Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 4 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys: Įvadas Tikslas Mitybos reikšmė ėduonies profilaktikai Cukraus įtaka Vaikų dantukai Žalingi įpročiai Naudingi patarimai Išvada Literatūros šaltiniai Įvadas Sveiki ir stiprūs dantys, dažnai tampa žmogaus vizitine kortele. Taisyklinga mityba, kaip sudėtinė sveiko gyvenimo būdo dalis, turi svarbią įtaką burnos ertmės sveikatos išsaugojimui. Labai svarbu vaikus nuo mažens mokyti tinkamos asmens burnos higienos, ugdyti ir diegti įpročius bei įgūdžius, nepamirštant sveikos ir subalansuotos mitybos. Suformavus tinkamus įgudžius vaikystėje, žmogus visą gyvenimą jų laikysis ir tai padės išsaugoti sveikus ir stiprius dantis. Tikslas Susipažinti su mitybos reikšme karieso profilaktikai. Trumpai aptarti, kaip dantų būklę įtakoja cukrus ir žalingi įpročiai. Taip pat išskirti pagrindinius aspektus vaiko mityboje. Mitybos reikšmė ėduonies profilaktikai Mityba ėduonies vytymesi vaidina itin svarbų vaidmenį. Mitybos kontorlė kartu su burnos higienos mokymu, fluoridų naudojimu bei kitais profilaktikos metodais sudaro kompleksinę karieso profilaktikos strategiją. Viena labiausiai paplitusių dantų ligų yra ėduonis (kariesas). Lietuvoje apie 99% moksleivių turi kariozinių dantų. Dantų ėduonis yra glaudžiai susijęs su gyvenimo būdu ir maitinimosi įpročiais. Beveik visus karieso rizikos faktorius (išskyrus paveldimumą) žogus gali reguliuoti ir taip sumažinti ėduonies atsiradimo tikimybę bei išlaikyti dantis sveikus ir gražius- o tai ir yra svarbiausia! Maisto produktuose yra ir apsaugančių nuo karieso faktorių. Mityboje svarbus vaidmuo tenka vaisiams ir daržovėms. Jų profilaktinis poveikis pasireiškia tuo, kad juose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų. Be to, vaisiai ir daržovės gerina savaiminį apsivalymą, higieninę burnos būklę. Šiandieninėje visuomenėje žmonės daugiau valgo pusgaminių, termiškai ir mechaniškai apdoroto maisto ir saldumynų, todėl dantys dažnai kenčia. Būtina racionaliai maitintis, norint sumažinti ėduonies riziką. Maistas turi būti įvairus. Reikėtų valgyti aistą turintį daug skaidulų ir ląstelienos, mažiau vartoti saldumynų. O suvalgius saldaus maisto, gerai išsivalyti dantis. Labiausiai dantų būklę veikia sacharidai (saldus maistas), nesisavertis maistas, mažai chloro turintis vanduo. Tik racionali mityba ir sveika gyvensena padės išlaikyti dantis sveikus. Cukraus įtaka Cukrus ir saldūs maisto produktai- visiems žinomas dantų priešas. Cukrus kenkia dantims. Tačiau netiesa, kad jis ardo emalį. Cukrus maitina bakterijas, kurios gyvena ant ir tarp dantų. Bakterijos skaido angliavandenius ir šio proceso metu susidaro rūgščių turintys medžiagų apykaitos produktai, kurie gali sukelti ėduonį. Atsisakyti pyragaičių, saldainių ir šokolado pasiryžtų nedaugelis. Bet yra pora priemonių, galinčių padėti apsaugoti dantis nuo žalingo saldumynų poveikio. Svarbiausia nevalgyti jų po truputį per visą dieną, o suvalgyti visą porciją iškart. Tada, praėjus pusvalandžiui, išsivalyti dantis, ir bakterijos nebeturės jokių galimybių jiems pakenkti.
| |
Sveikų vaikų fiziologinė raida nuo 0 iki 3 metų Lapų skaičius: 9 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Optimalus vaiko vystymasis reikalauja tam tikros aplinkos “stimuliacijos”. Kūdikio vystymąsi įtakoja du faktoriai – vidinė įgimta vystymosi programos realizacija ir išorinės sąlygos. Bet koks išorinių sąlygų neatitikimas vidiniams poreikiams sutrikdo harmoniją bei natūralų vystymąsi. Vaiko normalus vystymasis tam tikrose stadijose išryškina būdingus požymius – kinta vaiko kūno struktūra, jo funkciniai sugebėjimai. Vaiko vystymasis – tai nepaliaujamas, tolydžiai progresuojantis procesas, vykstantis pagal nekintamus dėsnius: visada aukštesnė funkcija susiformuoja tobulėjant žemesnei. Ankstyvose vystymosi stadijose yra dėsninga savybė prisitaikyti ir tą prisitaikymą keisti. Judėjimas yra neišsenkanti saviraiškos, savirealizacijos ir supančio pasaulio pažinimo priemonė. Jis prasideda pirmaisiais kūdikio judesiais, pirmaisiais netvirtais žingsneliais, pirmuoju patirtu džiaugsmu. Psichomotorinės raidos įvertinimas labai svarbus dėl daugelio priežasčių. Tai padeda tėvams sužinoti, ar vaikas vystosi normaliai. Labai svarbu pediatrui įvertinti vaiko raidą ir iš anksto pastebėti, nustatyti prenatalinės rizikos veiksnius. Psichomotorinė raida bei jos sutrikimai turi būti nustatomi kuo anksčiau, nes tai gali padėti laiku diagnozuoti ligą ir pradėti kuo ankstesnę judesių korekciją. Pasak Adaškevičienės E.vaiko veiklos pobūdis yra fizinis judesys. Jei iš vaiko būtų atimtas veikimas ir judėjimas, tai pakenktų jo augimui, brendimui. Vaikui judėjimas – įgimta savybė, troškimas veikti, būti aktyviam, išreikšti save, ką nors daryti. Žmogaus fizinė veikla yra tokia sunki ir sudėtinga, kad tam vaikai yra ruošiami pamažu, sistemingai, nuolat mokant kaskart vis sudėtingesnių judesių ir veiksmų. Judesių tobulinimas ir mokymas yra paties gyvenimo padiktuota būtinybė. Vaikystėje įgyjami gebėjimai atsiranda iš įgimtų judėjimo, regėjimo, girdėjimo, lytėjimo reakcijų, kurios vystosi ir tobulėja vaikui augant. Kuo tobulesnė veikla, tuo vaikų judesiai koordinuotesni ir tikslesni. Judesiai ir veiksmai tobulėja vaikui judant. Judesius skatina aplinka ir vidinė vaiko paskata – noras veikti, judėti, žaisti. Slopinamas judesys labai neigiamai atsiliepia vaiko fiziniam veiklumui. Vaikui nejudant arba mažai judant, neauga ir nestiprėja raumenys. Kiekvienas judesys nuo pat mažens teikia vaikui džiaugsmo ir pasitenkinimo. Kūdikis judėdamas bando kažką įvykdyti, pasiekti.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Ekspertizes savoka. Istorija. Eksperto pareigos. Eksperto teises. Eksperto nusalinimas. Ekspertiziu rusys. Gyvunu lavonu ekspertize. Gyvu gyvuliu ekspertize. Daiktiniu irodymu ekspertize. Veterinariniu dokumentu ekspertize. Ekspertizes isvadu rasymas. Teismine tanatologija. Lavoniniu pakitimu reiksme teismo veterinarijoje. Lavono mumifikacija ir jo tyrimas. Lavono suvarskejimas, jo tyrimas. Lavono puvimas, jo tyrimas. Lavono dulejimas durpese, jo tyrimas. Lavonu naikinimas. Gimusiu negyvu naujagymiu ekspertize. Gyvu gimusiu naujagymiu ekspertize. Odu, nuluptu nuo lavono ir nuo skerdenos ekspertize. Mechanines asfikcijos rusys. Mechanines asfikcijos bendrieji morfologiniai pakitimai. Stranguliacine asfikcija, jos nustatymas. Kompresine asfiksija. Obturacine asfiksija. Gyvuno nuskendimas (prigerimas)). Staigios mirties priezastys. Aortos plysimas arkliam. -Vyresniems kaip 13metu, gaizta proc., predispnuoja sunkus darbas, stiprus susijaudinimas, isgasdinimas kergimo metu. Patogeneze-staigus kraujospudzio padidejimas, kraujagysliu sieneles pakitimai susije su amziumi, inf. Ligos, toxinai, Cu stoka, fermento cisteino oksidazes stoka. Klinika-gleiviniu anemija, pulso padidejimas, veliau sumazejimas, drebulys, prakaitavimas, diegliai. Patmorfologija-skersinis plysimas iskart uz voztuvu. Krastai nelygus, purioji lasteliena aplink persunkta krauju, hemotoraksas,. Kraujagysliu embolija. Organu plysimai. Deontologija. Profesines klaidos. Nelaimingi atsitikimai. Profesiniai nusikaltimai. Netinkami eutanazijos budai. Ekspertizes savoka. -klausimo, reikalaujancio spec. Ziniu, tyrimas ir sprendimas, atliekamas specialistu zinovu. Istorija. Bombergo teisynas Nare traktatas apie gydytojo isvadas ir balzamavima Teismines medicinos klausimai tomai Apie gydytojo isvada kriminaliniais atvejais ir teismo medicina Bertiljonas, rekomendacijos kaip atpazinti nusikalteli plauku ekspertize Veterinarine...
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tetraciklinai Istorija Pirmasis tetraciklinas – chlortetraciklinas ( aureomicinas) išskirtas 1945 m. iš Streptomyces aureofaciens kultūrų Loido Konoverio. Vėliau susintetinti kiti šios grupės antibiotikai morfociklinas, doksiciklinas, metaciklinas. Cheminė struktūra ir fizikinės-cheminės savybės Tetraciklinai – naftaceno dariniai. Jų cheminės struktūros pagrindą sudaro naftaceno žiedų sistema ( tetraciklinas). Tetraciklinai – geltoni amorfiniai milteliai. Blogai tirpasta vandenyje. Milteliai esti patvarūs, o jų vandeniniai tirpalai - ne. Su dvivalenčių ir trivalenčių metalų ( geležies, aliuminio, vario), taip pat magnio ir kalcio katijonais jie sudaro beveik netirpius ir antimikrobiškai neaktyvius chelatų kompleksus. Veikimo spektras ir veikimo mechanizmas
| |
Tetraciklinu grupes antibiotikai Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tetraciklinų grupės antibiotikai. Senos kartos Tetraciklinum. Naujos kartos- Metaciklinum, Doksiciklinum. Veikimas. Indikacijos: Veikimo spektras labai platus: veikia ne tik G+ ir G– mikroorganizmus bet ir spirochetas, leptospiras, chlamidijas, aktinomicetes, mikoplazmas, rikecijas, oentamebas. Veikai bakteriostatiškai, slopina mikroorganizmų citoplazmos baltymų sintezę. Jie su Ca, Mg, Al, Fe ir Cu sudaro netirpius, nesirezorbuojančius, neaktyvių cheatų kompleksus. Kadangi stipriai jungiasi su Ca kaupiasi kauluose, dantyse, navikuose (pienas mažina jų rezorbciją iš virškinamojo trakto). Nėščioms šis preparatas turi teratogeninį poveikį. Tetraciklinai vartjami kaip rezerviniai antibiotikai, jei infekcija mišri ar neidentifikuota. Ypač tinka influenzos lazdelių, leptospirų sukeltoms ligoms gydyti. Dažnai gydomos chirurginės ar odos infekcijos. Nepageidaujami reiškiniai: Dažnai sukelia virškinamojo trakto sutrikimus, nes stipriai vietiškai dirgina gleivines, slopina virškinimo ferm.
| |
Lapų skaičius: 17 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Turinys. Tikslas. Įvadas. Trachėjos kolapsas. Trachėjos kolapso mechanizmas. Trachėjos kolapso simptomai./. Trachėjos kolapso diagnozavimas. Trachėjos kolapso gydymas. Trachėjos kolapso profilaktika ir sąsaja su kitomis ligomi. Trachėjos kolapso profilaktika diferencinė diagnozė. Išvados. Literatūros sąrašas. Susipažinti su ligos etiologija, būdingais šiai ligai klinikiniais požymiais, diagnozavimo metodais, diferenciacija nuo kitų ligų, gydymu ir šios ligos vystimosi mechanizmu. Trachėja – Trachėja yra tuščiaviduris organas, per kurį oras patenka iš gerklės, bronchų. Tai kremzlinis vamzdinis organas, kvėpavimo takų dalis. Ji sujungia gerklas ir bronchus. Kietumą trachėjai suteikia kremzliniai pusžiedžiai, kurie yra „C“ formos ir savo neuždara puse yra nukreipti į stuburą. Šis trachėjos paviršius sudarytas raiščiais, kuriais baigiasi kremzliniai žiedai ir kurie vadinasi trachėjos membrana. Trachėjos membrana padeda maistui netrukdomai judėti per stemplę, kuri yra už trachėjos. Trachėją sąlygiškai galima padalinti į kaklo ir krūtinės sritis. Trachėjos būtinos savybės - tvirtumas ir gebėjimas neprarasti savo formos įkvėpimo ar iškvėpimo metu.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Klasifikacija ir farmakokinetika. Veikimo mechanizmas. Farmakodinamika. Sedacija. Hipnozė. Anestezija. Antikonvulsinis poveikis. Raumenų atpalaidavimas. Nugaros smegenų depresija. Tolerancija ir priklausomybė. Klinikinis panaudojimas. Nerimas. Miego sutrikimai. Kiti panaudojimai. Toksiškumas. Psichomotorinė disfunkcija. Papildomas CNS slopinimas. Perdozavimas. Kiti šalutiniai poveikiai. Mažos migdomųjų dozės CNS veikia panašiai kaip ir trankviliantai, todėl kartais jungiami į bendrą sedatyviai - hipnotiškai veikiančių medžiagų grupę. Sedatyviai - hipnotiškai veikiantys vaistai sudaro heterogenišką cheminių medžiagų grupę. Visi jie priklausomai nuo dozės sukelia CNS slopinimo efektą. Svarbiausi atstovai yra benzodiazepinai. Sedatyviai-hipnotiškai veikiantys vaistai. Benzodiazepinai Barbitūratai Kiti. Trumpo veikimo Labai trumpo veikimo Buspironas. Vidutinio veikimo Trumpo veikimo Zolpidemas. Ilgo veikimo Ilgo veikimo Zaleplonas. Chloro hidratas. Absorbcija ir pasiskirstymas organizme: dauguma šių vaistų yra tirpūs riebaluose, todėl gerai rezorbuojasi iš gastrointestinalinio trakto, lengvai patenka į smegenis. Vaistai, kurie yra labai tirpūs riebaluose pvz. Tiopentalis greitai patenka į CNS, todėl gali būti naudojama anestezijai. Tačiau tiopentalio veikimas CNS yra ribotas, nes iš smegenų vaistas greitai patenka į kitus audinius. Metabolizmas ir ekskrecija: sedatyvūs hipnotiniai vaistai yra metabolizuojami ir jų ekskrecija vyksta tik per kepenis, dalyvaujant hepatiniams fermentams. Skirtingų vaistų metabolizmo greitis ir keliai skiriasi. Dauguma benzodiazepinų yra paverčiami aktyviais metabolitais su ilgu pusinės eliminacijos periodu. Kai kurie vaistai akumuliuojasi ir po kelių gali pasireikšti stiprus sedacinis poveikis. Stiprią sedaciją sukelia aktyvūs metabolitai. Lorazepamo metabolizmo kelias yra ekstrahepatinis, todėl nesusidaro aktyvūs metabolitai. Išskyrus fenobarbitalį, kuris pagrinde išskiriamas nepakitęs su šlapimu, barbituratai...
| |
Lapų skaičius: 36 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Trauminis šokas. Ankstyvos kaulų lūžimų komplikacijos. Jų profilaktika, diagnostika ir gydymas. Raumenų guolių sindromas. Embolia lipidica. Atviri kaulų lūžimai. Gydymo ypatumai ir fiksacijos metodo pasirinkimas. Politrauma: daugybiniai lūžimai ir mišrūs sužalojimai. Konservatyvaus kaulų lūžimo gydymo metodai. Jų trūkumai ir privalumai. Trakcinis metodas. Indikacijos operaciniam kaulų lūžimui. Osteosintezės metodai. Ortopedinės indikacijos. Klinikinės indikacijos. Šlaunikaulio proksimalinio galo lūžimai. Jų klasifikacija, klinika, diagnostika ir gydymas. Šlaunikaulio lūžimai. Faktoriai sąlygojantys gydymo metodo pasirinkimą. Blauzdos kaulų lūžimai. Jų konservatyvus ir operacinis gydymas. Indikacijos išorinės fiksacijos metodui. Žąstikaulio išnirimai. Jų klasifikacija, diagnostika, gydymas. Žąstikaulio lūžimai. Klinika, diagnostika, gydymas. Dilbio kaulų lūžimų gydymas. Stipinkaulio lūžimai tipinėje vietoje. Dubens kaulų lūžimai. Stuburo lūžimai. Kulkšnių lūžimai. Sulėtinta konsolidacija ir pseudartrozės. Regeneracijos stimuliavimo metodai. Kaulinė plastika. Operacinis artrozių gydymas. Nudegimai: bendras ir lokalus gydymas. Nudegiminė liga. Nušalimai: bendras ir lokalus gydymas. Trauminis šokas. Trauminės toksikozės. CRUSH sindromas . Stuburo degeneracinės ligos. Degeneracinės pečių juostos ligos. Peties rotatorių sausgyslių degeneracija. Kalkėjanti tendinozė . Reumatoidinis artritas. Pėdos ortopedinės ligos.
| |
Lapų skaičius: 33 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Traumatologija – ortopedija. Traumatologinių ir ortopedinių ligonių ištyrimas. Metodai ir naudojama technika. Kaulų lūžimų komplikacijos. Trauminis šokas. Embolia lipidica. Nuskausminantys. Gliukokortikoidai. Spazmolitikai. Trauminių toksikozių sindromai. Atviri kaulų lūžimai. Gydymo ypatumai ir metodo pasirinkimas. Politrauma. Daugybiniai lūžiai ir mišrūs sužalojimai. Konservatyvūs kaulų lūžimų gydymo metodai. Jų trūkumai ir privalumai. Indikacijos operaciniam kaulų lūžimų gydymui. Osteosintezės metodai. Šlaunikaulio proksimalinio galo lūžimai. Jų klasifikacija, klinika, diagnostika ir gydymas. Šlaunikaulio lūžimai. Faktoriai sąlygojantys gydymo metodo pasirinkimą. Kelio sąnario traumos. Traumos mechanizmai, diagnostika ir gydymas. Blauzdos kaulų lūžimai. Jų konservatyvus ir operacinis gydymas. Indikacijos išorinės fiksacijos metodui. Pečių juostos traumos. Žąstikaulio išnirimai. Žąstikaulio lūžimai. Alkūnės sąnariniai lūžimai. Dilbio kaulų lūžimai. Stipinkaulio lūžimai tipinėje vietoje. Sulėtinta konsolidacija ir pseudoartrozės. Bendras ir lokalus gydymas. Nudegiminė liga. Nušalimai: bendras ir lokalus gydymas. Stuburo iškrypimai. Stuburo degeneracinės ligos. Pėdos ortopedinės ligos.
| |
Umaus apsinuodijimo vaistais gydymo principai Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Gyvybinės funkcijos. Nuodingos medžiagos identifikavimas. Detoksikacija. Eliminacijos padidinimas. Gyvačių įkandimas. Apsinuodijusių pacientų gydymas susideda iš gyvybinių funkcijų palaikymo, toksinės medžiagos, detoksikavimo procedūros, eliminacijos didinimas ir išskirtinais atvejais priešnuodžių vartojimas. Ūmaus apsinuodijimo vaistais gydymo principai Apsinuodijusių pacientų gydymas susideda iš gyvybinių funkcijų palaikymo, toksinės medžiagos, detoksikavimo procedūros, eliminacijos didinimas ir išskirtinais atvejais priešnuodžių vartojimas. Gyvybinės funkcijos: pagrindinis apsinuodijusio žmogaus gydymo aspektas yra gyvybinių funkcijų palaikymas. Dažniausiai į pavojų patenka kvėpavimo sistema. Dėl to pirmiausia turi būti atveriami ir apsaugomi kvėpavimo takai ir užtikrinama efektyvi ventiliacija. Apytaka turi būti keliama ir palaikoma. Širdies ritmas turi būti nustatytas, ir jei pasireiškia skilvelių virpėjimas, jis turi būti ištaisytas tuoj pat. Kraujospūdis turi būti matuojamas, bet retai reikalauja nedelsiamo priežiūros, išskyrus trauminius kraujavimus. Dėl hipoglikemijos pavojaus smegenims turi būti suleista į veną 50proc. Dekstrozės kominiams pacientams nedelsiant po to kai buvo paimtas kraujas laboratoriniams tyrimams. Analogiškai tiraminas turi būti duodamas, kas išvengti Wernicke’s sindromo įtariamiems alkoholikams ar blogai besimaitinantiems pacientams. Pacientams su prislopinto kvėpavimo ir prislopintų CNS funkcijų požymiais turėtų būti intraveniškai duodama naloxono, kad kompensuoti opioidinių analgetikų perdozavimo galimus toksinius poveikius. Nuodingos medžiagos identifikavimas: Daug toksinių medžiagų sukelia charakteringą sindromą klinikos ir laboratorinių pokyčių. Kai toksinė medžiaga, atsakinga už apsinuodijimą, negali būti tiesiogiai aptikta ir identifikuota, gydytojas turi pasikliauti netiesioginiais požymiais, kad identifikuotų apsinuodjimo tipą ir gydymo progresą. Šalia gydytojo apžiūros ir istorijos svarbūs kai kurie laboratoriniai...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
