Menai (2 psl). Menų referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 14
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Senovės Egipto istorija laikomas laikotarpis nuo priešdinastinio laikotarpio iki Egipto įjungimo į Romos imperiją. Tai buvo jūrinė civilizacija. Geografinė padėtis - balkanų pusiasalis. Gotika (pagal germanų genčių gotų pavadinimą) - XII-XVI a. Europos architektūros ir dailės stilius. Atsiradimas bei raida. Gotikos stilius susiformavo Prancūzijoje XII amžiaus pirmojoje pusėje. Anksčiau žemyne vyravo |romanikos stilius, kuris kai kuriuose regionuose, ypač Italijoje bei Ispanijoje, išliko iki pat Renesanso. Atgimimo idėja išpopuliarėjo Italijoje, nes italai gerai suvokė, kad tolimoje praeityje Italija ir jos sostinė Roma buvo civilizuoto pasaulio centras ir jos šlovė išblėso, kai germanų gentys užkariavo šią šalį. Šio atgimimo užuomazgas suformavo Džotas - poetas, dailininkas, kurio darbai prilygsta antikos darbams. Florencijoje XV a. susikūrė grupė meninkų, kurie kūrė naują meną ir atsižadėjo praeities idėjų. Šios grupės lyderis Florencijos dailininkas ir architektas - Filipas Bruneleskis. Plėtodamas linijinės perspektyvos teoriją, Mazačas pirmasis sienų tapyboje panaudojo erdvinę perspektyvą. Nuo 1495 iki 1497 metų Leonardas dirbo prie savo šedevro Paskutinė Vakarienė. Paskutinė vakarienė – gilaus monumentaliosios tapybos dėsnių supratimo pavyzdys. Mikelandželo Dovydas. Taip jau istoriškai susiklostė, jog renesanso kultūra Venecijoje susiformavo tik XV a. antroje pusėje - daug vėliau, nei kitose Italijos srityse. 17 a. mene susiformuoja nacionalinės mokyklos: olandų, flamandų, ispanų, prancūzų. Barokas - meno kryptis, XVII a. - XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Architektūra. Lietuvos barokas skirstomas į ankstyvąjį (1600-1650), brandųjį ir vėlyvąjį. Baroko kūriniuose asketiškumas derinamas su hedoniškumu, rafinuotumas - su grubumu, abstrakti simbolika - su natūralistiniu detalių tvarkymu. Iki 16 a. Olandijos ir Belgijos menas sudarė vientisą Nyderlandų meną. Nuo 16 a. pab. susiformavo atskira olandų meno mokykla, pradėjo formuotis nacionalinė profesionalioji dailė. klasicizmo architekturos bruozai. Vilniaus meno mokykla - Lietuvos meninės kultūros reiškinys, susiformavęs XVIII-XIX a. sandūroje. Nikola Pusenas (Nicolas Poussin), didžiąją kūrybingąją gyvenimo dalį praleidęs Romoje, inspiruotas jos paminklų, rėmėsi romėniškojo reljefo komponavimo principais: kūrė subalansuotas, daugiau piešinio išraiška negu spalva paremtas kompozicijas.

Rubenso paveikslo analizė

Lapų skaičius: 4
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Peter Paul Rubens (1577 – 1640) Venera ir Adonis, 1614, 83x90,5 , medis , alėjus, Ermitažo muziejus, Sankt Peterburgas Paveikslo siužeto analizė. Kaip ir kiti mirtingieji Rubensas mylėjo ir buvo mylimas. Galima sakyti jis tiesiog dievino moterys. Ir darė tai taip, kaip duota dailininkui, - jis jas tapė. Venera – pati patraukliausia deivė, todėl Rubensas tapydamas ją stengėsi perduoti moters grožio idealą, taip kaip jis tai matė . Ir jis darė tai įvairiais variantais. Rubensas turi daug paveikslų su Veneros atvaizdų. Venera - meilės deivė. Aišku Rubensas negalėjo palikti be dėmesio Veneros asmeninį gyvenimą. Veneros vyras buvo karo dievas – Marsas. Meilė negailestinga ir nuostabioji Venera susidėjo su Marsu ir net pagimdė nuo jo vaiką. Tai buvo labai mielas mažylis – Erotas. Jis dažniausiai vaizduojamas su lankų ir strėlėmis. Erotas visada šalia motinos ir net padeda jai juos meilės reikaluose.

Šiukšlių menas

Lapų skaičius: 14
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Šiukšlių žmones. Afrikietiška daiktu malda. Menas iš skardinių. Išvados. Literatūra. Amžinojo miesto svečiai, įžengę į romą pro šiaurinius vartus, vedančius į piazza del popolo, iš nuostabos sustingsta, išvydę didingą erdvę, okupuotą šiukšlių žmonių. Dvimetrės figūros, pagamintos vien iš atliekų, nebyliai stūkso šioje teatrališkoje aikštėje, kurią bėgant šimtmečiams puošė tokie skirtingi menininkai kaip lorenzo berninis ir giuseppe valadier. Šiuos šiukšlių žmones sukūrė vokiečių menininkas ha schultas, ir jie jau daugiau kaip 10 metų keliauja po visą pasaulį. Figūros pagamintos iš 35 tonų supresuotų atliekų, daiktų, kuriuos išmetame kasdien: gėrimų skardinių, kompiuterių dalių, elektros prietaisų detalių ir polistirolo. Instaliacijos vaizdas buvo gana pribloškiantis: 1000 tvarkingomis eilėmis išrikiuotų figūrų sudarė įspūdingą kontrastą didžiajam ramzio obeliskui, kurį augustas atgabeno į romą 10 m. Pr. Kristų. Tačiau kaip suprasti, ką norėjo pasakyti pats menininkas?

Šventės ir atmintinos dienos

Lapų skaičius: 25
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Sąvokos. Švenčiū rūšiavimas. Kalendorinės šventės. Šeimos šventės. Išvados. Naudoa literatūra. Įvadas. Šeimos šventės, tradicijos, papročiai yra bendrosios tautos kultūros dalis. Jų puoselėjimas turi svarbią auklėjimo funkciją, daro didžiulį poveikį jaunos asmenybės ugdymui. Per tradicijas, papročius šeimoje perduodama patirtis: požiūris į pasaulį ir gyvenimą, tikėjimas, dorovė, elgesio būdas, kultūros vertybės, socialinių santykių formavimas. Šventės yra laukiamos, nes dažniausiai tada patiriame daug džiaugsmo, pailsime. Turbūt esate pastebėję, kad žmonės šiais laikais gyvena ir dirba labai intensyviai, dažnai jaučiasi pavargę ir fiziškai, ir dvasiškai, tad šventės tampa svarbiausia ir labai laukiama savaitės, mėnesio ar metų diena. Šventės mums yra labai reikalingos. Tikra atgaiva sielai yra asmeninės, šeimyninės šventės, kai artimiausi žmonės susikuria galimybę pabūti kartu. Juk šiais laikais vienas kitam skiriame tiek mažai laiko ir dėmesio. Tradicijos, būdamos žmonių pažiūros į tikrovę atspindys, kaip ir pats žmonių gyvenimas, yra gyvas organizmas. Keičiantis žmonių patirčiai, pasaulio suvokimui ir gyvenimo būdui bei santykiams, kinta ir visuomenės tradicijos, papročiai bei įpročiai, nors šiai sryčiai būdingas tam tikras konservatyvumas. Susipažinę su mūsų tėvų ar senelių papročiais, negalime tylomis praeiti ir pro mūsų šiandieną. Juk nuolat gyvenimas iškelia ką nors naujo, atitinkančio dabarties poreikius. Pamažu gimsta naujos tradicijos, jos vis labiau turtėja, įsitvirtina žmonių sąmonėje. Tačiau kalbant apie šventes, turime pripažinti, kad tik senieji papročiai, tradicijos, kurių mus mokė tėvai ir seneliai, suteikia šventėms, tikrojo‘‘ skonio, savitumo, tad norėdam ir toliau ugdyti savo šalies tautiškumą ir tinkama elgesį turime suprasti tikrąją šventės prasmę, ją pajausti ir to mokyti savo vaikus. Šio darbo tikslas- apžvelgti šeimos šventes, pabrėžiant jų šventimo tradicijas senovėje bei šiuolaikiniame pasaulyje.,..

Teatro Kabaretas analizė

Lapų skaičius: 5
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: ,,Duetų“ pjesė paskelbta 2008 metų vasarą, o jos pasaulinė premjera įvyko 2009 metų vasario mėnesį Naujojoje Zelandijoje, nedidelio regioninio teatro scenoje. „Duetų“ premjera Vilniuje (2009 m. gegužės mėn.) tapo europiniu spektaklio debiutu. Be to, ši pjesė 2009 metais buvo pastatyta Australijoje ir Jungtinėse Valstijose. Spektaklio tikslas kiekvieną kartą stebinti žiūrovus, kiekvieną kartą tą patį spektaklį suvaidinti vis kitaip t.y. nurodant paslaptingiausias teatro plotmes. Du aktoriai scenoje vaidina 4 epizodus-duetus apie skirtingas poras: susipažinimas pagal skelbimą, besiskirianti pora paplūdimyje, senstelėjusi pora ant mirties slenksčio, nuotaka ir jos brolis. Dar vienas duetas įteikiamas kaip siurprizas spektaklio pertraukos metu raštiniu pavidalu. Spektaklio analizė 1.Spektaklio veiksmui vadovauja žymus Lietuvos aktorius ir režisierius, apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ - Dainius Kazlauskas. Per pastaruosius keliolika metų aktorius ir režisierius Dainius Kazlauskas sukūrė per 20 vaidmenų teatre, tuziną kine.

Teatro konspektas koliokviumui

Lapų skaičius: 30
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Teatrologijos mokslo objektas. Teatrinis įvykis – teatrologijos mokslo objektas. Kasdienybės teatrališkumas. Visas pasaulis – scena. Gyvas aktoriaus buvimas. Amžinas dabarties laikas. Lemties būdas. Savikontrolės klausimai. Teatro kilmės teorijos. Teatrinės metaforos prigimtis. Savikontrolės klausimai. Ritualas, apeiga, mitas teatre. Kuo teatras skiriasi nuo ritualo. Savikontrolės klausimai. Vaidinantis žmogus. Imitacijų kilmė. Savikontrolės klausimai. Pagrindiniai dramos raidos tarpsniai. Drama yra veiksmo imitacija. Veiksmo formos ir dramos žanrai. Tragedijos žanras. Tragiškas požiūris į gyvenimą. Melodramos žanras. Komedijos žanras. Komiškas pasaulio vaizdas. 0 apsaugotas komedijos pasaulis. 1 komizmo ribos. 2 farso žanras. Tragikomedija ir modernus teatras. Savikontrolės klausimai. Stilius teatre. Postmodernus teatras. Savikontrolės klausimai. Sakralinis ir profaniškasis teatrai. Savikontrolės klausimai.

XX amžiaus moterų ir vyrų šukuosenos

Lapų skaičius: 12
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Turinys. XXa. Moterų šukuosenos. XXa. Vyrų šukuosenos. Populiarūs vyrų kirpimai. Išvados. Bob stiliaus kirpimas buvo išskiriamasis 1920-ųjų ženklas, amžinai asocijuojamas su paukščiuko stiliumi. Trokštant karalienės eleganiškumo, Charles Dana Gibson pakeitė ‘ viščiuką’ į ‘kūdo’ žmogaus charakterį. Dauguma vyrų sutiko, o moterys dvejojo tik susiraukdamos. “Sunku atskirti damas nuo mergaičių paplūdimiuose šią vasarą.” – 1925 metais skundėsi žurnalas ‘ Men’s Wear’. “ Vaikinai nešioja ilgesnius plaukus negu merginos, kitaip būtų beveik neįmanoma atskirti abi lytis.” Bob kirpimo variantų buvo daug. Kai kurie atrodė amžinai vėjo sukedenti, kai kurie lengvai pagarbanoti, dar kiti stipriai susukti marseliu. Platūs dekoratyvūs galvos kaspinai kartais buvo nešiojami su pilnesniu sušukavimu. Aistra garbanoms nemirė, tačiau, ilgos panašios į dešrelių suktukus dar kartą krito ant kaklo ir ant nugaros galo. Taip pat gimė ‘Čignonas’ – ispaniškas stilius su aukštu sušukavimu. Tie, kurie norėjo bob ilgesnės šukuosenos tinkamos proginiam vakarui periko formoje, buvo elito pavadintas ‘transformacija’.Moterys, kurios norėjo išlaikyti plaukų ilgį, eksperimentavo su ilgalaikėm bangom. 1920-ieji moterims buvo laikai asmeninias pasirinkimais. Netgi spalva buvo laisva pasirinkimo daugiau negu niekad, dėka išrastų buitinių dažų su kuriais galima padengti atspalvį per visą galvą vos per 15 minučių. Balsas laimėjo, nekaltumas žlugo, ekrano žvaigždės skleidė madą, ir bob savininkės viščiukės puikavosi išdidžiai prieš senas vertybes, kurios atrodė buvo toli nuo pasaulio.

Žymiausi Italijos renesanso epochos architektūros ir meno atstovai

Lapų skaičius: 14
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Dėstymas. Žymiausi protorenesanso menininkai. Žymiausi anktyvojo renesanso menininkai. Žymiausi brandžiojo renesanso meninkai. Išvados. Naudota literatūra. Darbo tikslas - surinkus, išanalizavus ir susisteminus duomenis apie žymiausius Italijos renesanso epochos architektūros ir meno atstovus, parengti pristatymą. Renesansas Tai Vakarų ir Centrinės Europos šalių kultūros ir visuomeninės minties raidos epocha – pereinamasis nuo viduramžių prie naujųjų amžių kultūros laikotarpis (Italijoje 14-17 a., daugelyje kitų šalių 15-16 a.). Renesansui būdinga ryškus meno ir mokslo pakilimas, jų pasaulietinės tendencijos, antikos kultūros tradicijų atgaivinimas. Renesanso menui būdinga aiškios, ramios formos, harmoningos proporcijos, tikėjimas žmogaus protu. Formavosi nauja pasaulėžiūra, kurios principų kūrėjai ir skleidėjai vadinosi humanistais, norėdami pabrėžti, kad jų studijų ir veiklos objektas yra žmogus, jo sukurtos vertybės. Architektūroje atsiranda naujo tipo statiniai: miestų rūmai, užmiesčio vilos, universitetai, našlaičių prieglaudos, ligoninės. Buvo naudojami antikiniai orderiai ir konstrukcinės sistemos – įvairių tipų arkos, cilindriniai, kryžminiai skliautai, kolonos, piliastrai, vietoj bokštų – kupolai. Pastatų kompozicijai būdinga simetrija, horizontalumas, saikingos dekoratyvinės formos, taisyklinga, šviesi vidaus erdvė. Buvo stengiamasi, kad pastatų proporcijos atitiktų žmogaus proporcijas ir poreikius. Renesanso epocha atnaujino ir tapybą. Dailininkai vėl grįžo į gamtą, išmoko tiksliai perteikti erdvę, šviesą ir šešėlius, natūralias pozas, įvairius žmogaus jausmus. Renesanse skulptūra atsiskyrė nuo architektūros. Salėse, aikštėse ir rūmuose skulptūras galima apžiūrėti iš visų pusių. Vaizduojami šaunūs, narsūs žmonės, iš Biblijos pasirenkami tokie personažai, kurie buvo panašūs į energingus renesanso žmones. Europoje pradėjus naudoti popierių, atsirado spaustuvinė grafika. 14 ir 15 a. sandūroje atsirado medžio ir vario graviūrų

« Pradžia Ankstesnis12SekantisPabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama