Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 3 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Venera yra antroji planeta pagal atstumą nuo Saulės. Venera priklauso žemės grupės planetoms. Jos yra sudarytos iš silikatų ir metalų. Venera yra beveik tokio pat dydžio kaip Žemė, o jos masė prilygsta 80% Žemės masės. 1. Venera ir Žemė beveik vienodos: jų matmenys, ir laisvojo kritimo pagreitis prie paviršiaus skiriasi labai mažai. 2. Veneros vidutinis tankis mažesnis negu Žemės, bet ji tikriausiai turi masyvų branduolį. Nepaisant to, Venera turi storą, tankią debesuotą atmosferą, kuri neleidžia matyti planetos paviršiaus. Žemės grupės planetų skersmuo siekia 5000- 12000 km, o vidutinis tankis- 4000- 5000 kg/m³, taip pat Žemės grupės planetos lėčiau sukasi apie savo ašis, ir turi nedaug palydovų, arba taip kaip Venera jų visai neturi, taip pat tas planetas gaubia retesnės atmosferos.
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Žemė visatoje. Žemės judėjimas orbita aplink Saulę. Žemės pavidalas. Žemės pluta. O kas po pluta? Šilumos reiškiniai. A. Basalykas. Enciklopedija. Enciklopedija. R. Flintas. V. Dvareckas, A. Gaigalas. Iliustracijos iš Interneto. Žmogus - Žemės planetos kūdikis. Jo atsiradimas ir raida priklausė nuo mūsų Žemės įvykių, o šie - nuo Visatos veiksnių. Mums atrodo, kad sistemoje Visata-Žemė-Žmogus svarbiausia vieta priklauso mums. Tačiau žinios apie Žemę rodo, kad planeta su visomis savo geosferomis yra labai sudėtingai organizuota, bet vientisa sistema. Ją palaiko energijos ir medžiagų dinaminė pusiausvyra. Ji nėra labai griežta, būna svyravimų ir nukrypimų. Žemės kitimai geologinėje praeityje vyko dėsningai, ritmiškai ir cikliškai. Vieni jų vyko ramiai, kiti šuoliškai ir katastrofiškai. Šių kitimų priežastys buvo įvairios. Tačiau nėra abejonės, kad jos buvo susijusios su Visatos, Saulės sistemos ir Žemės raida. Jos tiesiogiai veikė ir veikia žmogų, jo evoliuciją ir pažangą. Tie kitimai laiko atžvilgiu formavo reiškinių ritmus ir ciklus, o erdvėje - tam tikrą geografinę įvairovę. Žemė yra trečioji iš devynių Saulės sistemos planetų. Visoje Saulės sistemoje jai nėra lygių pagal tankį (vidutinis tankis - 5, 515 g/cm3). Ji yra sunkiausia tarp kietųjų planetų (milžiniškas dujinis Jupiteris vis dėlto sunkesnis). Žemė nutolusi nuo Saulės vidutiniškai 150 mln. Km. Čia jai nei per karšta, nei per šalta, o joje esantis vanduo ir ją gaubianti atmosfera mažina temperatūros svyravimus. Iš toli žiūrint, Žemė pats įdomiausias Saulės sistemos objektas. Ją puošia nuolat kintantis debesų raštas, pro kurį matyti gražus jūrų ir žemynų piešinys. Kosmonautas Nilas Amstrongas skrisdamas Apolonu 11 1969 metais, susižavėjęs pasakė, kad Žemė panaši į nuostabų kosmoso brangakmenį (). Jį daug ryškesnė už Mėnulį, nes atspindi apie 40 % į ją krintančios šviesos, o Mėnulis tik 7 %. Iš Merkurijaus, Veneros ir Marso plika akimi Žemė atrodytų kaip žibanti melsva žvaigždė, tačiau iš...
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Dėstomoji dalis. Mėnulio judėjimas. Mėnulio duomenys. Mėnulio paviršius. Mėnulio fazės. Mėnulio užtemimai. Žmonės mėnulyje. Išvados.naudotos literatūros sąrašas. Mėnulis - dangaus kūnas, Žemės palydovas. Daugybę metų žmonės ruošėsi kelionei į Mėnulį. Daugybę metų žmonės pasikliovė Mėnuliu kaip žibintu naktį. Daugybę metų žmonės jį matė ir mato danguje. Daugybę kartų žmonės skaitė straipsnius apie jį. Daugybę metų Mėnulis buvo ir yra menininkų, dailininkų, kūrėjų įkvėpimo šaltinis. Daugybę kartų žmonės kūrė dainas apie Mėnulį. Daugybę kartų Mėnulis buvo minimas pasakose. Daugybę kartų žmonės į jį žiūrėjo ir mąstė apie įvairias gyvenimo tiesas, apie rūpesčius, apie džiaugsmus. Daugybę prašymų žmonės ištaria žiūrėdami į Mėnulį. Daugybę mitų yra sukurta apie Mėnulį. Bet kažkodėl daugybė žmonių net neįsivaizduoja kas yra tas Mėnulis iš tiesų. Kai kurie sako, kad tai žvaigždė. Kiti sako, kad tai šviesulys danguje be jokios prasmės. Kitiems Mėnulis šviečia. O kas iš tikrųjų yra tas Mėnulis? Mokslininkai nežino absoliučiai visko apie Mėnulį. Bet jie vis tiek turi labai daug informacijos apie jį. Paprastas žmogus negalėtų pasakyti tiek įvairių dalykų, kaip: Mėnulio judėjimas, Mėnulio fazės, užtemimai, duomenys, Mėnulio paviršius... Tad apie tai ir bus šis referatas.
| |
Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Žvaigždės. Žvaigždžių evoliucija. Juodosios ir baltosios nykštukės. Galaktiniai ūkai. Ūkų katalogai. Ūkų švytėjimas. Žvaigždžių susidarymas. Nuo ūkų iki pulsarų. Ūkai: ankstyvoji stadija. Planetiškieji ūkai. Supernovos ir pulsarai. Pulsarai ir juodosios skylės. Nuo baltosios nykštukės iki juodosios skylės. Juodųjų skylių paieškos. Rentgeno šaltiniai. Dvinarės žvaigždės. Dvinarės žvaigždės ir jų sandara. (. Spektroskopinės ir užtemdomosios dvinarės. Dvinarių žvaigždžių reikšmė. Pulsuojančiosios žvaigždės. Periodo ir šviesio sąryšis. Už galaktikos ribų. Ilgaperiodės kintamosios žvaigždės. Netaisyklingosios kintamosios žvaigždės. Pusiau taisyklingosios ir netaisyklingosios kintamosios žvaigždės. Šiaurės vainiko r ir dvynių u tipo žvaigždės. Novos ir kartotinės novos. Žvaigždžių spiečiai. Padrikieji žvaigždžių spiečiai. Kamuoliniai žvaigždžių spiečiai. Judantieji spiečiai. Žvaigždynai. Literatūra. Žvaigždės yra didelės masės ir didelio skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, susidarę iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesniųjų elementų priemaiša. Žvaigždžių gelmėse vyksta branduolinės reakcijos. Jų metu vandenilis virsta heliu ir sunkesniais elementais. Reakcijų metu išsiskirianti energija palaiko žvaigždžių spinduliavimą. Branduolinių reakcijų metu atsiradusi energija iš žvaigždžių gelmių skverbiasi į paviršių dviem būdais konvekcija ir spinduliavimu. Konvekcija yra įkaitusių medžiagų masių judėjimas į išorę, o vėsesnių masių slinkimas centro link. Energija sklindanti antruoju būdu, medžiagos atomai sugeria iš žvaigždės vidaus sklindančius elektromagnetinius spindulius, po to vėl juos išspinduliuoja. Žvaigždžių paviršiaus temperatūra yra 1500-50000 K, o jų centrų - 10- 100 mln.K.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
