Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Glikolize. Konspektas | ||
(Biologija. Konspektas, 9
puslapių, 14kB) Pranešti apie netikslumus Darbe esantys žodžiai: Glikolizės grandinė struktūrinėmis formulėmis. Lob2: 468. Maistmedžiagės ląstelėse. Ląstelės citozolyje ir tarp ląstelių esančiame audinių skystyje visuomet yra gliukozės, aminorūgščių, lipidų ir kt. Medžiagų. Kiek? Iš kur ten atsiranda šios medžiagos? Visi heterotrofiniai organizmai jas gauna iš aplinkos pro virškinimo sistemą. Žmogaus organizme žarnyno epitelio ląstelės įsiurbia gliukozę, aminorūgštis, gliceriną, riebalų rūgštis, nukleotidus ir kitas smulkiamolekules medžiagas iš žarnos ertmės ir perduoda jas kraujui. Kraujas jas išnešioja po organizmą - pro plonytes kapiliarų sieneles šios medžiagos patenka į tarpuląsčius užpildantį audinių skystį. Žmogaus ląstelės plazmine membrana molekulotrofiškai ima iš audinių skysčio joms reikiamas maisto medžiagas. Iš šių maisto medžiagų ląstelės sintetina riebalus ir kitus lipidus, baltymus, nukleino rūgštis. Jei su maistu gauna nepakankamai daug gliukozės, ląstelės ją gamina iš kitų medžiagų - riebiųjų rūgščių ar aminorūgščių. Jei trūksta keleto aminorūgščių - pasigamina jas perdirbdamos amino rūgštis, kurių pakanka. Tiesa, žmogaus ląstelės išvis nesugeba susintetinti ar sintetina per mažai keleto aminorūgščių, todėl turi jų gauti su maistu. Šios amino rūgštys vadinamos nepakeičiamomis aminorūgštimis. Neretai ląstelės gauna daugiau maistmedžiagių, negu reikia tuo metu. Tada šis perteklius kraunamas atsargai. Dalis molekulotrofiškai gautų molekulių kaupiama ląstelėje atsarginių medžiagų (glikogeno, riebalų, kartais - baltymų) pavidalu. Visos ląstelės turi nedidelę atsarginių maistmedžiagių atsargą. Kai kurios ląstelės pritaikytos būtent maistmedžiagėms kaupti. Žmogaus organizme tokią paskirtį atlieka riebalinio audinio ląstelės. Maistmedžiages (daugiausia - glikogeną) kaupia ir kepenų audinys. Esant reikalui ląstelė suskaido atsarginių medžiagų molekules iki jas sudariusių monomerų. Lygiai taip pat suardomi ir jau atitarnavę ląstelės organoidai ir molekulės. Paprastai tai atlieka... Vardas: Jogaila Darbo pavadinimas: Glikolize Kategorija: Biologija Darbo tipas: Konspektas Puslapių skaičius: 9 [?] Konspekto dalykas: Biologijos konspektas Parsisiųsta: 4 kartus.
Archyvo dydis: 14 kB
Bylos pavadinimas: glikolize.zip
Norėdami parsisiųsti bylą siųskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktažodžiu DJP. Tai jums kainuos 0.87 EUR. Gautą į telefoną SMS raktą įrašykite į auščiau esantį laukelį. Atsiskaitant per banką spauskite: čia. Jei norite parsisiųsti nemokamai spauskite čia.
Su darbu susiję žodžiai: riebi oda, kepenų, formule, biologija konspektas, gliukozė, gliukoze, joga, referatas glikolizė, glikolize. |