Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
8 klasės biologijos kurso pagrindiniai dalykai Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Karalystės ir jų ypatybės. Bakterijos; virusai; sandara; palitimas; apsauga. Grybų sandara; reikšmė gamtoje. Dumblių sandara; dauginimasis. Samanų ir paparčių dauginimasis; vystimasis. Vienskilčių ir dviskilčių požymiai. Kirmėlių klasių požymiai. Kirmėlių reikšmė gamtoje ir žmogaus gyvenyme. Nariuotakojų tipo klasės; kūno sandara; skirtumai. Vabzdžių vystimasis. Žuvų vystimasis ir prisitaikymas gyventi vandenyje. Varliagyvių vystimasis ir prisitaikymas. Roplių ypatybės. Paukščių prisitaikymas skristi; reikšmė. Žinduoliai. Mitybos ryšiai ekosistemoje; ryšiai tarp rūšių. Org. Ir negyvoji aplinka. Žmogaus poveikis gamtai.
| |
Abiotiniai aplionkos komponentai Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Šviesa. Temperatūra. Drėgmė ir atmosferos cheminė sudėtis. Vėjas ir slėgis. Dirvožemio sudėtis, fizinės ir cheminės savybės. Reljefas ir šlaitų ekspozicija. Išvados. Literatūros sąrašas. Ekologiniai bendrijų veiksniai skirstomi į abiotinius veiksnius ir biotinius veiksnius . Abiotiniai veiksniai- negyvosios gamtos elementai (dirvožemis,oras, temperatūra šviesa ir kt.), tiesiogiai ar netiesiogiai veikiantys organizmus, jų fizinę būklę ir ch. sudėtį.(Stravinskienė ,,Aplinkotyros ir ekologijos žodynėlis” , 2004) Biotiniai veiksniai yra aplinkoje esančių gyvųjų organizmų visuma ir jų tarpusavio santykiai. Abiotiniai veiksniai skirstomi į :1) klimatinius – šviesa, temperatūra, drėgmė, atmosferos cheminė sudėtis, vėjas, slėgis 2) dirvožemio – dirvožemio granuliometrinė sudėtis, fizinės ir cheminės savybės 3) orografinius – reljefas, šlaitų ekspozicija. Visus atmosferos komponentus pagal jų poveikį organizmams galima suskirstyti į būtinus ir žalingus ir neutralius. Žalingieji - veiksniai, apribojantys organizmų gyvybingumą, skatinantys gyvybinių ir imuninių funkcijų sutrikimus, sukeliantys degradaciją ar net mirtį. Žalingiesiems veiksniams priskiriami šaltis, karštis, deguonies trūkumas, įvairios kilmės tarša, slėgio svyravimai. Organizmų mirtį sukeliantys veiksniai vadinami letaliniais, o gyvybingumą apribojantys ir organizmus silpninantys veiksniai- apribojančiais arba limituojančiais. Būtinieji - aplinkos veiksniai yra tokie, be kurių organizmų egzistavimas neįmanomas. Tai būtų vanduo, šviesa, optimali temperatūra, deguonis, anglies dioksidas, mitybai būtini mikroelementai. Taip pat yra organizmų kuriems vienas ar keletas šių veiksnių nėra būtinieji. Neutralieji- aplinkos veiksniai neturintys jokios įtakos gyviesiems organizmams. Tai gali būti įvairūs mineralai, inertinės dujos, lava ir naudingos iškasenos, kol jų eksploatacija nepradėta ir aplinka nėra teršiama. Bet kurį organizmą tuo pačiu momentu veikia ne vienas veiksnys, o visas ekologinių veiksnių rinkinys. Jų poveikis konkrečiam organizmui pasireiškia per veikiančių jį aplinkos veiksnių derinį. Tokį atitinkamą ekologinių veiksnių derinį arba veiksnių visumą galima įvertinti kaip tam tikro palankumo aplinką, nes palankumas arba nepalankumas gali būti įvairaus laipsnio ir trukti tik tam tikrą laiką.. Be to visi organizmai savo gyvybine veikla taip pat keičia aplinką. Toliau darbe aprašysiu visus abiotinius aplinkos veiksnius ir jų poveikius gyviesiems organizmams, populiacijoms, ir rūšims.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: PMŽK: 212 Aktino siūlai sudaryti iš daugybės globulių. Kiekviena globulė turi saitus jungimuisi, kuriais gali susijungti su 4 kitomis globulėmis. Saitų išsidėstymas toksai, kad aktino globulės polimerizuojasi į susuktą dvigijį siūlą - fibrilinį aktiną (F-aktinas). Polimerizacija vartoja ATP energiją ir yra grįžtama. Ją blokuoja kai kurių grybų gaminamas toksinas citochalazinas B. Šį toksiną mokslininkai naudoja tirdami aktiną ir jo veiklą. Miozinas. PMŽK: 216 Miozino molekulę sudaro ilgas (135 strypelis, susuktas iš dviejų polipeptidinių grandinių. Šių grandinių galuose yra storesnės galvutės. Strypelio gale netoli galvučių yra vieta, kur strypelis gali lankstytis. Miozino molekulės geba savaime susimontuoti į storus pluoštus, kurių storis 15-20 nm, o ilgis - 1, 5-15 m. Ar daugiau. Jos montuojasi todėl, kad strypai yra hidrofobiniai, o strypo dalys nuo vyrio ir galvutės - hidrofilinės. Pmžk: 215 paprasčiausias ląstelės "raumuo". Storas aktino siūlas galais jungiasi prie dviejų aktino siūlų šešetų, kurie tvirtinimo diskais jungiasi prie taškų A ir B. Panaudodamas ATP energiją miozino siūlas savo "rankutėmis" prisitraukia aktino siūlus, kartu suartindamas ir taškus A ir B. PMŽK: 219 Staigaus užšaldymo ir ėsdinimo metodas leidžia pamatyti aktino-miozininius kompleksus, išsidėsčiusius ant fibroblasto membranos. PMŽK: 221 Skersinis skersaruožio raumens pjūvis. Puikiai matyti taisyklingas heksagoninis plonų (aktino) ir storų (miozino) siūlų išsidėstymas. PMŽK: 223 ir 221 Skersaruožio raumens skaidulos išilginio pjūvio elektron-mikroskopinė nuotrauka. Matyti sarkomeras, kurį atskiria tamsios linijos (tinkliškos sienelės, prie kurių iš abiejų pusių tvirtinasi kaimyninių sarkomerų aktino siūlai). Matyti stori miozino ir ploni aktino siūlai. Iš jų tarpusavio padėties matyti, kiek susitraukęs buvo raumuo. Miofibrilių. Sarkomerų. C: 853 (16-92) Raumens susitraukimo įjungimo mechanizmo dalis: T-vamzdeliai ir sarkoplazminis...
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: ). AK-SG3: 12(6, viršutinė dalis - citozinas-uracilas-adeninas). Baltymo pakitimas dėl mutacijos - pakitus 1 nukleotidui, fragmentui ir pan. Mutacijų naudingumas. Homozigotiškumo ir heterozigotiškumo schema. Hemizigotiškumo schema ir gerai būtų - nuotrauka. Schema. Polialelizmo. Intarpas kraujo grupių sistema ab Aleliai ir dominavimas. Metabolines reakcijas katalizuoja fermentai, informacija apie kuriuos užrašyta genuose. Kiekvienas fermentas turi savą geną. Tačiau daugelis ląstelių yra diploidinės - turi po porą homologinių chromosomų žr. 07_nr. Vienas homologinių chromosomų požymis yra tai, kad homologinėse chromosomose toje pat vietoje yra tie patys genai. Taigi, homologinių chromosomų poroje yra du to paties geno egzemplioriai. O po perrašos (replikacijos), kai sudvigubėjusios chromosomos pasidaro dvichromatidės, kiekvieno geno būna net po keturius egzempliorius. Panagrinėkime, ar šie genų egzemplioriai vienodi? Chromosomų dvigubėja taip, kad naujoji DNR grandinė būtų tokia pati, kaip senoji. Tačiau klaidų pasitaiko. Vienos klaidos sukelia pakaitos mutacijas kai naujoje DNR grandinėje vietoje vieno nukleotido įmontuojamas kitas. Dėl pakaitos mutacijos pakinta vienas geno kodonas. Intarpas genų pakaitos mutacijos. Genų pakaitos mutacijos sudaro ~ 20% genų mutacijų. Pakaitos mutacijos priežastis yra perrašos metu DNR grandinėje atsiradęs nuokleotidas, neatitinkąs komplementarumo principo. Toks neatitikimas vadinamas pažaida. Pažaidos priežastis gali būti. Atsitiktinė fermento klaida dėl šiluminio molekulių judėjimo. Nukleotido azoto bazės atsitiktinė modifikacija, dėl ko pasikeičia sudaromų vandenilinių jungčių išsidėstymas, ir ji ima jungtis su ne tuo nukleotidu (pvz. , adeninas ima poruotis su citozinu, timinas - su guaninu,. Azotinės bazės analogas (tai medžiaga, kurios molekulės forma labai panaši į nukleino rūgščių azotines bazes, todėl ji įmontuojama į polinukleotidinę grandinę), pvz. , kofeinas. Modifikuota azotinė bazė...
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Alkaloidų apibūdinimas. Alkaloidų fizinės ir cheminės savybės. Alkaloidų reikšmė augalui. Alkaloidų skirstymas. Pirolidino alkaloidai. Piridino ir piperidino alkaloidai. Pirolizidino ir chinolizidino alkaloidai. Indolo alkaloidai. Chinolino alkaloidai. Izochinolino alkaloidai. Purino alkaloidai. Acikliniai alkaloidai. Steroidiniai alkaloidai. Alkaloidų išskyrimas, gryninimas, identifikavimas. Alkaloidų lokalizacija. Biologinė alkaloidų reikšmė. Alkaloidų reikšmė žmogaus organizmui. Alkaloidų panaudojimas medicinoje. Literatūra. Žodis alkaloidas yra kilęs iš dviejų žodžių: arabų kalbos žodžio “alkali” tai reiškia šarmas iš graikų kalbos žodžio “edos” – panašus. Alkaloidai, tai šarminiai, azoto grupę turintys, organiniai junginiai. Tirpsta organiniuose tirpikliuose, su rūgštimis sudaro vandenyje tirpias druskas. Klasifikuojami pagal organinę grupę, prijungtą prie azoto atomo. Randami augaluose, kartais – kituose organizmuose, taip pat sintetinami. Paprastai būna biologiškai aktyvūs. Alkaloidais vadiname daugiau kaip 10,000 azotą turinčių, išskirtų bei identifikuotų dažniausiai augalinės bei kurkas rečiau gyvulinės kilmės gamtinių junginių, pasižyminčių bazinėmis savybėmis ir labai mažomis dozėmis specifiškai veikiančių gyvus organizmus. Tai gali būti raminantis, nuskausminantis ar stimuliuojantis, sukeliantis traukulius, taip pat psichoaktyvuojantis, t.y., iššaukiantis euforiją ir haliucinacijas poveikis. Dažnai tas pats alkaloidas gali pasižymėti iškart keliais poveikiais natūralioms žmogaus fiziologinėms savybėmis bei būsenoms, įvairiai jas pakeisdamas. Todėl dalis šių junginių senovėje buvo pradėti naudoti kaip vaistai, bei kaip medžiagos, kurias mes dabar vadiname bendru narkotikų pavadinimu.
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Alkaloidų istorija. Alkaloidų fizikinės ir cheminės savybės. Biologinė alkaloidų reikšmė. Alkaloidai augalų pasaulyje. Alkaloidų klasifikacija. Augalai turintys izochinolino grupės alkaloidų. Augalai turintys steroidinių grupės alkaloidų. Augalai turintys aciklinių grupės alkaloidų. Augalai turintys pirolizidino grupės alkaloidų. Augalai turintys piridino grupės alkaloidų. Augalai turintys purino grupės alkaloidų. Augalai turintys chinolino grupės alkaloidų. Augalai turintys indolo grupės alkaloidų. Alkaloidų lokalizacija. Faktoriai, turintys įtakos alkaloidų susikaupimui augaluose. Išorinės aplinkos faktoriai. Alkaloidų išskyrimas druskų ir bazių pavidale. Vaistinių augalinių žaliavų, kaupiančių alkaloidus rinkimas, džiovinimas ir laikymas. Alkaloidų panaudojimas medicinoje. Išvados. Alkaloidai – tai azotą turinčios natūralios kilmės organinės medžiagos, pasižyminčios daugiau ar mažiau išreikštomis bazinėmis savybėmis. Žodis alkaloidas yra kilęs iš dviejų žodžių: arabų kalbos žodžio “alkali” kas reiškia šarmas ir graikų kalbos žodžio “edos” – panašus. Tiksliai išvertus, tai būtų: panašus į šarmą junginys. Taip pirmą kartą sobadiliną pavadino vaistininkas V. Meisneris. Alkaloidais vadiname daugiau kaip 10.000 azotą turinčių jau išskirtų ir identifikuotų dažniausiai augalinės ir žymiai rečiau gyvulinės kilmės gamtinių junginių, pasižyminčių bazinėmis savybėmis ir net labai mažomis dozėmis specifiškai veikiančių gyvus organizmus. Tai kartaus skonio, bekvapės kristalinės medžiagos, kai kurios iš jų gali būti lakios ir turėti nemalonų kvapą.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Alzheimerio liga. Ligos simptomai. Ligos priežastys. Ligos stadijos. Pradinė stadija. Vidutinio išsivystymo stadija. Vėlyvoji stadija. Tyrimas. Gydymas. Prevencija. Nefarmakologinis gydymas ir kineziterapija. Gairės dirbant su pažinimo sutrikimus turinčiais pacientais. Šokio ir judesio terapija. P a t a r m a – t a s y k l ė s demencija sergančių ligonių slaugytojams. Išvados. Literatūra. Priedai. Šiandien pasaulyje Alzheimeris yra viena iš skaudžiausių ligos diagnozių tarp senyvo amžiaus pacientų. Alzheimerio liga - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Yra nustatyta, kad pasaulyje šia liga serga maždaug 30 mln. žmonių. Deja, šis skaičius nemažėja, o progresyviai auga. Manoma, kad 2040 metais šis skaičius išaugs iki 81 milijono. Šiandien užsienio šalys skiria daugybę lėšų, skirtų gydymui pacientų, kuriems diagnozuotas Alzheimeris. Pavyzdžiui JAV šiai ligai gydyti išleidžiama virš 100 milijardų dolerių. Pagal išlaidas šios ligos gydymas užima trečią vietą po širdies ligų ir vėžio. Alzheimeris - tai dažniausiai senyvo amžiaus žmonių liga. Ši diagnozė daugumai skamba labai gąsdinančiai. Dažnai pacientams ir jų artimiesiems susidūrimas su šia liga yra sunkus gyvenimo etapas, kadangi pasireiškiantys ligos simptomai smarkiai pakeičia paciento gyvenimą. Alzhaimeriu sergantiems pacientams sutrinka atmintis, dėmesys, jutimai pavyzdžiui:. staiga jiems gali dingti atmintis, apimti depresija, pacientas gali būti sunkiai sukalbamas, nebeatpažinti savęs ar artimųjų. Taigi, siekiant atitolinti ligos eigą, pagerinti paciento gyvenimo kokybę, dažnai pacientams sėkmingai yra taikomos tam tikros kineziterapijos priemonės. Darbo tikslas: Analizuoti Alzhaimerio ligą Darbo uždaviniai: • Surinkti informaciją, apie Alzheimerio ligą. • Analizuoti kaip gydomi alzheimeriu sergantys pacientai. • Analizuoti alzheimeriu sergančių pacientų ligos simptomus. Pagrįsti kineziterapijos naudą, šia liga sergantiems pacientams
| |
Lapų skaičius: 46 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Širdies laidžioji sistema. Ir normali elektrinė širdies veikla. Simpatinės nervų sistemos poveikis širdžiai. Parasimpatinės nervų sistemos poveikis širdžiai. Klinikinė širdies ritmo sutrikimų klasifikacija. Klasifikacija pagal vaughan williams. Antiaritminių vaistų klasifikacija pagal veikimo mechanizmą. Klasifikacija pagal vaughan-williams. A klasės antiaritminiai vaistai. Chinidinas. A klasės antiaritminiai vaistai. Prokainamidas. Dizopiramidas. B klasės antiaritminiai vaistai. Lidokainas, meksiletinas. C antiaritminių vaistų klasė. Flekainidas. Propafenonas. Klasifikacija pagal vaughan-williams. Klasės antaritminiai vaistai. Beta-adrenoreceptorių blokatoriai (bab). Klasės antiaritminiai vaistai. Amjodaronas. Klasės antaritminiai vaistai. Vaistai, neįtraukti į klasifikaciją pagal vaughan-williams. Kiti antiaritminiai vaistai. Adenozinas. Kitų antiaritminių vaistų vartojimo indikacijos.
| |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Lob1: 314. Atrajotojo skrandžio schema. Lob1: 316. Cholesterolio molekulė. Iliustracija Ris 100. Iliustracija - riebalinės ląstelės pjūvis, storas žmogus, ruonis. Apie gyvūnų mitybą. Maiste yra šios gyvybiškai svarbios medžiagos. Energetinės ir statybinės (naudojamos energijai gauti ir kaip C atomų šaltinis sintezei). Angliavandeniai (daugiau energetiniai). Baltymai (daugiau statybiniai). Lipidai (daugiau energetiniai). Kitos (naudojamos kai kuriems baltymams sintetinti, tarpląstelinei medžiagai mineralizuoti, kaip nešikliai ar fermentų nepeptidinės dalys). Vitaminai (reguliaciniai). Mineralinės druskos (dalis statybinės, dalis reguliacinės). Vanduo (universalus tirpiklis). Nukleorūgštys virškinamos ir panaudojamos, bet maiste jų gali ir nebūti. Nukleotidus žmogaus organizmas nesunkiai pasigamina pats. Angliavandenių apykaita. Angliavandeniai skirstomi į tris grupes - monosacharidus, oligosacharidus bei polisacharidus. Pavadinimas. C skaičius. Reikšmė. Ribozė. Pentozė. Dezoksiribozė. Pentozė. Dezoksiribonukleotidų ir DNR sudedamoji dalis. Gliukozė. Heksozė. Pagrindinis energijos šaltinis ląstelėse, gabenama kraujyje, daugelio biomolekulių pirmtakė. Fruktozė. Heksozė. Galaktozė. . Laktozės ir oligosacharidų, membraninių lipidų statybinis blokas. Maltozė. Žarnyno gleivinė išskiria fermentą maltazę, kuris hidrolizuoja maltozę į dvi gliukozės molekules. Laktozė. Fermentas laktazė, išskiriamas žarnyno gleivinės, laktozę hidrolizuoja. Šis fermentas itin aktyvus žindomų kūdikių žarnyne, o suaugusiųjų organzime jo gamyba gali beveik negaminti. Daug laktazės gamina suaugusių europiečių ir kai kurias genčių afrikiečių, nuo senovės užsiimančius gyvulininkyste, organizmai. Žmonės, kurių žarnyne beveik ar visai nesigamina laktazė, nepakenčia pieno. Medicinoje ir biologijoje tai vadinama laktozės intolerancija. Sacharozė. Ji yra svarbus tarpinis produktas augaluose. Daugelis augalų angliavandenius transportuoja iš lapų į kitus audinius būtent sacharozės...
| |
Aplinkosauginiai taršos mokesčiai Lietuvoje Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Mokesčių už taršą ir gamtinių išteklių naudojimą esmė ir pagrindinės funkcijos. Aplinkos teršimas ir mokesčių panaudojimo galimybės. Aplinkos komponentų tarša. Mokesčiai už aplinkos teršimą. Mokesčio už aplinkos teršimą praktinio taikymo ypatumai. Mokesčio už aplinkos taršą metodika. Išvados. Literatūros sąrašas. Taršos mokestis – tai mokestis, kurį teršėjai (paprastai ūkio subjektai) privalo mokėti už kiekvieną teršalo, išmetamo į aplinką (orą, paviršinį, požeminį vandenį, dirvą) vienetą (gramą, kilogramą ar toną). Mokesčio už aplinkos taršą tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinko teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms finansuoti. Mokesčio už aplinkos taršą objektas yra išmetami į aplinką neigiamai veikiantys žmonų ir aplinką fizikiniai, biologiniai ir cheminiai teršalai bei apmokestimani gaminiai. Mokesčio mokėtojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys. Atmosferos teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai, aplinkai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
