Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 5 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Jupiteris. Tai didžiausia ir masiviausia saulės šeimos planeta. Jupiterio masė didesnė už visų kitų didžiųjų planetų bendrą masę net pustrečio karto. Tačiau iki Saulės masės jam dar toli gražu: iš vienos Saulės būtų galima padaryti beveik 1050 tokių kosminių kūnų kaip Jupiteris. Vidutiniškas Jupiterio tankis – pats artimiausias Saulės tankiui: 0,08 g/cm3 mažesnis už jos tankį. Nepaisant didumo, Jupiteris yra mikliausia planeta, pustrečio karto greičiau negu Žemė apsisukanti apie savo ašį. Viršutiniai atmosferos sluoksniai sukasi nevienodu kampiniu greičiu: prie pusiaujo apsisukimo periodas 5m11s trumpesnis kaip vidurinėse platumose. Dėl greito sukimosi planeta labai susiplojusi: jos ašigalinis spindulys 4400 km trumpesnis kaip pusiaujinis, taigi paplokštumas lygus net 0,06. Jupiteris – stiprus kosminis magnetas: šiauriniame poliuje jo stiprumas lygus 14 Oe, pietiniame – 11 Oe ir prie pusiaujo 4,2 Oe. Magnetinis poliarumas priešingas Žemės magnetiniam poliarumui. Magnetinis laukas panašus į Žemės magnetinį lauką, bet už jį daug kartų stipresnis ir toliau siekia. Suprantama, kad Saulės vėjo dalelės, susidūrusios su Jupiterio magnetiniu lauku, patenka kaip į spąstus. Aplink Jupiterį, skirtingai negu apie Žemę, susidaro ne radiacijos žiedas, bet elektringas diskas. Elektringos dalelės turi savo magnetinį lauką, kuris deformuoja Jupiterio lauką. Į Saulę atgręžtoje pusėje 50 – 100 Jupiterio spindulių nuotoliu susidaro frontas, o priešingoje laukas nutįsta net už Saturno orbitos.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Daugelis iš mūsų matė televizijos laidas ar skaitė įspūdingas knygas, kurios nupasakoja Sovietų ir JAV kosminių programų kovą 1950 - 1960-siais. Kas gali pamiršti visų amerikiečių nuostabą, kai jie sužinojo, kad sovietų Sąjunga paleido palydovą Sputnik 1958-siais? Po jo sekė 1961-ųjų Sovietų paleidimas Jurijaus Gagarino į kosmosą, kuris tapo pirmuoju tokiu žmogumi Žemėje. Po to sekė daug paralelių įvykių, kuriuose Sovietai ir JAV aršiai konkuravo. Nors kova egzistavo tarp dviejų priešių, tačiau taip pat vyko mažiau publikuotas spaudoje bendradarbiavimas, kuris išaugo į labai sėkmingą "jungtinio" kosmoso pastangas. Pirminiai JAV prezidento Džono f. Kenedžio ir Sovietų premjero Nikitos Chruščiovo, kuris 1962 pradėjo kryptingas kalbas ties kosmoso programų apjungimu, kuris nuvedė į platų bendradarbiavimą moksliniuose tyrinėjimuose. Dėka susitarimų padarytų 1992-siais atnaujinta partnerystė tarp NASA ir Rusų kosmoso agentūros, išvystyta šiandieninė NASA - Mir kosminė programa.
| |
Kosminiai spinduliai ir tarpžvaigždinė medžiaga Lapų skaičius: 6 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: KAS YRA KOSMINIAI SPINDULIAI? Vadinamieji pirminiai kosminiai spinduliai-tai realityvistiniai protonai, elektronai, helio, taip pat negausūs sunkesniųjų elementų branduoliai, kurių kiekvieno energija ne mažesnė kaip šimtai megaelektronvoltų (MeV). Atlėkę iš Galaktikos platybių, Saulės, po truputį ir iš Jupiterio, jie iš visų pusių daužo Žemės atmosferą:kas sekundė į 1cm3 sminga kelios tokios reliatyvistinės. Daugumos kosminių spindulių dalelių energijos siekia kelis šimtus MeV-1 GeV. Dalelių su kelių gigaelektronvoltų energija yra jau truputį mažiau. Dar didesnių energijų link dalelių skaičius iš pradžių lėtai, o paskui vis greičiau mažėja. Nuo 10 GeV šis mažėjimas pasidaro gana spartus ir beveik pastovus-energijai padidėjus 10 kartų, dalelių skaičius sumažėja 40 kartų. Itin energingų dalelių atlekia labai mažai: pro 1 km2 plotą per valandą pralekia vos viena dalelė, kurios energija viršija šimtą milionų gigaelektronvoltų. Kosminių spindulių dalelės, pataikiusios į Žemės atmosferos atomų branduolius, sukelia branduolines reakcijas. Apšaudytieji branduoliai suskyla į protonus ir neutronus. Branduolinių reakcijų metu gali atsirasti ir nestabilių dalelių (pionų, miuonų, kaonų, hiperonų ir kt.), pozittronų, antiprotonų bei antineutronų, gama spindulių. Visi šie branduolinių reakcijų produktai pasidalija reakciją sukėlusios dalelės energiją ir išlaksto didžiuliais greičiais, tapdami antriniais kosminiais spinduliais. Jie turi pakankamai energijos, kad sukeltų naujas branduolines reakcijas. Taip didelės energijos pirminių kosminių spindulių dalelė Žemės atmosferoje sukelia didžiulę antrinių kosminių spindulių liūtį.
| |
Lapų skaičius: 37 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Mažieji saulės sistemos kūnai. Asteroidai. Pirmasis asteriodas. Kiti asteroidai. Asteroidu žiedas. Asteroidai pavadinti lietuviškai. Kometos. Černio-pertausko kometa. Meteoroidai. Meteorai. Meteoritai. Meteoritai lietuvoje. Bolidai. Astroblemos. Krateriai. Meteoritai žemėje. Testas. Asteroidai. Kometos. Meteoritai. Meteorai. Meteoroidai. Bolidai. Asteroidas-mažytė planeta, mažas Saulės sistemos kūnas, skriejantis elipsine orbita,kurio skersmuo ne mažesnis kaip 1 kilometras. Saulės sistemoje atrasta tūkstančiai asteroidų 2005 m. lapkričio mėnesį buvo užregistruota virš 305 000 asteroidų.12 712 turi pavadinimus, kiti numeruojami.Daugiausia asteroidų išsidėste asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio.
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Mėnulis - vienintelis kosminis kūnas, kurio atstumas ir matmenys yra žinomi nuo priešteleskopinių laikų. Kadangi jo atstumas nuo Žemės palyginti nedidelis, dieninis paralaksas lygus kone 1o, todėl nesunkiai išmatuojamas. Jau Vilniaus astronomas A. Diblinskis savo “ Astronomijos šimtinėje” (1639) pateikia Mėnulio paralaksą 57’38” ir atstumą nuo Žemės – 367000 km. Mėnulis oficialiai vadinamas Žemės palydovu, bet jis aiškiai per didelis juo būti. Saulės sistemoje yra planetų palydovų, didesnių už mūsų Mėnulį ( tai 3 Jupiterio, 1 Saturno ir 1 Neptūno palydovas), bet visi jie skrieja aplink didžiąsias planetas. Pavyzdžiui, Neptūno didžiausio palydovo Tritono masė 750 kartų mažesnė negu Neptūno, nors jis didumo sulig Mėnuliu. Teisingiau būtų Žemę ir Mėnulį vadinti dvinare planeta ir būtent šiuo požiūriu aptarti Mėnulio problemą. Ilgą laiką buvo populiari Džordžo Darvino potvynio hipotezė, pasiūlyta XIX a. Pagal ją, Žemė ir Mėnulis kadaise buvo vienas greitai besisukantis kūnas, kuris ilgainiui tapo nenuostovus. Pagaliau šis kūnas deformavosi tiek, kad dalis jo medžiagos atitrūko. Iš jo ir susidarė Mėnulis.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Orionas dar kitaip vadinamas Septyniais Šienpjoviais, Orioniu, arba paprastai Ori yra pusiaujo zonos paukščių tako žvaigždynas. Jį dangaus pusiaujas dalina į dvi dalis. Orionas matomas visais metų laikais, bet geriausiai žiema. Šiauriniame pusrutulyje jis matomas beveik visada aukštai danguje, tai yra nenusileidžiantis žvaigždynas. Orioną iš karto galime atpažinti nesunkiai pastebėję tris ryškias žvaigždes išsidėsčiusias vienoje tiesėje netoli viena kitos.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Danguje nusidriekusią balzganą juostą, ypač gerai matomą tamsiomis nemėnesėtomis naktimis, žino turdūt kiekvienas. Ją, žinoma, pastebėjo dar mūsų tolimi protėviai, kuriems dangus ir jo reiškiniai atrodė nesuprantami ir paslaptingi. Tačiau žmogui būdingas siekimas ieškoti bet kokio reiškinio priežasčių, stengtis viską paaiškinti. Taip atsirado pasakos ir mitai, kuriuose puikiai atsispindi mūsų bočių pažiūros į pasaulį, jo atsiradimą ir būtį. Nors mitologija pasakoja apie dievus ir deives, turinčius viršgamtinę galią, tačiau neretai mituose atsispindi ir materialistinės pažiūros. Pavyzdžiui, Paukščių tako pavadinimas, be abejonės, atsirado todėl, kad rudens ir pavasario vakarais ši balzgana juosta juosia visą dangų iš šiaurės rytų pietvakarių link, t.y. maždaug sutampa su paukščių išskridimo ir parskridimo kryptimi. Ypač ji krinta į akis rudenį, - tuomet matoma pati ryškiausia ir plačiaysia Paukščių Tako dalis.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Reti reiškiniai. Vainiko stebėjimai. Būsimieji saulės stebėjimai. Paskutinis užtemimas. Pavojus akims. Pasaulis kraustosi iš proto. Mėnulio užtemimai (lunar eclipses). Naudota literatūra. Saulės užtemimas (Solar eclipses) – reiškinys, kai jaunas Mėnulis, atsidūręs tarp Saulės ir Žemės, iš dalies pridengia arba uždengia Saulę. Pasak astronomų, kadangi Mėnulis yra gana didelis dangaus kūnas, užtemus Saulei, šis procesas matomas tik tam tikroje Žemės įteritorijoje. Mėnulis yra artimiausias Žemės gamtinis kosminis kūnas. Jo vidutinis nuotolis nuo Žemės 384400 km., tai beveik tas pats, kas 10 ratų aplink Žemės rutulį. Kai Mėnulis pakliūva į Žemės šešėlį ir pusšešėlį, įvyksta Mėnulio užtemimas. Tai gali atsitikti tik esant pinaties fazei.
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kalendorių sudarymo pirmenybės laurai tenka Egiptui. Beveik visų dabartinės Europos Saulės kalendorių prototipų galima laikyti senovės Egipto kalendorių, sudarytą, pagal kai kuriuos duomenis, IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Metų pradžia pagal šį kalendorių yra laikoma diena, kada pati ryškiausia dangaus žvaigždė Sirijus pirmą kartą pasirodo prieš saulėtekį po dviejų mėnesių nematomumo periodo ( apytiksliai 70 parų ). Egiptiečiai astronomai taip pat pastebėjo, kad Nilas išsilieja beveik tuo pačiu metu, kai pasirodo Sirijus, o savo ruožu šie abu reiškiniai sutampa su vasaros saulėgrąža. Kadangi beveik visi Egipto gyventojai buvo susitelkę Nilo slėnyje, o nuo šios “šventos” upės išsiliejimo labai priklausė ūkinė veikla, Saulės kalendorius čia įgijo gyvybiška reikšmę. Senovės Egipto astronomai ir valstybės veikėjai metų pradžią nutarė laikyti potvinio sezono pirmo mėnesio pirmą dieną, o metų trukmę nustatė 365 parų.
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Egiptiečiai metus nustatynėjo ne .pagal saulės sukimąsi, bet pagal laikotarpį reikiamą derliui nuimti. Jie piešė žodį "metai" ("renpet") kaip jauną daigą su pumpuru. Tas pats ženklas sutinkamas giminingų žodžių hieroglifose: "renpi" - "esu jaunas, stiprus", "renput" - "metų vaisiai". Tačiau Egipte derlius priklausė nuo Nilo išsiliejimo. Kasmet birželio pradžioje šalije prasidėdavo sausra. Kai turėdavo prasidėti išsiliejimas, daugelyje šventyklų dieviškajam Nilui buvo aukojamos aukos. "Hapio knygas" mesdavo į Ra-Horahčio šventyklos ežerą Ono mieste; tas ežeras vadinosi Kebehu - taip pat kaip ir Nilas prie savo slenksčių. Tikriausia, į tą patį ežerą mesdavo ir deivės statulėles. Po dvėjų mėnesių, išsiliejimo piko metu, buvo atliekamos tos pačios apeigos. Ir nuolankus Nilas, uždengiantis visą slėnį tarp dviejų dykumų, kur miestai ir kaimai pavirsdavo salomis, o keliai tapdavo panašūs į pylimus, pamažu nuslugdavo. Praėjus keturiems mėnesiams po išsiliejimo upė galutinai grįždavo į savo krantus. Šis keturių mėnesių laikotarpis buvo pirmas metų laikas ir vadinosi "achet" ("potvynis", "išsiliejimas").
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
