Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Politinės kultūros samprata ir raida Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Politinės kultūros samprata ir raida. Gabrielio a.almondo ir sidney verba politinės kultūros samprata. Politinė kultūra lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas. Nuo senovės laikų kultūra yra netasiejama visuomeninio gyvenimo dalis, taip ir politinė kultūra yra labai svarbus ir aktualus reiškinys šiandieniniame gyvenime. Be politinės kultūros negalėtų egzistuoti nė viena demokratinė valstybė. Tačiau kaip ir kiekvienas reiškinys, politinė kultūra turi problematiškų savybių, tokių kaip moksliškumo vertė, koks turėtų būti politinės kultūros apibrėžimas, kad ji netaptu aiškinančia tokius faktus, kurių negali paaiškinti kiti faktoriai. Kiekviena visuomenė perteikia savo normų ir vertybių sistemą žmonėms, o individai savo ruožtu suformuoja skirtingus idealus, kaip politikos sistema turėtų veikti, ką vyriausybė turėtų daryti labui, savo reikalavimus ir įsipareigojimus jai. Ši idealų, vertybių ir požiūrių apie politinę sistemą visuma ir sudaro nacionalinę politinę kultūrą. Kartais politinė kultūra vadinama ,,nacijos psichologija‘‘.
| |
politinės kultūros samprata pagal Almond G. ir Verba S. Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Politinės kultūros sąvoka. Politinės kultūros struktūra. Politinės kultūros tipologija. Išvados. Litertūra. Politika bendruomeninė elgsena ir vertybė.Politika - tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla.Terminas „politika“ nurodo valstybės gyvenimą. Senovės graikų kalbos žodis 'polis' reiškia miestą – valstybę, o iš šio žodžio sudarytas būdvardis 'politikos' reiškia visa tai, kas susiję su valstybe ir jos gyvenimu. Būtent tokią politiką nagrinėja Almondas G. Ir Verba S. Prieš keletą dešimtmečių politikos moksluose politinės kultūros koncepcija vis dar išlieka ginčų objektu. Atrodytu, visiems aišku, ką reiškia terminas “politinė kultūra”, tačiau iki šiol diskutuojama dėl jo mokslinės vertės. Vis dėlto, nepaisant visų kontroversijų, jis plačiai vartojamas politologinėje literatūroje ir kasdieninėje kalboje. Kai kurie politinės kultūros geneologijos tyrinėtojai teigia, kad jau Antikoje yra nuorodų į šią koncepciją, paralelių randama Herodoto, Platono, Aristotelio veikaluose. Šio referato tikslas : apžvelgti politinės kultūros sampratą pagal Almondą G. ir Verbą S. Darbo uždaviniai : 1. Išsiaiškinti politinės kultūros sampratą; 2. Apžvelgti politinės kultūros struktūrą; 3. Apžvelgti politinės kultūros tipologiją.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Politinių partijų veikimo sąlygos. Politinių partijų klasifikavimas ir skirstymas. Politinės partijos bruožai. Politinių partijų funkcijos. Įšvados. Potitinių partijų atsiradimą sąlygojo visuomenės stratifikacija (susiskaidymas pagal išsilavinimą, profesiją, darbo užmpkestį ir pan), skirtingai socialinių grupių interesai, religiniai, nacionaliniai, ir valdymo būdo faktoriai. Pirmosios politinės partijos susikūrė antikos laikais, pirmiausia Graikijoje. To meto partijos neturėjo griežtos narystės ir išreiškė palyginti mažos, daugiausia valstybę valdančių grupių interesus. Politinių partijų pobūdis mažai pasikeitė ir viduramžiais, jų buvo labai nedaug. Dabartinės politinės atsirado neseniai, kartu su šiuolaikine valstybe, kaip demokratijos ir visuotinės rinkimų teisės įgyvendinimo padarinys. Politinkai pradėjo burtis į partijas siekdami labai konkretaus tikslo- geriau suorganizuoti ir palengvinti sau rinkiminę kovą. Tačiau greitai paaiškėjo, kad partijos yra tiesiog nepakeičiamas atradimas, kuris ne tik padeda laimėti rinkimus, bet ir užtikrina įvairių piliečių interesų atstovavimą, bei tampa reikšminga ryšio tarp profesonalių politikų, valstybės vyriausybės ir juos remiančių eilinių piliečių priemone.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Politinių partijų atsiradimas ir raida. Politinės partijos samprata, veikla ir funkcijos. Partinės sistemos. Išvados. Politinės partijos atsirado neseniai, kartu su šiuolaikine valstybe. Politikai pradėjo burtis į partijas siekdami labai konkretaus tikslo – geriau susiorganizuoti ir palengvinti sau rinkiminę kovą. Tačiau greitai paaiškėjo, kad partijos taipogi užtikrina įvairių piliečių interesų atstovavimą bei tampa reikšminga ryšio tarp profesionalių politikų, valstybės vyriausybės ir juos remiančių eilinių piliečių priemone.Viena svarbiausių partijos veiklos sąlygų yra jos veiklos finansavimas, kurio pagrindinis šaltinis - surenkamas partijos nario mokestis. Todėl kiekvienai partijai yra labai aktualu turėti kuo daugiau šalininkų, kurie galėtų paremti partiją ne tik savo balsais rinkimų metu, bet ir savo pinigais. Be nario mokesčio, politinės partijos kartais sugeba gauti lėšų ir iš kitų finansavimo šaltinių,tarp kurių būtų galima paminėti: Interesų grupių subsidijos; Partijai priklausančių įmonių ir organizacijų pelnas; Valstybės biudžetas; Subsidijos iš užsienio.
| |
Politinės partijos ir jų funkcijos Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Politinių partijų kilmė. Politinės partijos sąvoka. Politinėms parijoms būdingi bruožai. “Politinių partijų teisė”. Politinių partijų funkcijos. Išvados. Literatūra. Kiekvienoje stabilioje politinėje sistemoje egzistuoja tam tikri mechanizmai, atliekantys tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir valstybės institucijų vaidmenį. Politinė sistema – tai visuma institucijų (organizacijų), tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujančių įgyvendinant politinę valdžią. Svarbią šios sistemos dalį sudaro nevalstybinės organizacijos. Partija – vienas iš svarbiausių ir pagridinių šiuolaikinės visuomenės institutų, be kurių būtų neįmanomas atstovaujamosios demokratijos funkcionavimas. Skirtingai negu kitų visuomeninių organizacijų, kurios irgi užsiima politine veikla bei gina tam tikrus visuomenės sluoksnių interesus, pagrindinis politinių partijų tikslas – valstybinių reikalų tvarkymas. Ideologiniu ir organizaciniu pagrindu politinė partija yra laisvanoriškas susivienijimas, siekiantis paimti valdžią valstybėje. Tokiu būdu valdžia tampa partijos politinės programos realizavimo įrankiu.
| |
Politinės partijos ir partinės sistemos Lapų skaičius: 7 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Politinės partijos ir partinės sistemos. Politinės partijos ir jų klasifikacija. Partijų genezės modeliai. Partijų tyrimo parametrai ir klasifikacija. Literatūros sąrašas. Artėjant rinkimams, politinis valstybės gyvenimas akivaizdžiai pagyvėja – kyla vis naujų diskusijų dėl partijų skaidrumo, jų ideologijos, geresnių bei rinkėjams patrauklesnių programų. Ypač svarbios tampa partijos deklaruojamos vertybės, kurios patraukia rinkėjų dėmesį. Jomis siekiama sukelti visuomenės pasitikėjimą. Šiomis dienomis partijų skirstymas į kairiąsias ir dešiniąsias yra gana sudėtingas procesas. Šiuo klausimu nuolat vyksta daug diskusijų, kuriose teigiama, kad griežto skirstymo nėra. Tai įtakoja konkrečių kriterijų nebuvimas pagal kuriuos būtų galima skirti partijas į dešiniąsias ir kairiąsias. Kartais pastebima situacija, kai partijų, skelbiančių, jog priklauso vienai ar kitai ideologijai, programos iš tiesų neatitinka tos skelbiamos ideologijos nuostatų bei vertybių.
| |
Politinės partijos ir partinės sistemos Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Politinės partijos ir partinės sistemos. Partinių sistemų klasifikacija, partijų genezės modeliai. Interesų grupės ir politinės partijos. Interesų grupių samprata, sandara, tipologija ir funkcijos. Interesų grupių ir valstybės sąveikos modeliai. IV. Politinės partijos ir partinės sistemos. Politinių partijų klasifikavimas, sistemosP artiniu sistemu pradzia 30.40 preto simtmecio.Sistema – vienodų ar panašių elemtų visuma.Partinė sistema – partijų skaičiu ir dydis šalyje (ideologijos). I-asis Morisas Diubaržė pradininkas partijų klasifikavimo, pagal skaičių. Nebuvo daugpartiniu jis remesi pgl dz britanija,jai 1 taio –vienapartine,jei 2 ir daugiau-daugiapartinė sistema (anglosaksiska) – daugiau nei dvi partijos.Jis išskyrė į: Poli autoritarines, tatalitarines partines sistemas. (stabiliausia db brit, nes 2 formuoja ja part sist.,nestabiliausia-koalicine) multi. Kur daugiau nei dvi taisovinistines, egzistuoja krastutines pol sistemos, sunkiai v-be f-nuoja Sofoklis sake, kad svarbu ne vien sk, bet ir partiju ideologija;1,.skaicius (klases, tipai)2.konkurencingumas (konkuruojancoios,ne konkuruojanciuos) 1)Vienpartinė sistema( nedemokrat valstybeje,totalitarinejemautoritarineje-sovietu saj) 2)Hegemoninė sistema(autoritarinese gali but 2 partijos,bet 2 valdys viesviena tiktai-kt formali) Panašios, nes egzistuoja nedemokratinio valdymo valstybėse, egzisuoja autoritarinėse valstybės.
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Politikos dalyviai ir jų interesai. Interesų grupių ir vyriausybės sąveika. Partijos ir jų klasifikacija. Partijų klasifikacija. Politinių partjų funkcijos. Partinės sistemos ir jų tipologija. Interesų grupės. Socialiniai judėjimai. Profesinės sąjungos. Išvados. Valstybės gyvenime veikia daugybė politinių aktorių, subjektų, čia egzistuoja ir visuomenė, dėl kurios ir yra valstybė. Būtent valstybė su savo politiniais subjektais privalo rūpinti tos visuomenės interesais. Visuomenė būdama nepatenkinta valstybės darbu bando pati atkreipti jos dėmesį, burdamasi į įvairias organizacijas, judėjimus, profesines sąjungas ir pan. jų veiklą ir įtaką vyriausybei aiškiau galima suvokti paanalizavus politinių interesų sąvoką.
| |
Politinis režimas: samprata ir tipologija Lapų skaičius: 27 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Demokratinis politinis režimas. Demokratijos samprata ir pagrindiniai bruožai. Šiuolaikinės demokratijos esmė. Politinės ideologinės šiuolaikinės demokratijos srovės. Demokratijos idėjos evoliucija. Nedemokratinis valdymas. Autoritarinis režimas. Totalitarinis režimas. Teisinė- funkcinė politinių režimų tipologija. Poliarchija. Legitimumo principas. Politinis legitimumas. Rinkimai ir jų sistemos. Rinkimų sistemos. Išvados. Literatūra. Valstybės politinio režimo sąvoka įvardijama būdų ir priemonių, kuriomis įgyvendinama valstybės valdžia, visuma. Tai trečias valstybės formos elementas. Valstybės valdymo bei valstybės sandaros formos neparodo, kokiais būdais valdžia realizuojama, kokie yra valstybės valdžios ir žmonių santykiai, kaip valstybės valdžios institucijos tvarko žmonių reikalus, ar pripažįstama vietos savivalda, kaip politiniame procese dalyvauja piliečiai.
| |
Politinių ir teisinių teorijų istorija Lapų skaičius: 19 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Politinių ir teisinių teorijų istorija. Senovės indija. Senovės kinija. Senoji graikija. Ankstyvasis periodas. Senoji graikija. Filosofinės ir politinės-teisinės minties suklestėjimas. Senovės graikijos valstybingumo nuopuolis. Senovės romos politinė ir teisinė mintis. Senovės romos teisininkų mokymas. Politinė ir teisinė mintis viduramžių vakarų europoje. Renesanso ir reformacijos politinės ir teisinės minties prielaidos. Makiavelis. Reformacijos politinės ir teisinės idėjos. Martinas liuteris. Tomas miunceris. Žanas kalvinas. Žanas bodenas. Xvi-xvii a. Vakarų europos socialistų politinės ir teisinės idėjos. Tomas moras. Tomazas kampanela. Olandijos politinė ir teisinė mintis. Hugas grocijus. Baruchas spinoza. Anglijos politinė ir teisinė mintis. Tomas hobsas. Džonas lokas. Švietimo epocha. Volteras. Monteskjė. Vokietija xvii-xviii a. Samuelis pufendorfas. Kristijanas tomazijus. Kristijanas volfas. Jakobinai. Žanas polis maratas. Maksimiljas robespjeras. Vokietija xviii a. Pab. – xix a. Pr. Imanuelis kantas. Johanas fichte. Istorinė teisės mokykla. Georgas hegelis. Konservatizmas. Liberalizmas. Džeremis bentamas. Džonas milis. Benjaminas konstanas. Anarchizmas. Maksas štirneris. Pjeras priudonas. Michailas bakuninas. Ogiustas kontas. Marksizmas. Karlas marksas. Rudolfas jeringas. Liudvikas gumplovičius. Lao tzu. Konfucijus. Homeras. Hesiodas. Solono. Pitagoras. Hipodamas. Heraklitas iš efeso. Demokritas. Sofistai. Protagoras. Georgijas. Hipijas. Antifontas. Trasimachas. Kaliklas. Alkidamas. Kritijas. Sokratas. Platonui. Aristotelis. Epikūras. Stoikai. Polibijus. Ciceronas. Ulpianas. Papinianas. Paulius. Modestinas. Gajus. Šv.augustinas. Šv. T. Akvinietis. Viduramžių erezijas. M. Paduvietį. Viduramžių teisininkų mokymas. Robertas filmeris. Independentai. Džonas miltonas. A.sidney. Džeimsas haringtonas. Leveleriai. Lilburnas. Digeriai. Vinstonlas. Žanas žakas ruso. Georgas puchta. Frydricho savinji. Edmundas berkas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
