Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 15 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Narkotikų vartojimo priežastys ir pasekmės. Narkomanas ir šeima. Kaip sužinoti ar vaikas vartoja narkotikus. Keletas patarimų kaip nederėtų elgtis šeimos nariams esant narkomanui. Keletas patarimų kaip derėtų elgtis šeimos nariams esant narkomanui. Kaip tėvai gali padėti savo vaikams išvengti narkotikų. Išvados. Literatūra ir šaltiniai. Lietuvoje vyksta greitos permainos koreguojančios mokyklos bei šeimos gyvenimą tiek išorės, tiek jos viduje. V. Andrušaitienė ( 2004 ) teigia, kad „ Pastaruoju metu narkotikus pradeda vartoti 12-15 metų paaugliai. Šis laikotarpis ypatingas tuo, kad jo metu sparčiai vyksta paauglių brendimas, organizmą veikia hormoninės audros, keičiasi paauglių charakteris. Šio amžiaus paaugliai linkę neklausyti, konfliktuoti su tėvais ir mokytojais, daug ką daryti priešingai ir pilnai atsiduoti šiek tiek vyresnių draugų įtakai. Tai sunkus laikotarpis paauglio ir jo tėvų gyvenime, kuriame nemažai klaidų padaro abi pusės “. 1 Šią temą pasirinkau, nes ji labai aktuali mūsų jaunimui. Ypač auganti karta dėl šio trumpalaikio malonumo renkasi narkotikų kelią, būtent jie tampa narkotikų platintojais. Dėl žalingo įpročio didėja mirtingumas, plečiasi nusikalstamumo pasaulis, žmonės tampa agresyvūs, nes laikui bėgant malonumas pereina į didžiulį skausmą ir kančią. Kiekvieną dieną jie pradeda galvoti iš kur gauti lėšų, tam kad galėtų įsigyti tą prakeiktą “ kaifą ”. O mes normalūs ir sveiki žmonės, matydami kaip žūsta jaunimas, matydami jų kančias galim tik kaltinti juos dėl jų kvailumo, nors mūsų pareiga padėti jiems. Pasistengsiu paanalizuoti, kodėl paaugliai ir jaunimas pradeda vartoti narkotikus? Kokios būna socialinės pasekmės? Kokios atsiranda narkomanijos problemos. Kaip jaučiasi narkomano šeimos nariai? Pateiksiu keletą rekomendacijų kaip elgtis šeimos nariams esant narkomanui. Pakalbinsiu vieną man pažįstamą vaikiną, kuris vartojo narkotikus, išklausysiu jų nuomonę.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Nestacionari įstaiga. Darželis – mokykla ,, žiburėlis“. Vizija. Mokykla-darželis “žiburėlis“– atvira mokykla visiems, besimokančios organizacijos idėjas palaikanti ir propaguojanti institucija, ugdymo procesą orientuojanti pagal europines švietimo dimensijas, teikianti kokybiškas šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančias švietimo paslaugas. Misija. Tikslai. Uždaviniai. Veiklos kryptys ir funkcijos. Mokykla-darželis vykdo mokyklos-darželio nuostatuose įteisintas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas ir teikiamos socialinės paslaugos. Neformalusis vaikų švietimas mokykloje-darželyje. Mokykloje – darželyje specialiąją, specialiąją pedagoginę pagalbą teikia kvalifikuota specialistų komanda. Nuomonė apie instituciją. Mokykla-darželis palaiko ryšius ir bendradarbiauja su visais su jos veikla susijusiais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Mokykla-darželis bendradarbiauja su. Mokyklos -darželio pasiekimai. Teisės aktai reglamentuojantys institucijos veiklą. Mokykla-darželis yra išlaikoma iš savivaldybės biudžeto. Steigėjas – marijampolės savivaldybės taryba.
| |
Paauglių augimas ir fizinis išsivystymas Lapų skaičius: 27 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Paauglystė kiekvieno vaiko gyvenime yra labai svarbus etapas, nes būtent šiuo metu vaikai iš vaikystės pereina į brandą – jie po truputį tampa suaugusiais. Tačiau paauglystė yra bene pats maištingiausias, sunkiausias ir daugiausiai problemų sukeliantis žmogaus amžiaus tarpsnis. Daugelis jį vadina “pereinamuoju”, “sunkiu”, “kritiniu” amžiumi. Paauglyste, sunkus amžius ne tik vaikams, jų tėvams, bet ir visiems, kurie susiduria su bręstančiu žmogumi. Fizinis išsivystymas- morfologinių ir fiziologinių organizmo savybių visuma, rodanti organizmo fizinio subrendimo būklę, fizinė pajėgumą bei harmoningumą. Tai vienas iš sveikatos rodiklių. Fizinį išsivystymą apibūdina morfologinių požymių (totalinių kūno dydžių, kūno dalių proporcijų, konstitucijos) ir fiziologinių savybių visuma tam tikru gyvenimo momentu (metu). Paauglių fizinį išsivystymą lemia augimo ir vystymosi dėsningumai, organizmo brendimo procesai ir morfologinė bei fiziologinė būklė kiekvienu amžiaus laikotarpiu. Fizinis išsivystymas priklauso nuo įgimtų pradų ir išorinės aplinkos veiksnių (socialinių, ekonominių, klimato ar geografinių sąlygų, mitybos, persirgtų ligų, fizinio aktyvumo). Būti fiziškai aktyviems reikia nuo pat vaikystės iki gilios senatvės. Tie, kurie nuo vaikystės dienų fiziškai aktyvūs, mankštinasi, sportuoja, sulaukę senatvės būna fiziškai pajėgesni, sveikesni, žvalūs. Fizinis aktyvumas, kūno kultūra negali būti atskiriami nuo bendrosios kultūros, nuo bendrosios ugdymo sistemos. Graikų filosofas Aristotelis (384 – 322m.pr.m.e.) sakė, kad fizinis lavinimas reikalingas ne tik sveikatai, jėgai, grakštumui, bet ir dvasiai ugdyti. Vystantis visuomenei, kintant kultūrai, negenetinis žmogaus elgsenos kitimas vyksta perduodant patirtį iš vienos kartos į kitą. Žmogus, patekęs į patogių gyvenimo sąlygų laikotarpį, turi prisitaikyti prie jų . Kurdamas sau gerbuvį, žmogus kuria ir fizinio lavinimo sistemas, metodus ir priemones. Yra labai svarbu, kad pasitelkiant įvairias informacijos priemones būtų siekiama aiškinti fizinio aktyvumo reikšmę, galimybes, propaguojamos įvairios formos ir metodai, pritaikyti įvairaus amžiaus žmonėms.
| |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Mityba – organizmo veiklos sritis, apimanti apsirūpinimą maisto medžiagomis, pradedant maisto paieška ir/ar medžiokle, jo kramtymą ir rijimą, virškinimą ir įsisavinimą. Žmogaus atveju į mitybą įeina ir maisto produktų paruošimas valgymui, patiekalų gamyba. Žmogaus organizmui reikalingas subalansuotas maistas, paprastai pakankamai įvairus. Pagrindinės maisto medžiagos yra baltymai, angliavandeniai bei riebalai, kurie, norint užtikrinti gerą sveikatą, turi būti vartojami tam tikromis proporcijomis. Šios proporcijos priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo būdo: aktyvesnis gyvenimo būdas reiškia didesnį energijos sunaudojimą ir didesnį jos poreikį.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: KLASĖ : I klasė. PAMOKOS DATA: kovo 27 d. PAMOKOS VIETA: sporto salė. PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI: 1.šuolio į aukštį tiesiai įsibėgėjus įgūdžio tobulinimas; 2.vikrumo lavinimas, šoklumo, judesių staigumo lavinimas; 3.fizinių ypatybių lavinimas. INVENTORIUS: virvutės, guma, kamuoliai
| |
Pedagogikos baigiamojo egzamino klausimai atsakymai Lapų skaičius: 8 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Ugdymo samprata. Edukologija - žmogaus ugdymo mokslas. Pedagogika - ugdymo mokslas ir ugdymo menas. Pirmajam ugdymo mokslinės disciplinos etapui. Ugdymo procesas. Ugdymo proceso dalyviai. Ugdytinių pažinimas – svarbi ugdymo sąlyga. Mokytojas – ugdytojas, jo profesijos ypatumai. Ugdymo tikslai. Ugdymo turinys. Lietuvos švietimo sistema. Struktūra. Didaktika. Mokymo svarba ir esmė. Ugdymo metodai, jų klasifikacijos problema. Didaktiniai teorijos principai ir taisyklės. Mokymo profiliavimas lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Veiksmingas mokymas ir mokymasis. Pamokos planavimas ir organizavimas. Ugdymo organizavimo formos. Pamoka. Mokymosi rezultatų vertinimas. Aktyvaus mokymosi metodai. Mokinių saviaukla. Papildomas ugdymas. Mokyklos ir klasės bendruomenės įtaka asmenybei, santykiai ir klasėje. Pagrindinės klasės auklėtojo veiklos sritys. Pilietinis ugdymas. Užklasiniai renginiai. Renginio metodika. Moksleių nuostatų, vertybių ir gebėjimų ugdymas. Vaikų ir jaunimo organizacijos, pedagoginis vadovavimas joms.
| |
Pedagogikos egzamino paruoštuke Lapų skaičius: 96 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Ugdymo paradigma ir ugdymo paradigmų linkmės. Ugdymo paradigmų linkmės ir lietuvos švietimo reforma. Švietimo sistemos struktūra. Ugdymas humanistinėje up. Holistinė tikrovės samprata. Ugdymas kaip sąveika. Mokymo/si metodai. O praktiniai- operaciniai. O kūrybiniai. Tiriamieji. Pažinimo tikslų taksonomijos. Pažinimas objektyvizmo ir konstruktyvizmo teorijų požiūriu. Fundamentiniai pedagogikos principai ir up. Didaktikos principai humanistinėje up. Mokytojo kompetencijos. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas. Mokymosi metodų ir bendrosios kalbų ugdymo paradigmos sąsajos. Klasikinių mokymo metodų klasifikacija. Mokytojo darbo planavimas. Mokymosi aplinka humanistinėje mokykloje. Mokytojo vadybinės funkcijos kuriant mokymosi aplinką. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata reformuojamoje mokykloje. Mokymosi strategijos humanistinėje ugdymo paradigmoje. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo. Samprata. Ugdymo tikslai ir uždaviniai, tikslų vertybiškumas. Ugdymo turinys. Ugdymo turinio integracija. Lietuvos švietimo kaitos linkmės. Individualus ugdymas kaip ugdymo kryptis humanistinėje mokykloje. Kaip suprantate tipą ir kokia tipologizavimo pedagoginė nauda? Kokius mokinių mokymosi stilių tipus žinote? Pilietinis ugdymas dabartinėje lietuvos mokykloje. Klasės auklėtojo vaidmenys ir funkcijos. Klasės valdymas humanistine ugdymo paradigma grindžiamoje mokykloje. Psichologija – mokslas apie psichikos reiškinius. Pažinimo psichologija.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Pedagogika-mokslas ir menas. Mokinių pažinimas. Tyrimo metodai. Duom apie mokinį panaudojim ugdant. Mokymo procesas, jo esmė etapai. Svarbiausios savokos. Mokymo organizavimo formos. Pamokų tipai, struktūra. Mok sudominimo būdai. Aktyvaus mokymo metodai. Grupinio mokymo formos, projektų ir kt metodai. Pokalbis - mokymo metodas. Jo rūšys taikymas. Klausimų kategorijos. Ugdymo turinio raida, jo ypatumai. Mokymo planas, programos. Mokinių rezultatų tikrinimo ir vertinimo funkcijos, principai, metodai. Papildomas ugdymas, jo uždaviniai, organizavimas. Svarbiausios lietuvos švietimo reformos kryptys, tikslai, principai. Profilinis mokymas. Mokykla-socialinio ugdymo institucija. Mokyk tikslai, funkcijos. Ugdymo planas. Auklėjimas- vertybių ugdymas. Auklėjimo specifika ir veiksniai. Mokymo ir. Auklėjimo vienovė. Auklėjimo principai. Dorinis auklėjimas- ugdymo pagrindas. Dorinių vertyb ugdymo psich –pedagog. Mok saviugda. Savimonė pedagog vadovavimas saviugdai. Klasės auklėt jo pagrindinės veiklos sritys. Mok tėvų ir mokykl bendradarbiavimo.
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Literatūros apžvalga. Perdegimo sindromo samprata. Perdegimo sindromo dimensijos ir jų vystymosi modeliai. Perdegimo sindromo atsiradimo priežastys. Perdegimo sindromo simptomatika. Perdegimo sindromo prevencija socialinio pedagogo profesinėje veikloje. Išvados. Literatūra. Priedai. Temos aktualumas. Žmonės, kurių profesija reikalauja rūpintis kitais, per tam tikrą laiką išnaudoja savo teigiamų emocijų resursus, be to, jų organizmas pasidaro nebe atsparus, negeba priešintis stresams. Jei tokia būsena tęsiasi ilgai, galimas visiškas fizinių jėgų ir psichikos išsekimas, o tokia būsena paveikia asmens motyvaciją, požiūrį bei elgesį (Vimantaitė, Šeškevičius, 2006). Šiuolaikiniame visuomenės kintančių ir didėjančių poreikių sraute gyvenimo ritmas spartėja, technologijos tobulėja, atsirandanti konkurencija bei kvalifikacijos kėlimo poreikis verčia gerai išmanyti savo darbo specifiką bei įtemptai dirbti socialinius pedagogus, nes socialinių problemų nemažėja, o darbo krūviai didėja ir sudėtingėja. Todėl intensyvėjant darbo ir gyvenimo ritmui, šios problemos tampa vis aktualesnės. Tik prieš kelis dešimtmečius pradėta domėtis, diskutuoti dėl darbe patiriamų stresų, nuovargio, išsekimo požymių bei jų pasekmių. Perdegimo” sindromas, kaip mokslinė sąvoka, pirmą kartą buvo pavartota 1974 m. vokiečių kilmės JAV psichoanalitiko Freudenbergio darbuose ir buvo skirta apibūdinti socialinių darbuotojų ir pedagogų psichinio bei fizinio išsekimo būseną. Freudenbergeris nustatė, kad ypač atsidavę ir pareigingi darbuotojai gana greitai pajunta nuovargį, išsekimą, tampa nervingi, neatkaklūs, irzlūs, praranda emocinę pusiausvyrą, susidomėjimą savo profesine veikla, ima neigiamai bei abejingai žvelgti į savo aptarnaujamą kontingentą. Vėliau perdegimo sindromo aspektus plačiai nagrinėjo socialinės psichologijos specialistė Maslach iš Berkelio universiteto (Kalifornija). Ji tyrinėjo emocinę būklę, jausmus ir reakcijas darbuotojų, dirbančių žmonių aptarnavimo ir slaugos sferoje. Maslach (2003) teigimu, būtina tirti tas profesijas, kurių profesinė veikla reikalauja suteikti žmonėms reikalingą įvairią socialinę pagalbą. Vollmer (1998) analizavo mokslinę perdegimo sindromo sąvoką, o taip pat šio sindromo stadijas, priežastis ir gydymą. Tyrimo objektas – perdegimo sindromas, kurį patiria socialiniai pedagogai savo profesinėje veikloje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinių pedagogų patiriamą perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie perdegimo sindromo reiškinį. 2. Įvertinti socialinių pedagogų profesinėje veikloje patiriamą emocinį išsekimą. 3. Ištirti socialinių pedagogų depersonalizacijos atsiradimo veiksnius profesinėje veikloje. 4. Išanalizuoti socialinių pedagogų asmeninių profesinių siekių redukciją profesinėje veikloje.
| |
Pramoginio renginio scenarijus Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Renginio samprata. Pramoga. Pramogos samprata. Pramogų reikšmė vaiko gyvenime. Pramoginių renginių teikiama nauda. Scenarijus. Scenarijaus samprata. Scenarijų rūšys. Režisūrinis sumanymas. Montažas. Režisūrinis sprendimas. Scenarijaus planas. Reikalavimai renginio scenarijui parengti. Scenarijaus rengimo klaidos. Išvados. Literatūra. Dažnai manoma, kad parašyti renginio scenarijų labai paprasta: tereikia sudėlioti programos „numerius“ pagal tam tikrą tvarką, parašyti keletą sakinių, ir darbas baigtas. Taip pat gana plačiai paplitusi nuomonė, kad sukurti renginio scenarijų – tai parašyti tekstą (vedėjų, personažų ir pan.). Scenarijus – tai kur kas daugiau nei tekstas. Tekstas – tik nedidelė, galbūt labiausiai „apčiuopiama“ scenarijaus dalis. Kur kas didesnę jo dalį sudaro renginio scenarinis-režisūrinis sumanymas, medžiagos atranka ir montažas, režisūrinių priemonių (šviesos, garso, simbolių ir kt.) parinkimas. Scenarijaus kūrimas – kūrybinis procesas. Turintiems lakią fantaziją, tam tikrus rašymo įgūdžius kurti scenarijus sekasi lengviau. Kitiems scenarijaus rašymas tampa ilgu, daug energijos ir pastangų reikalaujančiu kūrybiniu išbandymu. Augant pramoginių renginių populiarumui vis labiau didėja dramaturgijos poreikis. Scenarijai rašomi įvairiomis temomis, tačiau pasigendama įvairiapusiškesnių išradingų programų, ypač jaunimui. Tyrimai rodo, kad mokyklose organizuojami veikla dažnai nėra patrauklūs mokiniams: renginiai neįdomūs, menkai ugdomas kūrybiškumas. Savo darbe pasistengsiu aprašyti koks turėtų būti pramoginio renginio scenarijus, kad renginys būtų naudingas, teikiantis džiaugsmą, pamokantis bei plečiantis akiratį. Pristatysiu pramoginio renginio scenarijaus rengimo etapus ir specifiką bei pramogų reikšmę vaikų gyvenime.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
