Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Ekonominė integracija ir jos formos. Bendrosios rinkos samprata. Bendrosios rinkos privalumai ir trūkumai. Euro vaidmuo europoje ir pasaulyje. Bendrosios rinkos apsauga. Keturios laisvės. Išvados. Literatūra. Įvadas. Europos Sąjunga (ES) yra dvidešimt septynių valstybių ekonominė bei politinė bendrija. Europos Sąjunga - tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos. Europos Sąjungos integracijos ir bendrosios rinkos kūrimo teisiniai pagrindai buvo sukurti 1957 m. Kovo 25 d., šešioms Europos valstybėms pasirašius Romos sutartį ir įkūrus Europos ekonominę bendriją (EEB). Kaip teigia R. Vilpišauskas, sukurti bendrąją rinką buvo vienas iš pagrindinių Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo tikslų, todėl vėliau sąvoką bendroji rinka" netgi imta vartoti kaip pačios Bendrijos sinonimą. Bendrosios rinkos kūrimas turėjo skatinti subalansuotą Bendrijos ekonominę veiklą bei stabilumą, gyvenimo lygio kilimą ir jai priklausančių valstybių sanglaudą. Būtent bendrosios rinkos pagalba ES valstybės tikėjosi skatinti suderintą ir subalansuotą ekonominę veiklą bei stabilumą, gyvenimo lygio kilimą bei jai priklausančių valstybių solidarumą. Keletą dešimtmečių tobulintoje bendrojoje ES rinkoje šiandien užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas. Darbo tikslas išsiaiškinti, kas yra bendroji rinka ir kaip ji veikia. Darbo uždaviniai. Pateikti ekonominės integracijos esmę bei formas. Suvokti bendrosios rinkos sampratą. Pristatyti bendrosios rinkos privalumus ir trūkumus. Supažindinti su keturiomis bendrosios rinkos laisvėmis. Darbo metodai: literatūros šaltinių analizė, interneto duomenų apžvalga. Darbo objektas: Europos Sąjungos bendroji rinka. Ekonominė integracija ir jos formos. Norint suprasti, kaip veikia Europos Sąjungos vidaus rinka ir ką narystė joje reiškia, pirmiausia reikia išsiaiškinti keletą pagrindinių...
| |
Lapų skaičius: 38 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Es ir prancūzijos turizmo plėtros charakteristika. Es turizmo plėtros charakteristika. Prancūzijos turizmo plėtros charakteristika. Problemos, su kuriomis susiduria turizmo sektorius. Lisabonos strategija. Atnaujinta europos turizmo strategija. Nauja turizmo politika. Nauja europos sąjungos turizmo veiksmų programa. Lietuvos turizmo plėtros charakteristika. Turizmas lietuvoje. Pagrindiniai turizmo teisės aktai. Turizmo taryba. Es struktūrinė parama turizmui. Turizmo plėtros teisės aktai. Turizmo plėtotės prielaidos lietuvoje. Turizmo plėtros politika. Es finansuojami turizmo projektai. Dalyvavimas tarptautinėse turizmo parodose ir lietuvos turizmo galimybių pristatymas jose. Lietuvos vietinio ir atvykstamojo turizmo skatinimas. Lietuvos turizmo galimybės. Renginių (verslo misijų) lietuvoje ir užsienyje organizavimas. Užsienio žurnalistų pažintinių turų organizavimas lietuvoje.turizmo produktus pristatančių ir įvaizdžio leidinių leidyba (2010 m.). Išvados. Naudota literatūra. Priedai. Turizmas – sektorius, kuris apima visokias profesijas ir paslaugas, o taip pat yra susijęs ir su daugeliu kitų ekonominės veiklos sričių. Jis turi įtakos transporto, statybos, mažmeninės prekybos ir daugeliui kitų sektorių, kurie gamina produktus, skirtus poilsiui arba teikti paslaugas, susijusias su poilsinėmis ir verslo kelionėmis.
| |
ES struktūrinių fondų paramos įsisavinimo vertinimas vilniaus mieste 2008 – 2012 m. Lapų skaičius: 11 Tipas: Diplominis Darbe esantys žodžiai: Įvadas Marketingo strategija - procesas, leidžiantis organizacijoms sutelkti ribotus išteklius į didžiausias esamas galimybes didinti pardavimus arba pasiekti konkurencinį pranašumą Kiekvienoje įmonėje atliekama daugybė funkcijų, kurios visiškai ar bent iš dalies priskirtinos marketingui. Įmonės kuria ir tobulina prekes, reguliuoja jų kainas, parduoda jas pačios arba per partnerius. Be to, dedamos pastangos vartotojų poreikiams ištirti, ryšiams su jais per reklamą ar kitais būdais užmegzti ir palaikyti. Visus šiuos veiksmus galima atlikti atsitiktinai arba planingai. Pirmuoju atveju kiekvienas darbas gali būti atliekamas pakankamai profesionaliai, tačiau nebūtinai yra suderinamas su kitais įmonės veiklos aspektais. Antruoju atveju marketingo veiksmai apgalvotai derinami tiek tarpusavyje, tiek su visa kita įmonės veikla. Strategijos sąvoka daugumos autorių vartojama neatsiejamai su strategijos rengimu – tai misija, vizija tikslai ir uždaviniai. Marketingo strategijos sukūrimas dažnai yra viena iš opiausių problemų įmonės veikoje. Norint pasiekti tiklsus, kuriuos įmonė išsikėlė, reikia organizuoti veiklą kryptingai ir tikslingai. Marketingo strategijos sukūrimas padedaišspręsti šią problemą – kokiais būdais veikti, norint pasiekti norimus rezulatus. Rinkos sąlygomis veikiančiai įmonei tai yra ypač svarbu, nes marketingo strategija leidžia stebėti rinkos kitimą bei atsižvelgti į jos pokyčius. Tipinis marketingo strategijos rengimo procesas leidžia išskirti specifinius veiksnius, kurie suteikia savitumo proceso eigai ir pačiai marketingo strategijai.
| |
Europos centrinio banko funkcijos Lapų skaičius: 30 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Europos centrinių bankų sistema. Pokyčiai centrinėje bankininkystėje. Tikslas ir pareigos. Pagrindiniai uždaviniai. Europos centrinis bankas. Vaidmuo. Nepriklausomybė Atsakingumas. Tikslų siekimas. Viešumas. Valdymas. Europos centrinio banko funkcijos. Pinigų emisijos funkcija. Bankų banko funkcija. Valstybės banko funkcija. Ekonomikos reguliavimo funkcija. Valiutų valdybos funkcija. Patarėjo funkcijos. Finansinių įstaigų (tarp jų ir bankų) priežiūros funkcija. Pinigų spausdinimo funkcija. Išvados. Literatūra. Įvadas. Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai kartu formuoja ir įgyvendina vadinamąją "Euro sistemą" (Eurosystem) - centrinę euro zonos pinigų politiką. Pagrindinis "Euro sistemos" uždavinys - išlaikyti kainų stabilumą, bei saugoti euro vertę. Kartu su pinigų sąjunga į Europą atkeliavo ir naujas piniginis vienetas - euras, bei naujas bankas - Europos centrinis bankas (ECB). Europos centrinis bankas ir eurą įsivedusių valstybių narių centriniai bankai sudaro naują subjektą, vadinamą Euro sistema". Kadangi kai kurios ES valstybės narės euro dar nėra įsivedusios, svarbu aiškiai atskirti dvylikos valstybių narių Euro sistemą" nuo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), apimančios penkiolika valstybių narių. 1998 m. Birželio 1 d. Įsteigtas Europos centrinis bankas pakeitė savo pirmtaką - Europos pinigų institutą (EPI), atlikusį pagrindinį vaidmenį rengiantis 1999 m. Sausio 1 d. Numatytam euro įvedimui. Europos centrinis bankas (ECB) įsikūręs Frankfurte prie Maino (Vokietijoje). Jame dirba visų ES valstybių narių atstovai. ECB savo funkcijas atlieka visiškai savarankiškai. Nei ECB, nei Euro sistemai" priklausantys nacionaliniai centriniai bankai, nei jų sprendimo galią turinčių struktūrų nariai negali prašyti ar vykdyti kokios nors kitos institucijos nurodymų. ES institucijos ir valstybių narių vyriausybės privalo gerbti šį principą ir negali siekti kaip nors veikti Europos centrinį banką ar nacionalinius centrinius...
| |
Europos sąjungos biudžeto politikos įtaka Lietuvos biudžetui Lapų skaičius: 41 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Europos sąjunga ir jos biudžetas. Es struktūrinių lėšų įsisavinimas verslo sektoriuje. Es struktūrinių fondų paramos panaudojimas lietuvos žemės ūkyje. Lietuvos valstybės biudžetas. Mokesčiai ir jų esmė. Mokesčių klasifikavimas. Akcizo mokesčio vaidmuo nacionaliniam biudžetui. Gyventojų pajamų ir pelno mokesčiai. Gyventojų pajamų mokesčio pokyčiai 2000-2006 m. Pajamų ir pelno mokestis ir jo įtaka piniginiams fondams lietuvoje 2008-2012m. Pajamų ir pelno mokestis lietuvoje 2008 m. Pajamų ir pelno mokestis lietuvoje 2009 m. Pajamų ir pelno mokestis lietuvoje 2010 m. Pajamų ir pelno mokestis lietuvoje 2011m. Pajamų ir pelno mokestis 2012m. 2013 m. Mokesčių prognozė. Mokesčių problemos ir jų sprendimo būdai. Išvados. Literatūros šaltiniai. Priedai. Krizės bei pokriziniu laikotarpiu Lietuvoje įpatingai didelę svarbą įgavo biudžeto klausimas. Kaip jis surenkamas, kaip formuojamas, kaip planuojamas, kas į jį įeina. Taip pat Lietuva gauna didelę Europos Sąjungos paramą, kurią galima prilyginti kaip antram biudžetui. Paramos paskirstymas ir įsisavinimas bei jos dydis mūsų valstybei yra labai reikšmingas. Savo darbe mes pristatysime kaip yra sudaromas Lietuvos bei Europos Sąjungos biudžetas, kaip jis paskirstomas, kokią paramos dalį gauna Lietuva. Taip pat aptarsime kokia paramos įtaka Lietuvos ekonomikai ir pačias svarbiausias sritis, kurioms parama panaudojama bei šias sritis plačiau panagrinėsime. Labiau išskiriamos žemės ūkio paramos programos, giliau aptariant paramos kelią į skirtingus žemės ūkio sektorius, pagal paramos dydį ir reikšmingumą šiems sektoriams. Kita sritis, pritraukianti daug paramos lėšų, kurią mes plačiau išnagrinėsime bus privatus verslas. Labiau akcentuojamas smulkaus ir vidutinio verslo aktyvumas įsisavinant paramą. Taip pat kalbėsime apie Lietuvos biudžeto sudarymą, bei dydžius skirtingais laikotarpiais. Plačiau išnagrinėsime pagrindinus mokesčius, kuriais surenkamos lėšos į Lietuvos biudžetą, kaip šie mokesčiai skirstomi bei kaip taikomi ir kurie iš jų patys reikšmingiausi.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Schema Darbe esantys žodžiai: Tai vienintelė Nacionalinės mokėjimo agentūros programa, kuri kompensuojama 100 proc. Tai reiškia, kad savininkas, neviršijęs žemiau pateiktoje lentelėje išvardintų įkainių, atgauna visą 100 proc. išleistą apželdinimui sumą, įskaitant mokesčius. Tikslas Skatinti mieste gyvenančių miško ir žemės savininkų investicijas į savo valdas, kurios dažnai yra nenaudojamos arba yra pastovus „galvos skausmas“, ką daryti su turima žeme. Kodėl naudinga? 1.Nebereikia dirbti (šienauti, galvoti kur ir kam parduoti šieną ir pan.), kasmet deklaruoti ir gauti nedideles kompensacijas, nors žemės vertė išlieka ta pati. 2.Pasodintas miškas kasmet auga ir žemės vertė kyla. 3.Aplink naujai statomas arba planuojamas statyti sodybas pasodintas miškas pagerina aplinką. Dokumentų tvarkymas gali užtrukti nuo kelių iki keliolikos metų (norint gauti leidimą statyti pastatus miške). Tuo tarpu pasodintas beržynas ar maumedynas per 2-5 metus gali užaugti į matomą mišką, tai yra iki 1,5-4 metrų aukščio. O norint užsiauginti ir dar spėti nusikirsti mišką, rekomenduojama sodinti greitai augančias hibridines drebules, kurias galima retinti po 12 metų, o kirsti plynai po dar po 8 metų (aukštis 20 m ir skersmuo 20 cm - 20 metų amžiaus). Taigi miškų įveisimas gali duoti įvairiapusę naudą. Ką gauna žemės savininkas? 1.Atgauna visas patirtas įveisimo išlaidas, o jei darbus daro pats, savo ar šeimos narių padedamas, dar gauna pinigų už sau atliktus darbus. 2.Gauna kasmetinę fiksuotą išmoką penkerius metus įveisto miško priežiūrai ir apsaugai.3.Valstybė taip pat yra numačiusi kompensaciją už žemės pavertimą mišku ir 15 metų moka nuo 86,32 iki 383,26 Lt/ha.
| |
Lapų skaičius: 114 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Globalizavimo tendencijos ir finansai. Finansinė globalizacija iš esmės pakeitė nacionalinių ir tarptautinių kapitalo rinkų struktūrą. Stipriai išaugo tarptautinis finansinis aktyvumas. Stipriai paaštrėjusi konkurencija tarp nebankinių ir bankinių finansinių institucijų, sumažino finansinių instrumentų kainas. Radikalūs pasikeitimai kapitalo rinkose suteikė tam tikros naudos, tačiau taip pat pakeitė rinkos dinamiką, kuri tapo mažiau prognozuojama. Investuotojai turi geresnes finansavimo sąlygas. Prarandama fiskalinė autonomija. Nelygybė ir kintamumas. Daugelyje šalių dideli palūkanų normos svyravimai lyginant su realia grąža padidino abejotinų paskolų dalį bankų portfeliuose. Finansinė globalizacija padidina nepageidaujamą ekonominio nuosmukio riziką. Reitingų rūšys. Reitingų nustatymas, jo svarba vyriausybėms, bankams. Šalių reitingai. Kapitalo rinka. Kapitalo rinkos infrastruktūra. Kapitalo rinkos reguliavimas ir priežiūra (Bazelio susitarimai). Valstybės skolos vertybiniai popieriai. Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai. Svarbios užsienio vyriausybių vertybinių popierių rinkos. V. JAV. Didžioji Britanija. Vokietija. Prancūzija. Savivaldybių vertybiniai popieriai. Bendrųjų įsipareigojimų obligacijos. Įplaukų (pelno) obligacijos. Verslo bendrovių obligacijos. Vp rinka. Finansinės institucijos Lietuvoje, jų poveikis ekonomikos augimui. Vertybiniai popieriai (VP). Vertybinių popierių rinka {apie lietuvos vp rinką. Nemateriali rinka. Reguliuojama rinka ir užbiržinė prekyba. }. Vertybinių popierių rinkos funkcijos. Vertybinių popierių rinka gali būti suskaidyta. Vertybiniai popierių apyvarta gali būti. Pirminė. Antrinė. Pagal sandorio vietą yra išskiriama. Biržinė vp apyvarta. Užbiržinė. Lietuvoje vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą sudaro. Nacionalinė vertybinių popierių birža (nvpb). Viešosios apyvartos tarpininkai. Kliringo bankas. Emitentai. Investuotojai. Klientai. Vertybinių popierių komisija...
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Įmonės santykinių finansinių rodiklių analizė. 3Kritinis likvidumas įvertina įmonės būklę, normali jo reikšmė <0, Apsk. : (Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje/Trump. Įsipareigojimai). Įmonė turi turėti grynų pinigų, jei būtų problemų čia, tai jų būtų ir kitur. Šis rodiklis gali per daug kritiškai įvertinti įmonės būklę, nors ji gana normali., Įmonės balanso struktūros kokybė yra įvertinama auksinėmis taisyklė-mis: auksinė finansavimo taisyklė-negalima ilgalaikių investicijų finan-suoti trumpalaikiais įsipareigojimais. A. Rizikos t. -nuosavas kapitalas turi būti didesnis už įsipareigojimus. A. Turto t. - nuosavas kapitalas turi būti didesnis už ilgalaikį turtą(dalis nuosavo kapitalo turi finansuoti trumpalaikį turtą. Pagrindiniai pelningumo finansinės analizės tikslai: Veiksnių, įtakojančių pelną, išskyrimas ir analizė. Pelno rodiklių dinamikos įvertinimas. Pelno susidarymo ir paskirstymo pagrįstumo analizė. Du ponit. Detalizuota pelno analizė. Pelną gautą pardavus produkciją veikia svarbiausiai tokie veiksniai: pardavimų apimties pokyčiai;pardavimų struktūros pokytis; prekių kainos pokytis; produkcijos savikainos pasikeitimai; medžiagų sunaudojimo lygis; darbo imlumas ir panašiai. Žinodami šiuos veiksnius galime pasinaudoti faktorinės analizės metodika 1)apskaičiuojamas bendras pelno pokytis per nagrinėjamą laikotarpį: ∆P=P1-P P0-bazinių metų pelnas; P1-ataskaitinių metų pelnas). 3)Pardavimų apimties paskutinių įtakos apskaičiavimas: ∆ P2= P0k1- P0= P0(k1-1). P0-bazinių metų pelnas;k1-pardavimų apimties augimo koeficientas; k1=S1, 0/S S0-bazinė produkcijos savikaina; S1, 0-faktinė produkcijos savikaina ataskaitiniais metais perskaičiuota bazinių m. Tarifais ir įkainiais). Finansinės analizės detalizavimas taikant direct-kosting sistemą(Lūžio taško analizė). Lūžio taškas. Gamybos svertas. Ilgalaikio turto valdymo problemos. Nustatyti ilgalaikio turto įvertinimo teisingumą. Ištirti įm. Apsirūpinimą ilgalaikiu turtu. Išanalizuoti...
| |
Finansinė analizė AB Pieno žvaigždės Lapų skaičius: 35 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Įmonės veiklos aprašymas. Horizontalioji ir vertikalioji finansinių rodiklių analizė. Horizontalioji ir vertikalioji balanso analizė. Horizontalioji ir vertikalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė. Santykinių rodiklių analizė. Finansinių ataskaitų prognozavimas ir analizė. Pardavimų apimties prognozavimas programa „excel . Prognozuojama pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas. Prognozuojamų finansinių ataskaitų analizė. Išvados. Literatūra. Priedai. 1 priedas. 2 piedas. Remiantis specialiais analizės metodais ir priemonėmis šiame darbe bus nustatomi įmonės finansų valdymo veiksniai ir jų tarpusavio ryšiai, kitos reikšmingos savybės, reikalingos valdymo, investavimo, kreditavimo sprendimams priimti. Darbo objektas – AB „Pieno žvaigždės“. Darbo tikslas – atlikti AB „Pieno žvaigždės“ finansinių rodiklių analizę ir prognozavimą. Darbo uždaviniai: Pristatyti AB „Pieno žvaigždės“. Atlikti horizontaliąją ir vertikaliąją finansinių rodiklių analizę. Išanalizuoti įmonės santykinius rodiklius. Atlikti finansinių ataskaitų prognozavimą ir analizę. Darbo matodai: įmonės finansinių dokumentų ir mokslinės literatūros analizė.
| |
Lapų skaičius: 22 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. „Snaigė“. AB „Snaigė“ finansinių ataskaitų analizė. Horizontalioji ir vertikalioji analizės. Trumpalaikio mokumo rodikliai. Ilgalaikio mokumo rodikliai. Apyvartinis kapitalas. Pardavimo pelningumas. Turto ir kapitalo pelningumas. Kapitalo rinkos rodikliai. Išvados. Literatūra. Priedai. Įmonė turi savo tikslus ir dėl to privalo vykdyti veiklos analizę, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai sunaudojant mažiausiai išteklių įvertinant ekonominę, techninę ir rinkos būseną. Vienas iš pagrindinių įmonių veiklos analizės tikslų yra įvertinti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus tam tikru ataskaitiniu laikotarpiu. Šios analizės objektas yra įmonės veikla ir turimi rezervai. Darbe bus nagrinėjami AB „Snaigė“ finansiniai rodikliai trijų metų laikotarpio, t.y. nuo 2008 iki 2010 metų. Darbo objektas: finansinių ataskaitų analizė. Darbo tikslas: išsiaiškinti bendrovės finansinę būklę. Darbo uždaviniai: 1) Apskaičiuoti ir įvertinti: a. Trumpalaikio mokumo rodiklius; b. Ilgalaikio mokumo rodiklius; c. Apyvartinio kapitalo rodiklius; d. Pardavimo pelningumo rodiklius; e. Turto pelningumo rodiklius; f. Kapitalo pelningumo rodiklius; g. Kapitalo rinkos rodiklius. 2) Išanalizuoti bendrovės galimybes. Darbą sudaro: įvadas, pagrindinė dalis, išvados literatūra ir priedas
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
