Pedagogika (1 psl). Pedagogikos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Aplinkų kūrimas individualumo raiškai pradinėje mokykloje

Lapų skaičius: 28
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Santrauka. Įvadas. Individo pažinimas. Pirmasis mokytojas. Emocinės aplinkos kūrimas. Mokytojo ir mokinių tarpusavio santykiai. Vaiko adaptacija pradinėje mokykloje. Daiktinės aplinkos kūrimas. Integruotos klasės. Individualizavimo galimybės. Individualių poreikių tyrimas pradinėje mokykloje. Išvados. Literatūra. Priedai. Santrauka. Pagrindinis šio mano kursinio darbo tikslas ištirti aplinkų kūrimo individualumo raiškai pradinėje mokykloje reikalingumą ir galimybes. Šį kursinį darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje pateikiau informacijos apie pradinėje mokykloje kuriamas orientacines aplinkas, kuriomis remiantis mokytojas stengiasi kurti kiekvienam vaikui individualią. Išskyriau šias orientacines aplinkas: pirmojo mokytojo autoritetas, mokytojo ir mokinių santykiai, psichologinė aplinka, daiktinė aplinka. Argumentavau jų svarbumą pradinėje mokykloje ir kuo šis metas ypatingas jas kurti. Taip pat pateikiau individualizavimo galimybes kiekvienam vaikui, o taip pat užsiminiau ir apie specialiųjų poreikių turinčių vaikų individualizavimo galimybes, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje. Praktinėje dalyje atlikau tyrimą. Jame apklausiau 18 Molėtų pradinės mokyklos mokinių, pateikdama po klausimą, kuris išprovokavo atsakymus apie padėtį, esančią mokyklose. Ir leido man pagrįsti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, kad visi vaikai turi skirtingus poreikius ir kiekvienam reikia skirtingos aplinkos. Įvadas. Aktualumas. Aplinkų kūrimas individualumo raiškai pradinėje mokykloje yra pagalba mokiniui mokiniui tiksliau ugdytis savo individualius gebėjimus, jaustis saugiam mokykloje, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir kitais. Juk pradinio ugdymo pagrindinė nuostata visa apimantis asmens ugdymas, o čia labai svrbią dalį užima individualios aplinkos kūrimas kiekvienam mokiniui. Aplinkų kūrimo individualumo raiškai pradinėje mokykloje esmė suteikti galimybę kiekvienam mokiniui mokytis pagal savo individualius gebėjimus ir puoselėti individualius...

Grupinio darbo organizavimas pamokoje

Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Šiuolaikinėje pamokoje yra ypač svarbūs taikomi mokymo metodai. Mokymo metodai - tai tarp savęs susiję mokytojo bei mokymo veiklos būdai, kuriais mokiniai, mokytojo vadovaujami, įgyja žinių, mokėjimų bei įgūdžių, yra lavinami ir auklėjami. Dažniausiai mokymo metodas priklauso nuo dirbančio mokytojo, darbo sąlygų ir kitų veiksnių, kurie sąlygoja mokymo veiksmingumą. Mokymo metodai mokymosi procese yra ugdytojo ir ugdytinio sąveikos būdai. Nuo mokymo būdo priklauso jų santykiai, bendravimas ir bendradarbiavimas. Literatūroje yra daug rašoma apie mokymo metodus.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų branda mokyklai

Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatybės. Vaiko brandumas mokyklai. Vaiko emocinė kompetencija. Pedagogo uždavinai. Išvados. Literatūra. Pastaraisiais dešimtmečiais taikant idealųjį ikimokyklinį ugdymą propaguojamas visuminis asmenybės ugdymas. Lietuvos Respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatuose teigiama, kad ikimokyklinės įstaigos tikslai yra „puoselėti visas vaiko galias (intelektines, emocines, valios, fizines), lemiančias asmenybės brandą ir socializacijos sėkmę; skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, atskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus, puoselėti individualybę, padėti vaikui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti jo dorą, kaip būtiną demokratinės gyvensenos pagrindą; užtikrinti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo tęstinumą“ („Dėl ikimokyklinės ugdymo istaigos nuostatų“, 1998). Pedagogui labai svarbu žinios apie vaiko raidą. Kai pedagogas žino kiekvieno vaiko individualias savybes, galima kurti santykius, kurie leidžia vaikams gerai jaustis. Yra keturios svarbiausios vaiko raidos sritys, kurios yra labai svarbios vaiko gyvenime. A.Gučas teigė, kad, pradėdamas eiti į mokyklą, vaikas turi būti ne tik socialiai subrendęs, bet turi turėti atitinkamą intelektinį subrendimą – suvokimą, atmintį, santykių suvokimą, atitinkamą rankos bei kalbos išlavėjimą. Vaikas turi būti išaugęs pojūtinių vaizdinių stadiją, turi turėti gausią išvestinių vaizdinių atsargą, reikalingą suvokti formos, erdvės, dydžio santykius, turi sugebėti abstrahuoti.

J.A. Komenskis ir jo idėjos

Lapų skaičius: 13
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. J. A. Komenskio biografija. J.A.Komenskio svarbiausieji veikalai. J.a.komenskio idėjos. Jo idėjų išskirtinumas ir jų atspindžiai šiuolaikinėje xxi amžiaus lietuvos mokykloje. J.A.komenskio idėjų palyginimas su 2009 metų bendrosiomis pradinio ugdymo programomis. Kitų teoretikų ir komenskio idėjų palyginimai. Išvados. Naudota literatūra. Janas amosas komenskis – naujųjų laikų pedagogikos kūrėjas, geneliai apibendrinęs pažangias savo meto pedagogines mintis ir sukūręs vieningą, liaudiškumo principu paremtą mokymo teoriją. Komenskis dar kitaip vadinamas „pedagogikos niutonu, „pedagogikos kolumbu, „pedagogikos tėvu ir „tautų mokytoju . Sakoma, kad komenskis pedagogikos vystymesi suvaidino tokį patį vaidmenį, kaip dekartas ir bekonas filosofijoje, o kopernikas – astronomijoje. Mūsų epochą nuo komenskio laikų skiria keli šimtmečiai, tačiau daugelis jo idėjų neprarado vertės ir šiandien. Janas amosas komenskis ( 1592 – 1670 ), įžymus čekų mokslininkas, pedagogas ir visuomenės veikėjas, savo kūriniais ir veikla pelnęs pagarbą ir nemirtingumą.

Jono Laužiko pedagoginės idėjos ir darbai

Lapų skaičius: 8
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Jono laužiko biografija. Jono Laužiko pedagoginės idėjos ir darbai. Literatūra. Įvadas. Kalbant apie žmogų, vertinant jo darbus visada reikia turėti galvoje epochą, tą socialinę aplinką, kurioje žmogus gyveno ir dirbo. Asmenybė formuojasi ir tiesiogiai atsiskleidžia socialinėje individo buityje per jo sąmonės turinį, kurį užpildo to meto gamtinė, ypač visuomeninė, aplinka. Asmenybė visada priklauso tam tikrai epochai, nacijai, klasei, grupei, kuri ir lemia asmenybės esmę. Tai yra istorinė, socialinė kategorija. Reikia pasakyti, kad ne visada socialinė aplinka palanki asmenybei atsiskleisti, jos saviraiškai. Tačiau atsiranda individualybių, kurios prašoka savo epochą, atneša žmonijai naujų idėjų, praturtina visuomeninę patirtį plačiais apibendrinimais, nestandartiniais sprendimais. Tai žmonės ryžtingo charakterio, gilaus proto, nestandartinio mąstymo ir tvirtos valios. XX amžius lietuvių tautai buvo didelių išbandymų amžius, sužlugdęs ir pražudęs ne vieną asmenybę. Tauta kentė sunkią carinės Rusijos priespaudą, kurią, kilus Pirmajam pasauliniam karui, pakeitė kaizerinės Vokietijos okupacija. Po sunkių Nepriklausomybės kūrimo kovų, sostinės Vilniaus ir jo krašto netekties, buvo trumpas Nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpis ir vėl užgriuvo sunkiausi išbandymai: žiauri, neturinti pavyzdžio bolševikinės SSRS ir hitlerinės Vokietijos okupacija: masinės žudynės, trėmimai, sąmoningas tautos intelekto naikinimas jai primetant svetimą gyvenimo, net galvojimo būdą. Ir visa tai turėjo pakelti ant savo pečių maža lietuvių tauta, netekusi trečdalio gyventojų. Prieš apžvelgdama šio laikotarpio mokslininko pedagogo Jono Laužiko darbus, jo veiklą, papasakosiu apie jo gyvenimą. Jono Laužiko biografija. Jono laužiko vaikystė prabėgo caro priespaudos metais (gimė 1903m. ). Jonukas mokėsi namuose. Vėliau (1913 1915 lankė Palėvenės pradžios mokyklą, Kupiškio dviklasę (1917 1919 m. ), Panevėžio, Ukmergės...

Kalbų sakymo būdai ir bendravimas su auditorija

Lapų skaičius: 18
Tipas: Kontrolinis darbas
Darbe esantys žodžiai: KALBŲ SAKYMO BŪDAI IR BENDRAVIMAS SU AUDITORIJA KALBOS KULTŪROS IR VERSLO KORESPONDENCIJOS KONTROLINIS DARBAS Įvadas. Kalbų sakymo būdai. Pasiruošimas bendravimui su auditorija. Bendravimas su auditorija. Auditorijos valdymas. Klausytojų dėmesio valdymas. Garsiniai kalbėjimo veiksniai. Klausimai auditorijai. Dažniausiai pasitaikančios klaidos. Išvados. Literatūros sąrašas. Mes, studentai, dažnai susiduriame problema –kaip įdomiai ir nenuobodžiai pristatyti vieną ar kitą temą. Ruošiamės, stengiamės, gaištame laiką ruošdami prezentacijas, tačiau pristatymo metu pamatome, kad sugaištas laikas nuėjo veltui –mūsų tema niekam neįdomi. Viena dalis „besiklausančiųjų“ kalbasi tarpusavyje, kita –užsiima savais reikalais, o likusieji –tiesiog „miega“ atmerktomis akimis. Taigi, kyla klausimas –o ką daryti, kad mūsų žodžiai būtų išgirsti ir kitiems būtų įdomu mūsų klausytis? Ar mes galime to išmokti, ar tai yra Dievo dovana, suteikta tik „išrinktiesiems“? Kalbos sakymas viešai – nelengva užduotis net patyrusiam oratoriui. Tačiau ištverti šį „šaltą dušą“ itin dažnai tenka su kalbėjimo menu nieko bendra neturintiems asmenims. Vienintelis patarimas jiems – pasiruošti, nes tik pasiruošimas leidžia ir saugiau jaustis kukliesiems oratoriams, ir improvizuoti patyrusiems kalbėtojams. Pasiruošimas kalbėjimui – kalbos pasirašymas. Bendraujant iš karto su didesniu skaičiumi žmonių ir norint jiems įteigti savo mintis, reikia įdėti labai daug pastangų, kad išsakytos mintys pritrauktų klausytojų dėmesį ir išliktų jų atmintyje. Taigi, šio darbo tikslas ir uždaviniai yra: • Pristatyti kalbų sakymo būdus. • Atskleisti kalbejino prieš auditoriją ypatumus. • Pateikti, patarimus, kaip įveikti kalbėjimo nerimą prieš auditoriją • Pateikti patarimus kaip pasiruošti kalbėjimui prieš auditoriją. • Apžvelgti dažniausiai pasitaikančias klaidas.

Kauno vaikų darželio Vaivorykštė ugdymo programa

Lapų skaičius: 11
Tipas: Tyrimas
Darbe esantys žodžiai: Bendros nuostatos. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Įstaigos savitumas. Vaikų poreikiai. Pedagogų ir kitų specialistų pasirengimas. Tėvų ir bendruomenės poreikiai. Požiūris į vaiką ir jo ugdymą. Programos principai, tikslas. Programos uždaviniai. Ugdymo turinys. Metodai ir priemonės. Ugdymo rezultatų vertinimas. Ugdomosios veiklos planavimas. Išvados: stipriosios ir silpnosios programos pusės ir programos tobulinimo galimybės. Literatūra. Priedai. Tikslas Įvertinti teorines žinias, specialybės sąvokas, gebėti analizuoti, sisteminti. Uždaviniai Individualios Kauno vaikų darželio „ Vaivorykštė “ ikimokyklinio ugdymo įstaigos programos pristatymas. 1. BENDROSIOS NUOSTATOS Ikimokyklinio ugdymo įstaiga Vaikų darželis „Vaivorykštė“ yra Kalniečių mikrorajone, Geležinio Vilko g. 9. Jis buvo įsteigtas 1980 m. kovo 3 d. Tais metais darželyje atsidarė 6 grupės: 2 lopšelio - iš jų viena savaitinė; 4 darželio - iš jų dvi savaitinės. 1991 m. gegužį perorganizavus 100- ajį v.l.d į pradinę mokyklą, perkėlus darbuotojus ir vaikus į 40 – tąjį v.l.d gimė darželis „Vaivorykštė.“ 1991 m. spalio mėn. vedėja buvo paskirta Silvija Sipavičienė. Įstaigoje veikė 9 grupės. Kolektyvas – stabilus 17 pedagogų. Šiuo metu Kauno vaikų darželyje „Vaivorykštė“ veikia 10 grupių: 6 – ikimokyklinio ugdymo grupės , 2 – vaikams turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimus ( mišraus amžiaus) grupės, 2 – priešmokyklinio ugdymo grupės. Vaikų darželyje ugdomi vaikai nuo 3 iki 6 metų. Įstaigos savitumas Didelę įtaką augančiam vaikui daro aplinka, kuri turi būti kintanti, skatinanti veikti. Darželis džiaugiasi savo grupių originalumu. Kiekviena grupė – atvira, savita, turinti savo originalų stilių, leidžianti savo grupės „ Žinias “. Pedagogai periodiškai rengia savo grupių prezentacijas. Aplinką kuria visa darželio bendruomenė.

Klasės auklėtojo darbo ypatumai su ugdytinių tėvais

Lapų skaičius: 16
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Klasės auklėtojo darbo ypatumai su ugdytinių tėvais baigiamojo egzamino rašto darbas Įvadas. Klasės auklėtojo samprata. Pašaukimas ir užsienio autoriai apie auklėjimą. Lietuvių autoriai apie auklėjimą. Klasės auklėtojo veikla. Šeima ir mokykla kaip dvi svarbiausios auklėjimo institucijos. Klasės auklėtojo bendravimo su tėvais ypatumai. Kūno kultūros mokytojo veiklos ypatumai. Didelis socialinis atsakingumas. Veiklos sudėtingumas. Išvados. Literatūra. Šiandien mūsų visuomenė ir mokykla labai keičiasi, ieškoma naujų kelių įgyvendinti vis spartėjančiai švietimo reformai, kurios pagrindinis tikslas - savarankiška, jau mokykloje save kūrybiškai atsiskleidžianti asmenybė. Todėl kiekvienam mokytojui keliami nauji ir vis didesni reikalavimai. Šiuolaikinėmis sąlygomis jaunosios kartos ugdymui didele įtaka daro masines komunikacijos priemones, bet reikšmingas mokytojo vaidmuo išlieka svarbus, nes mokykloje asmenybes ugdymas vyksta ne tik mokymo(si) procese, bet ir pedagogo pavyzdžiu (Rajeckas, 2004). Kiekvieno vaiko pasaulis prasideda nuo mamos, tečio, kambario kuriame jis praleidžia daugiausiai laiko. Šeimoje vaikas sužino pirmiausia, kas gera ir kas bloga, kas dora ir kas ne, kas galima ir kas nedera daryti. Laikui bėgant, vaikas keičiasi, jo akiraris plečiasi, tačiau šeimoje patirti įspūdžiai, suformuoti įgūdžiai ir įpročiai, įskiepytos vertybės, tėvų meilė, autoritetas, jų pamokymai ir patarimai išlieka ilgam. Tai yra tas pamatas, ant kurio statomas visas būsimo piliečio gyvenimas. Mokykloje reikšmingiausia vaikų aplinka tampa jo klasės bendruomenė, kurioje jis praleidžia 7-12 metų. Joje jis lyderiauja ar išgyvena vienišumo jausmą, atranda ir praranda draugus, vertina save ir kitus, bendrauja ir bendradarbiauja, mokosi dirbti su draugais ir nemegstamais mokiniais, kartu planuoja, derina interesus, analizuoja ir vertina poelgius, atsako už veiklos rezultatus, atstovauja sau bei savo bendromenei ir kt. Šiuo gyvenimo tarpsniu vaiko, paauglio, jaunuolio gyvenime svarbus vaidmuo tenka klasės auklėtojui, kuris pašauktas padėti auklėtiniui išmokti gyventi ir elgtis naujoje socialinėje - kultūrinėje erdvėje. Ugdant vaiko protinius, intelektualinius sugebėjimus ir dvasines vertybes, ypač reikšmingą vaidmenį atlieka klasės auklėtojas. Jis ne tik pats organizuoja mokinių auklėjamają veiklą, bet derina ir kitų ugdytojų veiklą.

Kultūrinis ugdymas vaikystėje

Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kultūrinis ugdymas. Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcija. Kultūrinio ir meninio ugdymo apžvalga koncepcijoje. Kultūrinio ugdymo problemos. Išvados. Literatūros sąrašas. Kultūros sąvoka gali būti apibrėžiama šimtais apibrėžimų, bet nė vienas iš jų nėra visuotinai priimtinas. Tarptautinių žodžių žodyne pateikiamas apibūdinamas: „Kultūra [lot. Cultura – apdirbimas, ugdymas, auklejimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas] žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes“ (Tarptautinių žodžių žodynas, 2004, p. 264). Kultūra plačiąja prasme paprastai suprantama kaip viskas, kas sukurta visuomenės fiziniu ir protiniu darbu: materialinė kultūra, dvasinė kultūra, nacionalinė kultūra. Kultūra – tai tam tikras visuomenės, žmogaus kūrybinių gebėjimų išsivystymo lygis, atsispindintis žmonių gyvenime, veikloje ir tarpusavio santykiuose, jo kuriamose materialinėse ir dvasinėse vertybėse. Žmogaus galios ir gebėjimai, realizuojami veikloje – žinios, mokėjimai, intelekto lygis, moralinis ir estetinis ugdymas, pasaulėžiūra – taip pat yra kultūra. Taigi kultūra yra visa tai, kas žmogaus sukurta ir yra jo gyvenimo būdo dalis

Kūno kultūros mokytojo ir tėvų bendradarbiavimo ypatumai

Lapų skaičius: 8
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo su tėvais tikslai. Nesutarimų su tėvais priežastys. Nesutarimų įveikimo būdai. Išvados. Literatūra. Vaiko kelias į gyvenimą prasideda tėvų namuose. Šeima yra ypatinga socialinė institucija, kurioje pratęsiama gyvybė ir kuri atsako už vaiko auginimą, auklėjimą bei lavinimą, ruošia jį gyvenimui už šeimos ribų. Darni, dora šeima vaikui garantuoja šiltus emocinius santykius; saugumo jausmą, psichologinį komfortą, pagarbaus požiūrio į kitus žmones, aplinką, darbą, save pradmenis, natūralų sąlytį su tautos kultūra: tikėjimu, pažinimu, jausmais… Šeimoje vaiko padėtis ypatinga: jis bendrauja tik su nedaugeliu žmonių – tėvais, broliais, seserimis, kai kuriais giminaičiais. Bendravimas su suaugusiais dažnai reiškiasi tik pastarųjų globa vaikui. Mokykla papildo ugdymą šeimoje: plečia socialinį vaiko patyrimą, sudarydama jam sąlygas realiai gyventi mažoje vaikų bendruomenėje; padeda vaikui (o per jį – šeimai ) perimti ar atgaivinti tradicines vietinės bendruomenės vertybes, jas puoselėdamas mokyklos kultūriniame gyvenime; padeda vaikui atskleisti save ir savo gebėjimus bei juos ugdyti; teikia kvalifikuotą pedagoginę pagalbą. Svarbiausias vaikų ugdymo mokykloje tikslas – bendradarbiaujant su šeima puoselėti visas vaiko galias, lemiančias vaiko asmenybės vystymosi ir jo integracijos į visuomenę sėkmę. Kaip matom, būtent šių dviejų institucijų – šeimos ir mokyklos – tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba grįstas bendradarbiavimas gali laiduoti vaiko asmenybės formavimosi sėkmę.

« PradžiaAnkstesnis1234Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama