Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Darbo įvadas. Lietuvos ekonomika. Bvp sąvoka. BVP skaičiavimo metodai. Nominalusis ir realusis BVP. 2007m. BVP pirmasis įvertis. Lietuvos ekonomika ES šalių kontekste. Darbo apibendrinimas ir išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. Priedai (Lietuvos BVP lentelė). Įvadas. Šiame darbe pateikta informacija Lietuvos BVP samprata ir jis yra lyginamas su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Taip pat jame pateikiamos pagrindinės žinios apie BVP skirstymą, skaičiavimą ir naudojimą šių dienų sąlygomis. BVP ekonomikos kursas, o labiausiai jo statistika, yra nuolat papildoma nauja informacija, naujais teiginiais, išvadomis. Tai nėra pastovi informacija, ji nuolat kinta, kartais ir labai nežymiai. Čia yra pateikta naujausia informacija apie Lietuos ir Europos Sąjungos šalių ekonominius rodiklius. Taip parodomi rodiklių pakilimai ir nuosmukiai. Lietuvos ekonomikos istorija. Lietuva, kurioje gyvena apie 3, 1 milijono žmonių, po nepriklausomybės atgavimo 1991 m. Patyrė sparčią socialinę ekonominę ir politinę transformaciją. Dabar demokratinėje Lietuvoje sukurta veikianti rinkos ekonomika, kuri sudaro stabilios ekonominės plėtros pagrindą. 2004 metais tapusi Europos Sąjungos (ES) nare, Lietuva aktyviai naudojasi priklausymo ES bendrajai rinkai, ES viešosios politikos teikiamais privalumais. Lietuvos narystė NATO ir ES užtikrina ekonominį bei politinį stabilumą ir suteikia ūkiui papildomų plėtros galimybių. Palanki Lietuvai ir narystė Europos pinigų sąjungoje bei įsijungimas į Šengeno erdvę. Šie veiksniai tinkamai veikia Lietuvos ūkio plėtrą, gerina Lietuvos įvaizdį, skatina eksporto augimą ir atvykstamąjį turizmą. Pagaliau svari ES struktūrinių fondų parama taip pat suteikia didelę galimybę Lietuvos ūkio plėtrai. Reikia pažymėti aktyvų Lietuvos vaidmenį bendradarbiaujant tarp regionų ir gana gerus santykius su kaimynais Rytuose ir Vakaruose, kurie gali daryti palankią įtaką Lietuvos ūkio plėtrai. Lietuva yra geografiniu požiūriu palankioje vietoje Vidurio Europos...
| |
Biudžeto planavimas ir tvirtinimas Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Biudžeto planavimas ir tvirtinimas. Biudžeto vykdymas. Asignavimai. Išlaidos. Biudžeto vykdymo ataskaitos. Valstybės kapitalo investicijos. Valstybės lėšos. Valstybės kapitalo investavimo sritys. Privatizavimo fondo, Rezervinio (stabilizavimo) fondo. Privatizavimo ir Rezervinis (stabilizavimo) fondai. Privatizavimo fondo sąskaitą pervedamos valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų privatizavimo lėšos. Ne mažiau kaip 2/3 iš privatizavimo gautų lėšų skiriama gyventojų santaupoms atkurti ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti, o taip pat Rezerviniam (stabilizavimo) fondui. Rezervinis (stabilizavimo) fondas. Rezervinį (stabilizavimo) fondą pervestos Privatizavimo fondo. 1990 metų blokados fondo. Išlaidos. (Asignavimai). Biudžeto sudarymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Biudžeto sandaros įstatymas, Fiskalinės drausmės įstatymas, Seimo statutas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, Vyriausybės patvirtintos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės, Strateginio planavimo metodika ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai. Šalies Konstitucija ir Biudžeto sandaros įstatymas apibrėžia, kad valstybės biudžeto projektas yra rengiamas trejiems biudžetiniams metams, o tvirtinamas - vieneriems biudžetiniams metams. Be to, Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina trejų metų nacionalinio biudžeto prognozuojamus rodiklius. Valstybės biudžeto projektas rengiamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir strateginiais tikslais (prioritetais), valstybės ilgalaikės raidos strategija, strateginio planavimo principais, Biudžeto sandaros įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, kitais įstatymais bei kitais teisės aktais, šalies ūkio plėtros makroekonominėmis prognozėmis,...
| |
Blinstrubiškių senelių globos namų samatos vykdymo analizė Lapų skaičius: 23 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Samatų vykdymo analizė. Įmonių veiklos analizė. Biudžetinės įstaigos. Biudžetinių įstaigų finansavimas. Blinstrubiškių senelių globos namų sąmatų vykdymo analizė. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. Priedai. Sąmata yra būsimų išlaidų ir pajamų sarašas. Vien dėl to jos vaidmuo ypatingai svarbus bet kokiai įmonei, ji nusako veiklos perspektyvas. Atitinkamai svarbus turi būti ir pats sąmatininkas arba projekto ekonominės dalies vadovas, jo žinios, patirtis bei darbo priemonės. Sąmatininkas turi surišti į vieną sąmata projektinį sprendimą ir resursų rinką, prisilaikant normatyvų, technologijos ir firmos organizacinio sutvarkymo. Sąmatininkas yra antras pagal svarbą įmonės darbuotojas, darantis lemiamą įtaką projekto rentabilumui, pradedant pasiruošimui konkurse ir baigiant paskutiniu atliktų darbu aktu. Biudžetinių įstaigų faktinės išlaidos yra patiriamos vykdant išlaidų sąmatas ir įforminamos atitinkamais dokumentais įskaitant išlaidas pagal neapmokėtas kreditorių sąskaitas, apskaičiuotą darbo užmokestį ir stipendijas. Rinkos ekonomikos sąlygomis įmonių veiklos analizė turi ne tik nustatyti faktus apie įmonę, jos problemas jos trukumus, bet ir išaiškinti ir rasti sprendimus įmonės veiklai gerinti. Darbo objektas: blinstrubiškių senelių globos namų sąmatų įvykdymo ataskaitos. Darbo tikslas: išanalizuoti sąmatų vykdymą. Darbo uždaviniai. Išanalizuoti horizontaliąją analizę. Atlikti vertikaliąją analizę. Pateikti bendras vertikaliosios ir horizontaliosios analizės išvadas.
| |
Būsto paskolų Swedbank ir DNB Nord bankuose analizė Lapų skaičius: 30 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Informacijos šaltinių apžvalga. Kredito, paskolos samprata ir kreditų politikos suvokimo ypatumai. Būsto paskolos. Būsto kreditų teikimo reikšmė ir sąlygos. Būsto paskolų išdavimas. Paskolų grąžinimo būdai. Darbo metodai ir priemonės. Darbo rezultatų aptarimas. Kreditų rinkos analizė. Būsto paskolų swedbanke ir dnb nordbanke analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Kreditas, paskola – tai tam tikras ekonominis susitarimas tarp dviejų šalių, dažniausiai – tarp fizinio ar juridinio asmens bei kredito institucijos (banko). Šiuo susitarimu viena šalis (kreditorius, paskolos davėjas) perduoda kitai šaliai (skolininkui, paskolos gavėjui) nuosavybėn pinigines lėšas. Šiuo susitarimu paskolos gavėjas taip pat yra įpareigojamas šią suteiktą paskolos sumą paskolos davėjui grąžinti per tam tikrą laikotarpį bei už suteiktą paslaugą (paskolą) mokėti paskolos davėjui palūkanas. Taigi šis susitarimas ekonominės (finansinės) naudos suteikia abiems pusėms: paskolos gavėjas užsitikrina, kad esant piniginių lėšų poreikiui ir nesant galimybei jų gauti iš kur nors kitur, tam tikriems poreikiams patenkinti asmuo jų turės, o paskolos davėjas savo ruožtu užsitikrina tai, kad už suteiktą paslaugą (paskolą) jis gaus palūkanas, kurios užtikrins jo gaunamą pelną. Todėl kredito nauda neabejotina abiems pusėms. Fizinių asmenų kreditavimas sudaro nemažą finansinių institucijų kreditavimo sistemos dalį, o vienas dažniausiai prašomų fizinių asmenų kreditų yra būsto kreditas. Būsto kredito suteikimas sudaro galimybės ne tik asmeniui įsigyti pageidaujamą būstą, šiuo metu neturint visos reikiamos lėšų sumos, tačiau ir daro teigiamą įtaką šalies ekonomikai ir kitų įmonių veiklai: esant būsto poreikiui bei užtikrintam to poreikio finansavimui, statybos bendrovės įpareigotos vystyti kuo daugiau statybinių projektų, taip sukurdamos darbo vietas statybininkams, baldų gamybos bendrovėms ir kt. bendrovėms, taigi fizinių asmenų būsto kreditavimo aktualumas valstybės ekonomikai yra neabejotinai aktualus.
| |
Lapų skaičius: 26 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Turinys. Turinys. Įvadas. Tyrimo „darbuotojų motyvavimas“. Atlikto naftos importo–eksporto būtingės terminale rezultatų analizė. Tyrimo problematika (aktualumas), tikslai ir uždaviniai, metodai, priemonės. Tyrimo imties charakteristika. Tyrimo rezultatų analizė. Požymių tarpusavio ryšys (koreliacija). Tyrimo išvados. Būtingės terminalo finansinių rodiklių prognozė. Būtingės terminalo veiklos aprašymas. Bazinių ir grandininių dinamikos eilutės rodiklių analizė. Dinamikos eilučių analitinių rodiklių analizės išvados. Paanalizavę 6 lentelėje naftos importo–eksporto terminalo būtingėje krovos apimtis per analizuojamą 2004– 2008 m. laikotarpį, teigiame, kad palyginus 2005, 2006 ir 2007 m. su baziniais 2004 m. krovos apimtys mažėjo, o 2008 m. jos didėjo. Konkrečiai palyginus 2007/2004m. Krovos apimtys sumažėjo 2666 tūkst. t., kas sudarė 36,8 proc., 2008/2004m krovos apimtys padidėjo 1825 tūkst. t., kas sudarė 25,2 proc. Palyginus 2007/2006m. Krovos apimtys sumažėjo 1311 tūkst. t., kas sudarė 22,3 proc., 2008/2007m krovos apimtys padidėjo 4491 tūkst. t., kas sudarė 98,1 proc. Įmonės veiklos finansinių rodiklių prognozė. Tyrimo išvados. Išvados. Literatūra. 1 priedas. Šiandien, rinkos ekonomikos sąlygomis, konkurencinėje kovoje išsilaikys tik tie ūkio subjektai, kurie bus pasiruošę nuolat keistis ir tobulėti, o verslininkai domėtis naujovėmis, neatidėliojant spręsti produkcijos ir aptarnavimo kokybės klausimus. Keičiantis technologijoms, paslaugoms, valdymo metodams didelis dėmesys skiriamas motyvuotiems darbo ištekliams, jų kompetencijų, kvalifikacijų kėlimui, saugių darbo sąlygų užtikrinimui, inovacijų diegimui. Tik tokie ūkio subjektai užkariaus rinkos dalį, išliks mokūs, patenkinantys vartotojų poreikius. Darbo tikslas–atlikti naftos importo–eksporto terminalo Būtingėje „Darbuotojų motyvavimas“ socialinio tyrimo analizę; finansinių rodiklių analizę bei prognozę; padaryti apibendrinančias išvadas. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti darbo jėgos motyvavimą naftos importo–eksporto terminale Būtingėje. 2. Atlikti finansinių rodiklių prognozavimą.
| |
BVP ir socialinė – ekonominė gerovė (gerovės samprata, matavimas) Lapų skaičius: 9 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bvp ir socialinės – ekonominės gerovės samprata, matavimas. Tyrimų duomenys. Išvados. Šiame analitinio pobūdžio darbe nagrinėsime BVP rodiklio reikšmę ir socialinės – ekonominės gerovės sampratą bei kitokius rodiklius siekiant ją įvertinti. Palyginsime BVP vienam gyventojui su Žmogaus Socialinės raidos indeksu. Apžvelgsime kaip mokslinėje literatūroje šie rodikliai vadinami, kaip jie skaičiuojami, ką jie reiškia ir kaip jie yra susiję tarpusavyje. Remsimės internete pateiktais duomenimis, knygose rasta informacija bei vadovėliuose dėstoma medžiaga. Visi informacijos šaltiniai bus pateikti darbo paskutiniąjame puslapyje.
| |
Lapų skaičius: 18 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendrojo vidaus produkto reikšmė ir apskaičiavimas. Bvp samprata. Bvp apskaitos metodai. Nominalusis ir realusis bvp. Bvp pokyčių lietuvoje 1999-2009 metų analizė. Bvp kitimo tempai 2000 – 2006 metais. Realiojo bvp metinis pokytis. Bendrasis vidaus produktas pagal apskritis 2004 m. Bendrasis vidaus produktas pagal apskritis 2005 m. Bendrasis vidaus produktas pagal apskritis 2006 m. Bendrasis vidaus produktas pagal apskritis 2007m. Bendrasis vidaus produktas pagal apskritis 2008 m. Bvp 2007 -2009 metais. Išvados. Literatūra. Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra bene svarbiausias veiksnys, apibūdinantis šalies ūkinės veiklos rezultatus. Nagrinėjant šalies BVP kaitą puikiai matosi, kaip vystėsi šalies ūkis, kurios šakos tobulėjo, išgyveno pakilimus, o kurios nuosmūkius. Bet kurios valstybės ekonominę situaciją labai gerai atspindi bendrasis vidaus produktas. Jis parodo šalies ekonominę situaciją, kuri yra tarsi šalies prekinis ženklas kitų valstybių atžvilgiu. Bendrasis vidaus produktas skaičiuojamas kiekvienų metų kiekvieną ketvirtį. Gaunami duomenys lyginami su ankstesnių metų atitnkamu laikotarpiu ar praėjusiu ketvirčiu. Iš to matoma žmonių gyvenimo gerovė: jų gaunami atlyginimai, perkamoji galia, mokestinė našta, verslo plėtra ir kiti svarbūs dalykai. Taip galima stebėti šalies ekonomikos pakylimą ar nuosmukį.
| |
BVP rodyklių analizė Lietuvoje ir palyginti su ES (2005-2013) Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas Šalies ekonominiai būklei įvertinti ir ekonominei analizei atlikti yra naudojami makroekonominiai rodikliai. Bendrasis vidaus produktas- yra svarbiausias makroekonominis rodiklis atspindintis valstybės ūkio augimą. Šio rodiklio pagalba vertinamas šalies išsivystymo lygis, vystymosi tempai, atliekama palyginamoji įvairių šalių raidos analizė. Tai yra populiariausias ekonomikos indikatorius svarbus tiek ekonomistams, tiek investuotojams, tiek politikams. Šiame darbe yra pateikta Lietuvos Bendrojo vidaus produkto (BVP) samprata, jo skirstymas, skaičiavimo metodai. Taip pat Lietuvos BVP yra lyginamas su kitų Europos sąjungos šalių BVP pagal perkamosios galios paritetą 2005-2013 metais. Šio darbo tikslas - ištirti Lietuvos BVP lygį kitų ES šalių kontekste. BVP samprata Bendrasis vidaus produktas (BVP) (angl. Gross Domestic Product – GDP) yra vienas iš pagrindinių rodiklių, rodančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. Bendrasis vidaus produktas yra apibrėžiamas kaip galutinė prekių ir paslaugų sukurtų šalyje rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą. Šis rodiklis yra naudojamas siekiant įvertinti visą šalyje pagamintą produkciją ir paslaugas nepriklausomai nuo gamybos veiksnių nuosavybės. BVP parodo šalies ekonomikos pajagumą kitų valstybių tarpe. Šis rodiklis parodo ekonomikos plėtrą ar nuosmūkį.
| |
Lapų skaičius: 18 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendrojo vidaus produkto charakteristika. Bvp vertinimas gamybos metodu. Bvp vertinimas išlaidų metodu. Bvp vertinimas pajamų metodu. Statistiniai rodikliai. Dinamikos santykiniai dydžiai. Aritmetinis vidurkis. Variacijos rodikliai. Dinamikos eilutės analitiniai rodikliai. Vidutiniai dinamikos eilutės rodikliai. Dinamikos eilučių lygių kitimo analizė. Dinamikos eilučių ekstrapoliacija 2 metams į priekį. Išvados. Literatūra. Darbo tikslas. Atlikti bendrojo vidaus produkto ( BVP ) statistinį tyrimą. Uždaviniai: •Charakterizuoti bendrąjį vidaus produktą; •Pagal statistinius rodiklius išanalizuoti bendrąjį vidaus produktą; •Pateikti išvadas. Objektas. Nagrinėjimo objektas – Lietuvos BVP. Darbo struktūra. Darbas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje apibudinsiu bendrąjį vidaus produktą ir jo struktūrą. Antroje dalyje - BVP analizė pagal statistinius rodiklius. Darbo išvados bus pateiktos skyriuje „Išvados“. Literatūra - Pagrindiniai literatūros šaltiniai, kuriais remsiuosi nagrinėdama šią temą, yra: Barsosevičienė V., Ekonominė statistika.:Technologija.2002, Snieška V., ir kt. Makroekonomika.: KTU. 2001, taip pat Lietuvos statistikos metraštis 2006, išleistas Lietuvos statistikos departamento Vilniuje 2006 metais bei Lietuvos Respublikos statistikos departamento ir finansų ministerijos internetinės svetainės – http:/www.stat.gov.lt ir http:/www.finmin.lt.
| |
Centrinio banko vaidmuo ekonomikoje Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Centrinio banko raida. Bendroji centrinio banko charakteristika. Centrinio banko autonomiškumas. Centrinio banko funkcijos ir įtaka ekonomikai. Pinigų pasiūlos kontrolė. Pinigų kapitalo rinkų stabilizavimas. Paskutinis išteklių šaltinis. Mokėjimo mechanizmo palaikymas ir tobulinimas. Centrinių bankų tikslai. Kanalų, kuriais veikia centriniai bankai, įtaka ekonomikai. Išvados. Literatūra. Centriniai bankai yra bankinės sistemos reguliuojančiąja grandimi, todėl tiesiogiai ir netiesiogiai įtakoja šalies ekonomiką įvairiais kanalais ir poveikio priemonėmis. Centrinis bankas kontroliuoja pinigų kiekį, daro įtaką ekonomikoje vyraujančiai pelno normai, saugo šalies tarptautines atsargas, leidžia banknotus, prireikus stabilizuoja valiutos kurso svyravimus, neleidžia augti valstybės skolai, kritiniu atveju atlieka skolintojo vaidmenį, apskritai – tai vyriausybės makroekonomikos politikos įrankis. Centriniai bankai, nors formaliai būtų ir privačių akcininkų nuosavybė, atlieka vyriausybės funkcijas, taigi yra vyriausybės dalis. Kiekvienos šalies centrinis bankas siekia užtikrinti ekonominį stabilumą ir aukštą užimtumo lygį, jo tikslai visada yra nukreiti į ekonomikos stabilizavimą, o poveikio priemonės yra labai efektyvios ir ženklios kiekvienos šalies ekonomikai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
