.Mokslinės literatūros analizė.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Verslas – savarankiška veikla, paremta asmenine rizika, kurios tikslas – gauti pelną, panaudojant savo sugebėjimus, žinias, laiką, kitų žmonių pinigus ir kitų žmonių darbą. Verslo rūšys ir formos gali būti skiriamos pagal įvairius kriterijus. Legalumą (atitikimą teisės aktams) – legalus ir nelegalus (šešėlinis verslas). Veiklos ypatumus, jos rūšis ir porūšius – prekyba, gamyba, tarpininkavimas, paslaugos. Sektorius, kuriuose veikiama – finansai, bankai, pramonė, žemės ūkis (steigiamos ŽŪB). Mastą – smulkus ir vidutinis verslas, stambusis verslas.
| |
Verslininko verslumo ir verslo samprata Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Žmogaus sugebėjimas sujungti kapitalą, darbą, gamtinius išteklius, organizuoti verslą, įgyvendinti novacijas, rizikuoti savo turtu, siekiant pelno. Verslininkui būtini sugebėjimai ir žinios: Nuodugnus verslininkystės esmės ir turinio suvokimas, gebėjimas atskirti realius faktus nuo gandų ir perdėto verslininkystės vaizdavimo. Realus gyvenimo reiškinių, buitinių situcijų bei socialinės ekonomikos vertinimas. Menas numatyti ir įgyvendinti nestandartinius sprendimus. Profesionali orientacija ir racionali ekonominė elgsena, optimalių sprendimų priėmimas tikimybiškai neapibrėžtomis ūkininkavimo sąlygomis. Naujų gamybinių ir komercinių idėjų kėlimas ir organizavimas. Objektyvus naujų idėjų perspektyvumo vertinimas. Teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai naujų verslo įmonių steigimo klausimais. Mokėjimas valdyti mažas verslo įmones. Profesionalus nešalikas savo veiklos rezultatų vertinimas. Objektyvi išorinės socialinės ekonominės aplinkos analizė Ūkinių veiksmų ir ekonominės elgsenos vertinimas etikos ir moralės požiūriu. Mokėjimas sudarinėti sutartis. Gebėjimas užmegzti partneriškus kontaktus, vesti derybas. Išmanymas ir gebėjimas įsigyti viską kas lemia sėkmingą gamybinę ar komercinę veiklą, užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą Bendriausia prasme verslas traktuojamas, kaip ūkinė veikla, kuri apima prekių gamybą (paslaugų tiekimą) ir komerciją (pirkimą pardavimą), konkreti ūkininkavimo sfera, forma. Jo plėtojimas tai privatinės nuosavybės, kuri yra asmenybės, jos sugebėjimų, gerovės kilimo, veržimosi į ekonominę (bei politinę, pilietinę) laisvę prielaida, gausinimas. Verslininkystė suprantama kaip platesnė sąvoka nei verslas: kaip veiklos reiškinys. Verslas yra konkreti verslininkystės pasireiškimo šaka. Verslininkystė specifinės ūkinės veiklos procesas kuomet asmuo pasikliaudamas savo verslumu, situacijos palankumu, įsitikinimu savo sėkme ir prisiimdamas finansinę, moralinę bei socialinę atsakomybę...
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Verslo etikos teoriniai aspektai. Verslo etikos klasifikavimas ir struktūra. Verslo etikos teorijos. Suinteresuotų dalyvių (stakeholder) teorija. Kontraktinės teorijos. Neo-aristotelinė vertybių teorija. Uab „klaipėdos komprojektas“ charakteristika. Uab „klaipėdos komprojektas“ verslo etikos principai. Įmonės misija ir tikslai. Konkurentų analizė. Swot analizė. Moraline atsakomybė ir kiti verslo etikos aspektai. Išvados. Literatūra. Ilgą laiką ekonominė veikla jau nebuvo siejama su etika, nors ekonominio mokymo raida etikos prieglobstyje gerai žinoma nuo Aristotelio. Aristotelis ekonomikos mokslą siejo su žmogaus tikslais, pažymėdamas jų ryšį su gerove. Savo darbuose apie ekonomiką ir politiką jis aiškiai apibrėžė, kad „turtas – nėra mūsų siekiamas gėris – juk jis tik priemonė kažkam kitam“ [1: 67]. Kai stambios įmonės ir korporacijos šiandien kuria ir diktuoja kultūrą, jos pačios mato, kokia tai reikalinga ir stipri jėga. Verslo etikos kūrimas, kaip darbo kultūros koncepcija, gimė būtent tokiuose gamybos gigantuose, kaip „Ford“, „General Motors“, ir jų vadovų vizijose. Verslo etika, kaip nauja mokslo disciplina, susiformavo, galima sakyti, tik XX a. 7–8 de imtmečiuose. Ir būtent demokratinė visuomenė, beveik įgyvendinusi kiekvieno laisvės idealą, susirūpinusi prabyla apie vertybes, o nebe apie politinius ir ekonominius sprendimo būdus. Net krikščioniško socialinio mokymo atstovai jau aiškiau prabyla apie žmogiškų ydų liūdnas pasekmes, o ne apie skirtingų religinių įsitikinimų žalą arba religinės praktikos stoką. Verslo etikos kūrimas įgyja ypatingą misiją formuojant naują pasaulėžiūrą: nuo tarnavimo ekonomikai link ekonomikos tarnavimo žmogui (iš tikrųjų, ar nėra didžioji mūsų laikų iliuzija, kad pastoviai keliamas tikslas ir uždavinys tarnauti ekonomikai).
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Reziumė. Verslo idėjos aprašymas. Markentingo planas. Organizacinis planas ir finansinis planas. Verslo idėjos aprašymas. Mano verslo idėja įkurti individualia kino filmu demonstravimo įmonę – kino teatrą, kuriame būtu rodomi nauji ir įdomūs filmai. Įmonę žadu įkurti prieš „norfos xl“ prekybos centrą esančiame pastate kino teatrų lietuvoje yra nemažai, ypač didmiesčiuose, o mūsų rajone nėra nei vieno. Raseinių gyventojai, norėdami pamatyti filmą, turi važiuoti į kauną, šiaulius ar tauragę. Įmonė sieks pritraukti kuo daugiau lankytojų, rodydama pačius naujausius, įdomiausius ir juokingiausius filmus. Mūsų mieste jaunimas vakarus bei laisvalaiki leidžia namie prie televizoriaus, kompiuterio arba eina į kavines, klubą. Todėl aš, stengdamasis pritraukti kuo daugiau lankytoju, noriu pasiūlyti visiems prieinamas kainas. Rašydamas šį verslo planą siekiu apskaičiuoti, priimtiems sprendimams įgyvendinti reikalingas lėšas, ir, ar užteks savų lėšų atidaryti įmonę.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
