Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Spektaklį „Grimo opera“ sukūrė ir pastatė žinomas Oskaro Koršunovo teatras. Šiame spektaklyje, savo gyvenimo istorijas pasakoja žmonės keturiais savo gyvenimo tarpsniais. Ekrane parodoma kokia nors žmogaus nuotrauka ir tada, aktoriaus sukuriamu balsu, jis prabyla, pasakoja savo istoriją. Iš pradžių kalba vaikai, vėliau tie vaikai užauga, subręsta ir pasensta. Su kiekviena dalimi keičiasi tų žmonių išvaizda, apsirengimas, šukuosena, balsas. Aktoriai kiekvienoje dalyje kiekvienas atskirai pasakoja po vieną gyvenimo istoriją, tačiau ta pati istorija artistų yra pritaikoma kelioms nuotraukoms, tiktai pasikeičia balsas ir kalbėsenos manieros. Tarp kiekvienos dalies būna trumpa pertraukėlė. Jos metu atskleidžiamos įvairiausios grimo paslaptys. Pastoviai kartojamos panašios frazės kaip „Grimo kambarys, sielos nugrimavimas“, rodomi tie patys vaizdai. Per pertraukėles aktoriai šokdavo pamėgdžiodami tuos „asmenis“, kuriuos ką tik įgarsino toje amžiaus grupėje.
| |
Hamletas. Visas Pasaulis – kalėjimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Ar teisus buvo hamletas, manydamas, jog visas pasaulis - Kalėjimas? Ar teisus Hamletas, teigdamas, kad “visas Pasaulis – kalėjimas?“ Viljamo Šekspyro tragedijos pagrindinis veikėjas Hamletas – humanistas. Jo pasaulėžiūrą suformavo vienas geriausių universitetų. Ten jis įgavo daug žinių, išminties. Persisunkęs namo, jis pamato, kad jo susikurti idealai neatspindi tikrojo gyvenimo. Tai kas tada yra tikrasis gyvenimas? Hamletas gyveno renesanso epochoje. Tai mokslo, žinių, proto galios epocha. Jos metu sukurta daug dabar žymiausių pasaulio kūrinių. Šios epochos mintis – kad žmogus turi būti išsilavinęs, išmintingas, mokėt kuo daugiau kalbų, turi būti pamaldus, gerai išmanyti teisė, Šventąjį Raštą. Hamletas – ir idealistas. Jis trokšta pakeisti pasaulį, padaryti jį geresnį.Kaip Hamletas priėjo prie minčių apie gyvenimo kalėjimą?
| |
Inteligentiško žmogaus pozicija – net ir didžiausioje tamsoje matyti šviesą? Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Daugelio iš mūsų sąmonėje šiais laikais yra įsivyravęs neigiamas, pesimistinis mąstymas. Mes esame praradę viltį ir mus žlugdo gyvenimo kasdienybė, jos rutina ir dar daug kitų dalykų. Bet ar tikrai nebėra tokių žmonių, kurie gyvenimą vertintų pozityviai, žvelgtų į jį su viltimi? Apie tai ir norėčiau pasvarstyti, nes, manau, kad tokie žmonės padėtų mums atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių, leistų susimąstyti, padėtų išsivaduoti iš dvasinio nuovargio. Taigi, kas tie žmonės, kurie mato gyvenimą šviesiomis spalvomis? Negi iš tiesų, kai įžvelgiame tiktai tamsą, atsiranda ir tokių visuomenės šviesuolių, kurie mato gyvenimą kitokį, daug geresnį. Dažnai tai yra mūsų žinomi žmonės, kurie nepraranda vilties, turi savyje stiprybės nepalūžti ir, manau, tiki aukštesne jėga, kuri suteikia dvasinę tvirtybę. Vieni iš tokių visuomenės pavyzdžių yra šviesios atminties Vytautas Kernagis bei Jurga Ivanauskaitė.
| |
Interpetacijų įžangos pradžios Lapų skaičius: 3 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas. Maironis – žymus XIXa. pab.- XXa.pr. Lietuvių poetas romantikas. Jonas Biliūnas – XXa.pr. Lietuvių moderniosios prozos pradininkas,rašė noveles, apysakas. Antanas vaičiulaitis – XXa. Antrosios pusės lietuvių rašytojas,vienas ryškiausių krikščioniškojo humanizmo atstovų. Salomėja Nėris – žymi XXa.pirmosios pusės lietuvių poetė neoromantikė. Vincas mykolaitis-putinas – žymus XXa. Lietuvių poetas simbolistas,kuriam artimas romantinis pasaulėvaizdis. Antanas Škėma – vienas žymiausių XXa.vidurio lietuvių išeivijos prozininkų ir dramaturgų. Vytautas Mačernis – XXa. Pirmosios pusės lietuvių poetas, priskiriamas žemininkų kartai. Henrikas radauskas – vienas žymiausių XXa. Lietuvių poetų, nuoseklus estetizmo idėjų reiškėjas literatūroje. Justinas Marcinkevičius – žymus XXa.antrosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas ir prozininkas. Judita Vaičiūnaitė – viena žymiausių XXa.antrosios pusės lietuvių poezijos kūrėjų. Juozas Aputis – šiuolaikinės lietuvių literatūros atstovas, psichologinės, lyrinės novelės meistras. Romualdas Granauskas – XXa. Šiuolaikinės lietuvių literatūros realistinės krypties atstovas. Balys sruoga - vienas žymiausių XXa.pirmosios pusės lietuvių rašytojų. Jurgis Savickis – žymus XXa. Lietuvių prozininkas modernistas. Bitė Vilimantė – šiuolaikinės lietuvių literatūros,lakoniškosios novelės atstovė. Marcelijus Martinaitis – vienas žymiausių XXa.lietuvių poetų,aktyvus sąjūdžio veikėjas. Vincas Krėvė–Mickevičius – žymus XXa.pr. Lietuvių literatūros klasikas,prozininkas.
| |
Interpretacijos rašymo klaidos Lapų skaičius: 30 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Interpretavimo klaidos. Rašymo tikslas ir adresatas. Interpretacija - atpasakojimas. Labai dažnai interpretacija painiojama su atpasakojimu, nors šie du „žanrai“ skiriasi, palyginkime. Atpasakojimas – tai sutrumpintai, atrenkamuoju būdu papasakotas tekstas. Atpasakojimai paprastai rašomi jaunesnėse klasėse. Vyresnieji, manydami, kad rašo interpretaciją, dažniau taiko atpasakojimą su tam tikrais analizės elementais, ir kuo tų elementų mažiau – tuo rezultatas prastesnis. Interpretacijos-atpasakojimo pavyzdys. Imituota interpretacija. Komentaras. A. Visiškai nesuprastas kūrinys ar ištrauka. Netinkamai interpretuojamos detalės. Nėra krypties, interpretuojama viskas iš eilės. „pritempta“ (arba išankstinio žinojimo) interpretacija. Interpretuojami dalykai, neturintys didesnės reikšmės ar net prasmės.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Justinas Marcinkevičius ( Just. Marcinkevičius) – XX a. Antrosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas. Jo poezijos centre – Lietuva, lietuvių kalba, gamta ir visos su šiomis sąvokomis susijusios vertybės. Ypatinga vietą jo kūryboje užima draminė triologija: „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“. Salomėja Nėris – XX a. pirmosios pusės lietuvių poetė, neoromantikė. Jos lyrika kyla iš jausminių patyrimų, konkrečių gyvenimo įvykių. Poetės lyrika daininga, melodinga, pilna šilumos ir meilės ilgesio, apmąstymų. S. Neriės eilėraščiuose gausu asmeniškumo, emocingumo. Maironis (Jonas Mačiulis) – XIX a. Pab. XX a. Pr. Lietuvių poetas, pirmasis lietuviškosios lyrikos autorius. Rašė poemas, eilėrasčius, istorines dramas. Jo kūryboje atsiskleidžia svarbios tevynės gamtos, istorijos, tradicijų, kultūros, tautinės savimonės temos. Sigitas Geda – XX a. Lietuvių poetas, dramaturgas, eseistas.. Jo kūriniai verčia ginčytis, diskutuoti. Žymaus poeto kūryboje svarbiausia pasaulio gyvastingumas, nuolatinis atsinaujinimas.
| |
Ištraukos iš Altorių šešėly interpretacija Lapų skaičius: 3 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Vincas Mykolaitis – Putinas, gimęs 1893 metais, o miręs 1967 metais, buvo lyrikas, prozininkas, dramaturgas, literatūros profesorius. Jo kūryba įvairių žanrų, apima ilgą laikotarpį. Ją būtų galima analizuoti pagal žanrus: lyrika, proza, drama, kritika. Jo kūrybą taip pat galima suskirstyti į du epicentrus. Pirmajam epicentrui būdingi gamtos elementai, jausmingumas, lyrinis herojus, kuris siekia laisvės. Būtent į pirmąjį epicentrą ir įeina romanas “Altorių šešėly”. Ši ištrauka paimta iš Vinco Mykolaičio – Putino romano “Altorių šešėly”. Pavadinime tarsi supriešintos dvi spalvos: altorius – balta, šviesi, o šešėlis – pilka, tamsi. Perskaičius vien pavadinimą galima suprasti, kad romane aprašomi įvykiai vyko bažnyčioje, arba bus labai glaudžiai su ja susiję. Tačiau perskaičius visą romaną suprantama, kad jame aprašomas jauno kunigo gyvenimas. Bet aprašomas gyvenimas yra ne išorinis, kurį mato aplinkiniai, o vidinis, kurį mato ir išgyvena tik pagrindinis romano herojus. Nagrinėjama ištrauka yra paimta iš psichologinio romano. Šiame romane nuosekliai skverbiamasi į pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus jausmus, savijautą. Įvykių romane ne daug, o ir juos lemia vidiniai konfliktai. Ištraukoje aprašoma Liudo Vasario sumaištis saloje, jo dvejonės.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Italijos renesansas. Leonardo da vinči. Įžanga. Renesanso architektūra. Bruožai. Pagrindiniai renesanso architektūros bruožai. Vyrauja architektūra. Rūmai ir pilys. Gyvenamieji namai. Kulto pastatai. Rotušės. Leonardo da vinči. Leonardas – 50 metų, labai aukštas, gražaus stoto, su rūpestingai prižiūrima barzda, su puikiu rūbu, pasiūtu iš plonos, spalvingos gelumbės, jis jau seniai laikomas vienu žymiausių italijos tapytojų. 1502 metais leonardas įstojo į cezario bordžijos tarnybą. Kūriniai. Išvados. Literatūros sąrašas.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Jonas Basanavičius (1851m. lapkričio 23 d., Ožkabaliuose, Bartninkų valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1927 m. vasario 16 d., Vilniuje.) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas. Pirmuosius laisvės vilties spindulius J.Basanavičius pradėjo skleisti dar užsienyje (Bulgarijoje, Austrijos imperijoje), kur likimo nublokštas išgyveno dvidešimt penkerius metus. Savo jėgas, sveikatą ir laimę išdalijo svetimose šalyse, tačiau degančią meile sielą iki pat savo mirties išsaugojo lietuvių tautai. Daugelis jo mokslo darbų ir tyrinėjimų skatino tautinę savimonę, žadino tėvynės meilę. J.Basanavičius aukštino Lietuvos praeitį, domėjosi lietuvių kalbos ištakomis, rinko lietuvių tautosaką ir skatino kitus ją rinkti, sukūrė savitą lietuvių kilmės teoriją. Susidomėjęs Lietuvos istorija, ragino tautiečius kurti etnografinę draugiją, bet šią idėją realizavo tik Vilniuje, 1907 m. įsteigęs Lietuvių mokslo draugiją, kuriai paskyrė keliolika savo gyvenimo metų.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Jonas Biliūnas – XIX amžiaus pabaigos kūrėjas, lietuvių psichologinės ir lyrinės prozos pradininkas , realizmo srovės atstovas . Šio autoriaus kūrinių centre – žmonių tarpusavio santykiai , elegiškas prabėgančio laiko,būties trapumo suvokimas. Ne išimtis yra ir Jono Bliūno novelė “Ubagas”, kur aprašoma skaudi socialinė bei kartų problema. Jau vien kūrinio pavadinimas , kuris yra tik vienas trumpas žodis, išduoda novelės tematiką, bei problematiką. Žodis “ubagas” išduoda , kad pasakojimo tema yra susijusi su socialinėmis žmonių problemomis – nusigyvenusiu žmogumi. Tačiau ar ši psichologinė novelė tikrai “ubagu” vadina iš namų išvytą senelį , o galbūt čia minimas yra dvasios “ubagas” – pastarojo sūnus, išvijęs tėvą? Pirmasis kūrinio segmentas nukelia skaitytoją į prisiminimų erdvę, kur pasakotojas , kalbąs pirmuoju asmeniu, piešia senelio Sabaliūno paveikslą vaiko akimis. Šis segmentas yra taip pat ir savotiška šios ištraukos užuomazga, kur retorikos gausa erdvei suteikia nostalgijos. Ryškaus tautosakinio motyvo ( sodžius su bitėmis) kontekste Sabaliūnas vaizduojamas kaip doras ir dosnus žmogus , o tai ypač pabrėžia glaudžiai aprašomas jo santykis su gyvąja gamta(labai mylėjo bites). Taigi tampa visiškai nesuvokiama , kaip visų kaimo vaikų taip mylimas “dėdė Petras” galėjo atsidurti gatvėje su ubago lazda?
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
