Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kilda. Algoritmai. Pagrindiniai reikalavimai. Algoritmų modeliai. Efektyvios procedūros ir algoritmai. Tiuringo mašina. Tiuringo mašinos. Tiuringo mašinų atminties valdymas. Paieška. Perrašymas. TM naudojimas F-jų skaičiavimui. Utm. Efektyvaus išsprendžiamumo problemos. Sustojimo problema. Raiso teorema. Algoritmai tai fiktyvios procedūros padedančios vienareikšmiškai gauti rezultatus. Pagrindinai algoritmai taikymi matematikoje negalimų uždavinių sprendimui. Technikoje algoritmai tai galimybė uždavinį spręsti programiškai. Pagrindinės algoritmų savybės. Aalgoritmas naudojamas su pradiniais duomenimis ir algoritmas duoda rezultatus. Pasirodo ir tarpiniai rezultatai. Taigi riekia nurodyti ir duomenų reikalavimus. Duomenys gali būti ir vaizdiniai. Todėl algoritmų teorijoje nenaudojamas žodinis duomenų apibrėžimas. Fiksuojami baigtiniai pradinių objektų rinkiniai ir baigtinis kitų objektų sudarymo būdų ir elementariųjų objektų rinkinys. Elementariųjų objektų rinkinys sudaro baigtinį pradinių simbolių alfabetą. Tipinis kitų objektų sudarymo būdas indukcija. Baigtinio alfabeto baigtinio ilgio žodžiai tipiškiausias algoritminių duomenų pavyzdys. Duomenys talpinami atminyje. Ji paprastai laikoma vienalyte ir diskretine, viena ląatelė atsimena vieną duomenų simbolį. Teoriškai atmintis gali būti begalinė. Algoritmas susideda iš elementarių žingsnių arba veiksmų, skirtingų žingsnių arba veiksmų aibė yra begalinė. Tipinis pavyzdys kompiuterio komandų sistema. Algoritmų žingsnių seka determinuota: po kiekvieno žingsnio nurodomas kitas, kurį reikia atlikti, arba sustojama. Iš algoritmų reikalaujama rezultatyvumo: t.y. Kad po baigtinio žingsnių skaičiaus būtų sustojama ir rodomas rezultatas. Reikia skirti. Algoritmo aprašą (instrukcijos/programa). Alg. Realizacijos mechanizmą (kompiuterį). Algoritmo vykdymo procesą veiksmų seką, gaunamą pritaikant algoritmą konkretiems duomenims. Taikomas...
| |
Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Telefonai. Videotelefonai. Videokonferencijų įranga. Telefono pokalbių registravimo priemonė. Mobiliųjų telefonų firmos. Radijo ieška. Toninis gaviklis. Balso gaviklis. Numerinis gaviklis. Tekstinis gaviklis. Radijo ieškos sistema. ,,interneto” telefonija. Mažieji kompiuteriai. Skaitmeninė užrašų knygelė. Telekompiuteris. Skirtumas tarp mažesnių ir didesnių nešiojamų kompiuterių. Delninių kompiuterių firmos. Taigi kas geriau mobilusis telefonas ar kišeninis kompiuteris? Kuo mums naudingi delninukai ir komunikatoriai. Delninukai ir komunikatoriai turi savų trūkumų. Televizorių ir kompiuterių sujungimas. Išvados. Mobiliųjų ir kompiuterių technologijų konvergencija yra viena didžiausių šiuolaikinių technologijų augimo sferų. Palaipsniui keičiasi tradicinės kompiuterio – kaip prietaiso, skirto namams ar biurui, – ir mobiliojo telefono – kaip prietaiso, skirto bendravimui keliaujant, – koncepcijos. Per ateinančius kelerius metus minėtų technologijų augimas ir konvergencija paveiks daugelio žmonių visuomeninį ir verslo gyvenimą.
| |
Kompiuterinė geležinkelio mazgo valdymo sistema Lapų skaičius: 9 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo Tikslas. Valdymo sistemos struktūrinė schema. Geležinkelio mazgo maketo schema. Valdymo ir būsenos žodžio struktūros. Pastaba. Maršrutas. Algoritmas. Suderintos programos tekstas. Kompiuterių katedra. Kompiuterinė geležinkelio mazgo. Valdymo sistema. Kompiuterinio objektų valdymo laboratorinis darbas. Susipažinti su realaus objekto programinio valdymo principais, sudaryti realaus laiko valdymo programas. Geležinkelio mazgo maketas interfeiso pagalba, dededant magistralės buferius sujungas su IBM PC tipo kompiuteriu. Kontroleriu be personalinio kopiuterio gali būti ir valdymo pultas, prijungtas prie interfeiso. Maitinimo. Blokas. Valdymo. Pultas. Valdymo. Interfeiso. Blokas. Magistralės buferiai. Makete naudojami sutrumpinimai. AT0, AT1 Atkarpos, kuriose geležinkelio transporto judėjimas baigtinis. K0, K1 Šlagbaumai (kartys). B0, b1 bazės. depai. Atitinkamo iešmo šviesaforas (žalias rodo galima judėjimo kryptį, raudonas draudžiamą). Kiekvienas iešmas ir semaforas formuoja būsenos signalą (sutrumpinimuose pirmas simbolis Būtina pabrėžti, kad perjungus iešmą, šviesaforas nenusistato automatiškai, t. Y kiekvienas šviesaforas valdomas atskirai nuo iešmų. Iešmus galima perjungti esant neužimtam iešmo mazgui. Geležinkelio bėgių aplinka (sutrumpinimuose pirmas simbolis vadinama mazgais. Mazgo signalą formuoja traukinys, kuris gali būti tik viename mazge vienu metu arba būti nei viename iš mazgų. Valdymo sistemos pagalba taip pat galima suformuoti tokius būsenos signalus. BU elektrovežio judėjimo greitis, kuris priklauso nuo įtampos didinimo, paduodamu į bėgius iš valdymo pulto. BTUU garsinio signalo TUU formavimas valdymo...
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kompiuteriniai virusai. Kompiuterinis virusas. Pagrindiniai užkrėtimo šaltiniai:. Virusų poveikis darbui. Pagrindiniai virusų tipai. Virusų rušys ir pavojingumas. "Word" makrovirusai. Kova su virusais. Revizoriai. Filtrai. Detektoriai (skeneriai). Daktarai. Antivirusinės programos. Išvados. Kauno kolegija. Verslo vadybos fakultetas. Tadas Gaurilčikas. Kompiuteriniai virusai. Dėstytoja z. Variakojienė. 2004m. Kaunas. Terminą kompiuterio virusas pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fred Cohen 1984 metais. Praėjo nemažai laiko, bet virusų problema nė kiek nesumažėjo. Iš kur kilęs virusas. El. Laiško priedai. 87%. Diskeliai (iš namų). 4%. Neaišku. 2%. Diskeliai (kiti). 2%. Internetas. 1%. Vidinis tinklas. 1%. Platinami cd. 1%. Demonstraciniai diskeliai. <1%. Naršymas po www. 0%. Pagrindiniai virusų tikslai yra maskuotis ir daugintis, bet nereikia pamiršti, kad viruso paskirtis - kenkti. Dažniausiai sutinkami virusai bando kenkti, sukeldami komiškas ar vartotojo darbą apsukinančias situacijas. Kai kurie virusai gadina informaciją, programinę, o kartais ir techninę įrangą. Kartais virusų sukeliama žala susijusi su jų dauginimosi funkcijomis, kai didelis aktyvių viruso modulių skaičius išeikvoja kompiuterio darbinę atmintį ar dėl intensyvaus dauginimosi perkraunami kompiuteriniai tinklai. Poveikis. Poveikio dydis, procentais. Darbo efektyvumo sumažėjimas. Pažeisti failai. Negalima dirbti su PK. Nėra priėjimo prie duomenų. Sutrikimai dirbant su failais. Prarasti duomenys. Pranešimai ekrane, mirguliavimas. Vartotojo konfidencialumo pažeidimas. Sutrikimai išsaugant duomenis. Nestabilus programų darbas. Sutrikimai spausdinant. Failų užkratai. Šio tipo virusas užkrečia vykdomuosius programų failus, prikabindami savo kodą prie failų, turinčių. Com arba. Exe išplėtimą, kartais užkrečiami ir. Sys,. Ovl,. Prg arba. Mnu tipo failai. Todėl kiekvieną kart, startuojant infekuotą programą, startuoja ir virusas, kuris vėliau savo kodą prijungia prie kitų...
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kompiuterinių virusų evoliucija. Virusų klasifikacija. Tikrasis virusas. Kirminas. Loginė bomba. Laiko bomba. Trojos arklys. Virusai palydovai. Polimorfinis virusas. Nematomi virusai. Makrovirusai. Virusų top 10 liepos mėn 2011 m. Virusų top 10 lapkričio mėn. 2011 m. Išvados ir pasiūlymai. Naudota literatūra. Kompiuteriniai virusai - tai kompiuterinės programos. Nuo įprastų programų jos skiriasi tuo, kad yra piktavališkos ir sugeba pačios plisti, dažnai įgaudamos epidemijos mastus. Dėl pastarojo bruožo kompiuteriniai virusai yra labai panašūs į biologinius virusus. Kompiuteriniai virusai sukelia žalingus padarinius, pavyzdžiui, sunaikina ar sugadina kompiuteryje esančią informaciją, taip pat gali atlikti kompiuterines atakas prieš kitus kompiuterius, nulemti kompiuterių ir tinklų perkrovas arba perimti kompiuterio valdymą. Pirmą kartą (1949 m.) programos-viruso, t.y. kompiuterinės programos, galinčios daugintis, modelį pateikė ir Džonas fon Neimanas (John fon Neumann). Pirma programa, kuri turėjo kompiuterinio viruso bruožų buvo žaidimas „Karas operatyvioje atmintyje“ („Core War“), kurį 6-ajame dešimtmetyje sukūrė kompanijos Bell Laboratories darbuotojas M.Duglas Makilroi. Kita vertus, tai nebuvo tikras kompiuterinis virusas paplitęs už kūrimo aplinkos ribų. Pirmuoju tikru kompiuteriniu virusu daug tyrinėtojų laiko programą Elk Cloner. Manoma, jog tai pirmasis kompiuterinis virusas, paplitęs už kūrimo aplinkos (pvz. kompiuterio ar laboratorijos) ribų. Jį 1982 m. parašė Rich Skrenta. Šis virusas plito lanksčiais diskeliais. Virusas užkrėsdavo Apple DOS 3.3 operacinę sistemą ir kiekvieną kartą užkraunant kompiuterį iš diskelio virusas pasileisdavo. Jis netrukdė dirbti su kompiuteriu, tik stebėdavo sistemos darbą su diskais užkrėsdamas kiekvieną, dar neužkrėstą, diskelį. Virusas nepadarydavo didesnės žalos (nors manoma, jog jis galėjo gadinti diskelius, kuriuose būdavo kita operacinė sistema), tik kas penkiasdešimtą sistemos įkrovą pateikdavo poemą (ž. 1 pav.)
| |
Kompiuterinių tinklų laboratorinių darbų ataskaitos Lapų skaičius: 13 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Kompiuterinės stoties konfigūravimas. Laboratorinio darbo ataskaita. Novell netware vartotojų darbo aplinka. Laboratorinio darbo taskaita. Netware 1 administravimas:v.a. Laboratorinio darbo ataskaita. Microsoft windows nt tinklo administravimas: vartotojai ir grupės. Laboratorinio darbo ataskaita. Duomenų srauto stebėjimas ir analizė lokaliame tinkle. Laboratorinio darbo ataskaita. Darbo tikslas: išmokti prijungti personalinį kompiuterįprie kompiuterinio tinklo. Užduotis Sukonfigūruoti tinklo plokštę, atsižvelgiant į tai, kokie yra laisvi pertraukimai,įvedimo-išvedimo portų adresai, atminties adresai. Įmontuoti tinklo plokštę į kompiuterį. Suinstaliuoti reikalingą programinę įrangą. Parodyti tinklo veikimą - prisijungti prie vietinio tinklo serverio ir prie Interneto serverių. Darbo eiga I.Tinklo plokštės konfigūravimas ir įmontavimas į kompiuterį. 1. Įjungti kompiuterį be tinklo plokštės. Pasižiūrėti, kokie yra laisvi pertraukimai IRQ,įvedimo-išvedimo portų adresai ir atminties adresai. 2. Perskaityti tinklo plokštės dokumentaciją. 3. Trumpiklių pagalba tiklo plokštėje nustatyti pasirinktą IRQ, I/O porto adresą ir atminties adresą. 4. Išjungti kompiuterį ir visus prie jo prijungtus įrenginius. 5. Atjungti visus kabelius nuo kompiuterio sisteminio bloko, pasiţymint kur koks kabelis buvo prijungtas. 6. Nuimti sisteminio blokodangtį. 7. Įstatyti tinklo plokštę į laisvą praplėtimo lizdą. 8. Uždėti sisteminio bloko dangtį. 9. Prijungti visus kabelius prie sisteminio bloko, taip pat ir tinklo kabelį prie tinklo plokštės. 10. Įjungti kompiuterį.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Interneto servisas - tai interneto serveryje dirbanti programa, kuri pagal nustatytą protokolą, bendraudama TCP/IP protokolu (naudodama jį duomenų su klientu apsikeitimui), pateikia ir gauna iš kliento duomenis. Kaip Interneto servisų pavyzdžius galima pateikti: WWW serveris (naudojamas tam, kad pateikti vartotojui įvairialypę informaciją: tekstą, iliustracijas, audio/video medžiagą., FTP serveris (naudojamas failų perdavimui ir priėmimui, pašto (SMTP) serveris (elektroninio pašto transportas). Interneto serveris. Interneto sluoksnis. Transportinis sluoksnis. Programų sluoksnis. Laisvai prieinami servisai. Kompiuterinių tinklų saugumas darosi aktuali problema vis platesniam žmonių ratui. Kuo labiau plinta Internetas, kuo daugiau žmonių ir ištisų kompanijų prisijungia prie jo, tuo aktualesnė darosi vietinio kompiuterių tinklo apsauga, jei jis prijungtas prie Interneto. Informacija šiais laikais yra viena iš brangiausių prekių. Įsilaužimai pasinaudojant Internetu jau realybė. Paprastai išskiriamos dvi įsilaužimų klases. Nelegalus priėjimas prie duomenų. Serviso sutrukdymas. Viena saugumo spraga dažniausiai sudaro sąlygas įvykdyti tik vieną iš šių įsilaužimų. Serviso sutrukdymas paprastai laikomas mažesne problema nei nelegalus priėjimas prie duomenų. Tačiau spragų, leidžiančių sutrukdyti serviso darbą, randama daugiau. Įsilaužimas sukelia ne tik tiesioginius nuostolius įsibrovėliui nelegaliai priėjus prie duomenų. Daug gali kainuoti duomenų auditas - ar nepakeisti, nesugadinti, neištrinti duomenys. Taip pat - ar įsilaužėliai nepaliko sau "atsarginio įėjimo" ateičiai. Įsilaužimai galimi dėl dviejų priežasčių. Serverio konfigūravimo ir priežiūros klaidos. Klaidos serverio programose. Pirmosios problemos sprendimas priklauso praktiškai tik nuo sistemos administratoriaus. Antroji - nuo visos grupės programų, bibliotekų bei operacinės sistemos...
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Kompiuterio nauda. Pagrindinės sveikatos problemos, kylančios dirbant kompiuteriu. Miopija. Profilaktika. Apšvietimas. Erdvė. Mikroklimatas. Ergonomiška pelė. Darbo stalas. Kėdė. Gali būti įdomus bei naudingas mokymosi įrankis ir netgi padėti vystyti mąstymo įgūdžius;. Skirtingai nei televizorius, kompiuteris gali būti puiki bendravimo priemonė (susirašinėjant, žaidžiant žaidimus kartu su artimaisiais, bendraamžiais);. Neįgaliesiems taip pat sudaroma galimybė nepalikus namų bendrauti su išoriniu pasauliu(susirasti draugų, užsisakyti įvairias paslaugas); išmokstama naudotis kompiuteriu kaip darbo įrankiu (ko galbūt prireiks ateityje); pramokstamNeskaitymo pasekmės. Knygų neskaitymas – viena iš priežasčių privertusi jauną žmogų primityvėti, lėkštėti, tapti žemos kultūros. Neskaitydami knygų pasiduodame judančių paveikslėlių įtakai, kuri nei praturtina mūsų žodyną, nei skatina domėtis savo jausmais, emocijomis. Neskaitydamas knygų žmogus savo kalboje išsiverčia vos keliomis dešimtimis žodžių, jų trūkumą bando kompensuoti kūno kalba, gestais. Alberto Zalatoriaus nuomone mes nebelaviname savo slaptojo estetinio instrumento, kai skaitant knygą nejučiomis aiktelime iš nuostabos, užverda pyktis, kai pasrūva ašaros, sukyla pavydas. Neskaitydami knygų “atbukiname” savo smegenis, jos priima vien tiesioginę informaciją, žmogus nesugeba įžvelgti minčių tarp eilučių, nesugeba savęs analizuoti, kad to išvengtumėme turime skaityti knygas.a anglų kalbos, susipažįstama su specifiniu kompiuterijos žodynu. Iššūkis žinių šventovei Naujosios technologijos metė iššūkį mokyklai kaip žinių šventovei. Mokiniai, išnaudojantys naujųjų technologijų teikiamus privalumus, staiga pasijuto pranašesni už savo mokytojus, kurie pamokas vis dar vedė taikydami pasenusius metodus.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kompiuterio sandara. Referatą rašė. Kauno Versmės vid. M-klos. Xib klasės mokinė. Violeta vasilevičiūtė. Žmogus ir kompiuteris. Įvesties įrenginiai. Klaviatūra. Pelė. Valdymo rutulys. Skaitlys. Vertikliu. Šviesos pieštukas įveda informaciją į kompiuterį vedžiojamas ekranu, o sensorinis ekranas. Išvesties įrenginiai. Displėjus. Specialieji projektoriai. Spausdintuvai. Išorinė atmintis. + =. Optiniai diskai. Kompaktiniai diskai. Kietasis diskas. Sisteminis blokas. Centrinis procesorius. Vidinė atmintis. Jungtys, valdikliai ir magistralės. Kompiuterių tipai. Literatūra. Žmogus, kūręs kompiuterį, padarė jį panašų į save. Kompiuterį galima suskaidyti į tris atskiras dalis, pagal paskirtį primenančias žmogų. Įvesties-išvesties įrenginius (panašius į žmogaus akis, ausis, nosį, burną, rankas, kojas.,. Išorinę atmintį (panašią į žmogaus dienoraštį, užrašus, knygas. ). Įvesties įrenginiais, dažniausiai klaviatūra ir pele, informacija perduodama sisteminiam blokui, o išvesties įrenginiais - displėjumi, spausdintuvu - ji išvedama. Sisteminį bloką sudaro vidinė atmintis ir centrinis procesorius. Centrinis procesorius apdoroja informaciją, saugomą vidinėje atmintyje. Išorinės atminties įrenginiai, dažniausiai diskeliai naudojami informacijai saugoti ilgą laiką. Struktūrinė kompiuterių schema nepriklauso nuo jų tipo, dydžio, kainos ar modernumo ir visų kompiuterių yra panaši. Kiekvienas kompiuteris turi bent po vieną įvesties-išvesties įrenginį bei, žinoma, sisteminį bloką. Juk ir žmonės, kad ir kokie skirtingi būtų, turi tokius pačius organus. Prie įvesties įrenginių priskiriami šie: klaviatūra, pelė, valdymo rutulys, skaitlys, valdymo sritis, vertiklis, šviesos pieštukas, sensorinis ekranas, balso atpažinimo įrenginys ir t.t. Išplėstąją, turinčią 101 -102 klavišus. Pagal paskirtį klavišai grupuojami į. Valdymo. Funkcinius. Papildomus skaitmeninius. Teksto rašymo klavišais rašomos raidės, skaičiai, kiti...
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kompiuterių atminties sistemų apžvalga. Atminties įrenginių charakteristikos. Kitos atminties įrenginių charakteristikos. Atminties hierarchija. Atmintinių tipai. Adresavimo tipai. Kvalifikacija pagal panaudojimą. Pagrindinė puslaidininkė atmintis. Laisvosios kreipties puslaidininkinės atminties tipai. Puslaidininkinės atminties sandara. Loginė atminties mikroschemų struktūra. Atminties mikroschemų korpusai. Kvalifikacija pagal korpuso konstrukciją. Klaidų korekcija atminties sistemoje. Išvados. Informacijos šaltinių sarašas. Atmintis kompiuteryje skirstoma į vidinę ir išorinę arba laikinąją ir pastoviąją. Laikinoji arba vidinė atmintis nuo išorinės skiriasi tuo, kad išjungus kompiuterį laikinoji atmintis prapuola, o pastovioji išlieka. Didžiausią reikšmę kompiuteriui turi vadinamoji RAM atmintinė, ji taip pat dar vadinama pagal tai kokios rūšies atmintis yra naudojama kompiuteryje. Seniau buvo labai paplitusi SIMM atmintinė, vėliau ją pakeitė našesnė DIMM. Dabar atmintis vadinama labai įvairiai, dažniausiai pagal tai kokias funkcijas ar galimybes turi ta atmintinė. Labiausiai paplitusi tikriausiai yra SDRAM, RDRAM arba kitaip dar vadinama “Rambus” stengiasi pakeisti dabar naudojamas, ji yra kiek kitokios struktūros ir prieš pradedant ją gaminti buvo manoma, kad pradėjus ją pardavinėti ji ilgai netruks kol išstums dabar naudojamas atmintines, tačiau ją išleidus buvo pastebėta keletas trūkumų, dėl ko jos paplitimas gali užtrukti, be to jai reikia konkuruoti su naująja DDR SDRAM . Vidutinis kiekis dabar naudojamos RAM atmintinės yra nuo 32 Mb iki 128 Mb.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
