Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Slogos atsiradimo priežastys. Slogą sukelentys virusai. Ūminės slogos simptomai. Komplikacijos. Ligos eiga. Ūminės slogos gydymas. Išvados. Literatūros sarašas. Ūminė sloga – tai ūminis nosies ertmės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas virusų. Vėliau gali prisidėti mikrobai. Tai yra užkrečiama infekcinė liga plintanti oro-lašeliniu būdu. Užsikrečiama nuo žmogaus, kuris čiaudi, kosti ir skleidžia patogeninius virusus į orą. Inkubacinis periodas – 1-3 dienos. Sloga yra dažniausias peršalimo simptomas. Jis pasireiškia 80% sergančiųjų peršalimu. Sloguoti pradedama, kai nosies gleivinėje apsigyvena rinovirusai. Dėl sukelto uždegimo gleivinė paburksta ir pradeda gaminti gausiai tekantį sekretą. Atsiranda užsikimšusios nosies jausmas bei padažnėja čiaudulys. Sekretas iš pradžių būna vandeningas ir bespalvis, tačiau vėliau palaipsniui pereina į klampų ir gelsvai žalsvą. Sloga dažniausiai pasireiškia sušalus (ar perkaitus), kai yra susilpnėjęs organizmo imunitetas. Tačiau sloga, kaip vienas iš simptomų, gali pasireikšti ir sergant įvairiomis infekcinėmis ligomis. Ligai būdingas sezoniškumas. Pavojingiausia tai, kad sloga gali komplikuotis.
| |
Lapų skaičius: 120 Tipas: Diplominis Darbe esantys žodžiai: Turinys. Santrumpos. Įvadas. Darbo tikslas. Uždaviniai. Darbo svarba klinikinėje praktikoje. Literatūros apžvalga. Ūminis kepenų funkcijos nepakankamumas. Ūminio kepenų funkcijos nepakankamumo priežastys. Ūminio kepenų funkcijos nepakankamumo išeitys. Ūminio kepenų funkcijos nepakankamumo prognostiniai kriterijai. Paūmėjęs lėtinis kepenų funkcijos nepakankamumas. Paūmėjusio lėtinio kepenų funkcijos nepakankamumo priežastys. Paūmėjusio lėtinio kepenų funkcijos nepakankamumo išeitys. Paūmėjusio lėtinio kepenų funkcijos nepakankamumo prognostiniai. Kriterijai. Mangano įtaka hepatinės encefalopatijos atsiradimui. Mangano apykaita. Padidėjusio mangano kiekio sukeliami klinikiniai simptomai. Tiriamieji ir tyrimo metodika. Ūminio, paūmėjusio lėtinio kepenų funkcijos nepakankamumo ir kontrolinės. Grupių sudarymas. Ligonių, sergančių kepenų funkcijos nepakankamumu, tyrimo metodika. Tyrimo schema. Tyrimo laikas ir vieta. Tiriamasis kontingentas. Etikos aspektai. Tyrimo metodika. Demografiniai duomenys. Anamnestiniai duomenys. Klinikinis ligonio ištyrimas. Instrumentiniai tyrimai. Mangano tyrimai. Statistinė analizė. Autoriaus indėlis. Rezultatai. Ūminis kepenų funkcijos nepakankamumas. Ūminis kepenų funkcijos nepakankamumas be dods. Ūminis kepenų funkcijos nepakankamumas dėl dauginio organų. Disfunkcijos sindromo sepsio metu. Paūmėjęs lėtinis kepenų funkcijos nepakankamumas. Mangano tyrimai. Rezultatų aptarimas. Metodologijos aspektai. Ūminis kepenų funkcijos nepakankamumas. Ūkfn priežasčių palyginimas. Ūkfn išeičių įvertinimas. Ūkfn prognostinių kriterijų palyginimas. Paūmėjęs lėtinis kepenų funkcijos nepakankamumas. Paūmėjusio lkfn priežasčių palyginimas. Paūmėjusio lkfn išeičių įvertinimas. Paūmėjusio lkfn prognostinių kriterijų palyginimas. Mangano tyrimai. Mangano koncentracijos kraujyje palyginimas. Mangano koncentracijos kepenyse palyginimas. Mangano koncentracijos smegenų blyškiąjame palyginimas. Išvados ir praktinės rekomendacijos. Išvados. Praktinės rekomendacijos. Padėkos. Literatūra. Publikacijos. Priedai.
| |
Umus apsinuodijimas cholinomimetikais pagalbos priemones Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 43) Ūmus apsinuodijimas cholinomimetikais. Pagalbos priemonės. Tiesioginiais muskarininiais agonistais. Perdozuoti, pvz. , Pilocarpinum, cholino esteriai, sukelia nuspėjamas reakcijas, esant muskarininių preparatų pertekliui. Tai vėmimas, viduriavimas, salivacija, prakaitavimas, kraujagyslių dilatacija, bronchų spazmai. Poveikis konkurenciškai blokuojamas atropinu ir jo giminaičiais. Tiesioginiais nikotininiais agonistais. Mirtina nikotino dozė yra apie 40 mg (lygu 1-am lašui gryno skysčio), tiek jo yra 2 cigaretėse. Labai pavojingi toksiniai efektai: CNS stimuliacija > traukuliai, galima koma ir kvėpavimo sustojimas. Skeleto raumenų neuroraumeninių pklokštelių depoliarizacija > depoliarizuojanti blokada ir kvėpavimo raumenų paralyžius. Hipertenzija ir aritmijos. Ūmus apsinuodijimas nikotinu gydomas simptomatiškai. Muskarininio poveikio perteklius dėl parasimpatinių ganglijų stimuliacijos gali būti kontroliuojamas atropinu. .
| |
Uroantiseptikai chinolonai, fluorchinolonai Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 99) Uroantiseptikai. Chinolonai, fluorchinolonai. Nitrofurantoinas. Nalidiksinė rūgštis. Metenaminas. Fluorchinolonai. Klasifikacija ir farmakokinetika. Norfloksacinas. Veikimo mechanizmas. Atsparumas. Klinikinis panaudojimas. Kiprofloksacinas, ofloksacinas. Ofloksacinas. Levofloksacinas. Spafloksacinas. Maksiflocinas, trovafloksacinas. Toksiškumas. Šlapimo antiseptikai yra per burną vartojami vaistai, kurie greitai išskiriami į šlapimą ir stabdo čia bakteriuriją. Vaistams nėra būdingas sisteminis antibakterinis neigiamas poveikis, tačiau jie gali būti toksiški. Uroantiseptikai yra dažnai duodami kartu su parūgštinančiais preparatais, nes žemas pH yra nepriklausomas bakterijų augimą lapime veikiantis inhibitorius. Pagrindinis fluorchinolonų atstovas yra norfloksacinas. Taip pat yra ir kitų: kiprofloksacinas, ofloksacinas, levofloksacinas, sparfloksacinas. Visi ššie vaistai turi gerą pasiekiamumą, pasiekia visus organus, nors vartojami per burną. Tačiau norfloksacinas nepasiekia pakankamų plzmos lygių, naudojant jį daugelio sisteminių infekcijų atveju. Daugelio fluorchinolonų eliminacija vyksta per per inkstus, aktyvios kanalėlių sekrecijos metu, kurią gali blokuoti probenecinas. Inkstų funkcijos sutrikimo atveju dozė sumažinama. Maksifloksacinas, sparfloksacinas ir trovafloksacinas yra dalinai šalinami kepenų metabolizmo, tulžies ekskrecijos metu. Fluorchinolonų gyvavimo pusperiodis svyruoja nuo 3-8 iki 10-20 valandų. Fluorchinolonai dalyvauja bakterinės DNR sintezėje, inhibuodamas tropoizomerazę I (DNR girazę) ir tropoizomerazę IV. Jie blokuoja DNR superspiralės iššsivyniavimą, kuri yra katalizuojama DNR girazės, - tai žingsnis, kuris yra labai svarbus transkripcijai ir duplikacijai. Tropoizomerazės IV inhibavimas lemia replikavusių DNR chromosomų iššskyrimą ląstelės lygyje. Fluorchinolonai yra svarbūs bakteriocidai prieš jautrius mikroorganizmus. Pasireišškia kada santykis su organizmais būna 1: 100000000 ypač stafilokok. , pseudomonų ir seracijų...
| |
Lapų skaičius: 35 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Inkstų kolika (IK). Etiopatogenezė. Diferencinė diagnostika. Etiologija. Šlaplės srities skausmą. Šlapinimosi sutrikimai. Dizurija. Šlapimo nelaikymas. Netikrasis šlapimo nelaikymas. Šlapimo nesulaikymas. Šlapimo susilaikymas. Šlapimo pokyčiai. hematurija. Piurija. Bakteriurija. Urogenitalinės sistemos rentgeno tyrimai, jų indikacijos, klinikinė reikšmė. Apžvalginė urograma. Intraveninė urograma. Retrogradinė ureteropielografija. Transkutaninė antegradinė urografija. Inkstų angiografija. Arteriografija. Venografija. Urocistografija. Pneumouretrocistografija. Uretrografija. Kompiuterinė tomografija. Branduolinis magnetinis rezonansas. Nefrogeninė ir vazorenalinė hipertenzija, diferencinė diagnostika, gydymas. Urodinaminiai apatinių šlapimo takų tyrimai, indikacijos, klinikinė reikšmė. Inkstų vystymosi anomalijos, diagnostika, gydymas. Inkstų policistozė. beformis inkstas. Geldelių ir šlapimtakių (ŠT) vystymosi anomalijos, diagnostika, gydymas. Hidronefrozė/ureterohidronefrozė. Šlapimo pūslės ir šlaplės vystymosi anomalijos, diagnostika, gydymas. Įgimtas šlaplės susiaurėjimas. Vyrų lytinės sistemos vystymosi anomalijos, diagnostika, gydymas. Inkstų akmenligės(IA)priežastys, klinikiniai variantai. IA diagnostika, gydymo principai. Urogenitalinės sistemos TBC,diagnostika, gydymas. Ūminis pielonefritas(ŪPN), klasifikacija, etiologija, patogenezė. ŪPN diagnostika, konservatyvus ir chirurginis gydymas. Nėščiųjų pielonefritas(NPN), patogenezė, diagnostika, gydymas. Inksto abscesas, karbunkulas, aposteminis PN.Priežastys, diagnostika, gydymo principai. Inksto abscesas(abscessus renis). Lėtinis pielonefritas(LPN), priežastys, diagnostika, gydymo principai. Ūminis ir lėtinis cistitas. Ūminis prostatitas, priežastys, klinika, diagnostika, gydymas. Lėtinis prostatitas, klasifikacija, priežastys, klinika, gydymo principai. Ūminis ir lėtinis epididimitas.Orchitas. Uždegiminės varpos ligos. Inkstų piktybiniai navikai,klinika,diagnostika,gydymas. Šlapimo pūslės piktybiniai navikai,klinika,diagnostika,gydymas oksiprogesterono kapronato. Prostatos vėžys,epidemiologija,klasifikacija,klinika. Prostatos vėžio diagnostika, gydymo principai. Sėklidės navikai, klinika,diagnostika,gydymas. Inkstų traumų klasifikacija,diagnostika,gydymas. indikuotinos liumbolaparotomija ar laparotomija. Šlapimtakio(ŠT)traumos, sužalojimai, diagnostika,gydymo principai. Šlapimo pūslės traumos, klinika, diagnostika, gydymas. Šlaplės traumų ir sužalojimų mechanizmas. Kapšelio ir varpos traumos. Priapizmas(PR), priežastys ir gydymas. Sėklidės vandenė, priežastys. Varikocelė. Gėrybinė prostatos hiperplazija. etiopatogenezė, klasifikacija, klinika. GPH Diagnostika,medikamentinis ir chirurginis gydymas. Hiperplazijos stadijos įvertinimas. Subjektyvių simptomų TPSS.
| |
Lapų skaičius: 26 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Nefrogeninė ir vazorenalinė hipertenzija, diferencinė diagnostika, gydymas.vazorenalinė(vh). Nefrogeninė(nh). Inkstų vystymosi anomalijos, diagnostika, gydymas. Geldelių ir šlapimtakių (št) vystymosi anomalijos, diagnostika, gydymas. -št ir geldelių aplazija. Įgimtas šlapimtakio divertikulas. Hidronefrozė/ureterohidronefrozė. Šlapimo pūslės ir šlaplės vystymosi anomalijos, diagnostika, gydymas. Šlapimo pūslės aplazija. Vyrų lytinės sistemos vystymosi anomalijos, diagnostika, gydymas. Aplasia et hypoplasia prostatae, agenesia vesiculae seminalis, sėklos išmetamųjų latakėlių anomalijoms. Parfimozė. Inkstų akmenligės(ia)priežastys, klinikiniai variantai. Ia diagnostika, gydymo principai. Diagnostika. Urogenitalinės sistemos tbc,diagnostika, gydymas. Ūminis pielonefritas(ūpn), klasifikacija, etiologija, patogenezė. Ūpn diagnostika, konservatyvus ir chirurginis gydymas. Nėščiųjų pielonefritas(npn), patogenezė, diagnostika, gydymas. Inksto abscesas, karbunkulas, aposteminis pn.priežastys, diagnostika, gydymo principai. Inksto abscesas(abscessus renis). Gydymas. Aposteminis pn-pyelonephritis apostematosa. Lėtinis pielonefritas(lpn), priežastys, diagnostika, gydymo principai. Apibrėžimas. Ūminis ir lėtinis cistitas. Etiologiją. Ūminis prostatitas, priežastys, klinika, diagnostika, gydymas. Lėtinis prostatitas, klasifikacija, priežastys, klinika, gydymo principai. Etio. Klinka. Diagnostika. Ūminis ir lėtinis epididimitas.orchitas. Uždegiminės varpos ligos. Inkstų piktybiniai navikai,klinika,diagnostika,gydymas. Epidemiologija ir etiologija. Diagnostika. Šlapimo pūslės piktybiniai navikai,klinika,diagnostika,gydymas. Prostatos vėžys,epidemiologija,klasifikacija,klinika. Etiologija. Klasifikuojama pagal tnm. “g”. Pagal gleason’o skalę. Klinika. Prostatos vėžio diagnostika, gydymo principai. Diagnostika. Sėklidės navikai, klinika,diagnostika,gydymas. Inkstų traumų klasifikacija,diagnostika,gydymas. Diagnostika. Šlapimtakio(št)traumos ,sužalojimai,diagnostika,gydymo principai. Šlapimo pūslės traumos, klinika, diagnostika, gydymas. Klasifikacija. Šlaplės traumų ir sužalojimų mechanizmas, klinika, diagnostika, gydymas. Klasifikacija. Kapšelio ir varpos traumos. Kapšelio traumos. Sėklidės vandenė,priežastys,diagnostika ir gydymas. Varikocelė,priežastys,diagnostika,gydymas. Klinika. Varikocėles stadijos. Gydymas. Didėjant liekamojo šlapimo, intravezikiniam spaudimui ureterohidronefrozė, pielonefritas, ifn. Klasifikacija. Klinika. Gph diagnostika,medikamentinis ir chirurginis gydymas. Gydymas. Balioninė diliatacija. Operacinis gydymas.
| |
Lapų skaičius: 73 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Šiuolaikinė vaikų chirurgijos būklė ir organizacija Lietuvoje. BPG taktika sergant vaikams chirurginėmis ligomis ir traumomis, jų ryšys su vaikų chirurgais. Ūminis apendicitas ir jo komplikacijos. Vaikų apendicito klinika. Kirmėlinės ataugos padėtys. Būdingi simptomai. Objektyvus tyrimas. Vaikų peritonitai. Perforacinis apendicitas . Pirminis peritonitas. Įgytas žarnų nepraeinamumas. Sąauginis žarnų nepraeinamumas. Vaikų išvaržos. Įstrigusi kirkšnies išvarža. Krūtinės, pilvo ir retroperitoninių organų trauma. Pilvo ertmės sužeidimai. Šlapimo pūslės sužalojimai. Virškinamojo trakto svetimkūniai. Vaikų odos ir poodžio pūlinės ligos,. Paraproktitas. Diferencinė diagnostika. Pseudofurunkuliozė. Vaikų osteomielitai. Naujagimių osteomielito ypatumai. Pleuros empiema , empyema pleurae. Laboratorinis kraujo tyrimas. Įgimtos anomalijos, jų operacinio gydymo terimai. Įgimtas aukštas VT nepraeinamumas. Įgimtas žemas VT nepraeinamumas. Išangės ir tiesiosios žarnos atrezija . Vaikų obstipacijos dėl įgimtų anomalijų. Naujagimių ir vaikų įgimtos kvėpavimo sistemos anomalijos. Įgimtos plaučių ir bronchų anomalijos. Stenosis trachea congenita. Klinika ir diagnostika. Įgimtos išorinės urogenitalinės sistemos anomalijos. Sėklidės ir sėklinio virželio dangalų vandenė. Epididimitas..Indikacijos vaikų urologiniam tyrimui ir jo metodika. Šlapimo takų obstrukcija. Intravezikulinės obstrukcijos. Vaikų inkstų akmenligės. Vaikų navikų diagnostikos ir gydymo ypatumai. Vaikų piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo principai. Vaikų traumatologijos ypatumai. Vaikų kaulų lūžių diagnostika. Šlaunikaulio. Transportinės imobilizacijos pagrindiniai principai. Dubens kaulų ir stuburkaulio lūžimai. Kaukolės kaulų lūžiai. Gydymo principai. Epiduralinė smegenų kraujosruva. Vaikų nudegiminė liga. Dažniausios vaikų ortopedinės anomalijos. Stuburo iškrypimas, netaisyklinga laikysena. Kitos dažniausios ortopedinės anomalijos. Įgimtas šlaunikaulio išnirimas
| |
Lapų skaičius: 53 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Dažniausios blyškiosios įgimtos širdies ydos skilvelių pertvaros defektas, prieširdžių pertvaros defektas, atviras arterinis latakas, aortos koarktacija. Skilvelių pertvaros defektas. Patologinė anatomija. Hemodinamika. Gydymas. Klinika. Prieširdžių pertvaros defektas. Hemodinamika. Atviras arterinis latakas. Aortos koarktacija. Mėlynosios įgimtos širdies ydos Falo tetrada, stambiųjų kraujagyslių transpozicija. Stambiųjų kraujagyslių transpozicija. Vaikų reumato ypatumai. Įgimtos širdies ydos. Diagnozės formulavimas. Įgytos širdies ydos. Echokardiografija. Širdies kateterizacija. Aortos vožtuvo nesandarumas. Širdies kateterizacija. Aortos vožtuvo stenozė. Echokardiografija. Chirurginis gydymas. Funkciniai vaikų širdies ūžesiai. Vaikų miokarditai etiologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika. Širdies fibroelastozė. Perikarditai diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas. Lėtinis perikarditas. Vaikų cukrinis diabetas. Diabetinė (ketoacidozinė) koma (g.b. kaip pirmas diabeto pasireiškimas).. Adrenogenitalinis sindromas pediatrijoje formos, Debre – Fibigerio sindromas, diagnostika, dif. Diagnostika. Vaikų anemijos. Megaloblastinė anemija. Aplazinė ir hipoplazinė anemija. Fanconi anemija. Įgimtas eritrocitų membranos defektas – sferocitozė. Naujagimių trombocitopenijos. Trombocitopatijų klasifikacija. Vaikų pielonefritas. Diagnostika, dif. Diagnostika, antibakterinis gydymas. Infekciją predisponuoja veiksniai.
| |
Lapų skaičius: 36 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: VAIKŲ LIGOS. Ūmus tonzilitas formos, etiologija, klinika, diferencinė diagnostika, komplikacijos, antibakterinis gydymas. Ūminis tonzilitas. Ūminis sinusitas ir ūminis otitas vaikų amžiuje ūminio sinusito formos, diagnostika, antibakterinis gydymas; ūminio otito klinika ir diagnostika, komplikacijos, gydymas. Sekreto drenažo pro sinusų angas gerinimas. Profilaktika. Ūminis bronchitas. Obstrukcinis bronchitas. Bronchiolitas. Kosuliui palengvinti. Ūminės pneumonijos klasifikacijos. Vaikų ūminė nekomplikuota pneumonija etiologija, klinika, diagnostika, antibakterinis gydymas. Ūminė pneumonija. Etiologija ir patogenezė. Nenustatytos etiologijos visuomenėje įgytos veikų pneumonijos gydymas antibiotikais. Vaikų ūminė komplikuota pneumonija segmentinė destrukcinė, toksinė pneumonijos; pleuritas, pleuros empyema, pneumotoraksas; antibakterinis gydymas, intensyvi terapija. Atipinė pneumonija mikoplazminė pneumonija, chlamidinė pneumonija, gydymo principai. Bronchinės astmos ypatumai vaikų amžiuje. Astminė būklė. Vaikų vėmimo diferencinė diagnostika pilorospazmas,pilorostenozė, acetoneminis vėmimas. Patofiziologiniai-patomorfologiniai pakitimai. Skreplius mobilizuojančios ir evakuojančios priemonės. Atsikosėjimą lengvinančios priemonės. Celiakija. Kūdikių hipotrofija ir paratrofija. Anoreksija. Atopinis dermatitas. Vaikų egzema. Diferencinė AD diagnostika. Vaikų egzema.
| |
Lapų skaičius: 26 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: VAIKŲ LIGŲ PROPEDEUTIKA. Psichomotorinė kūdikio raida. Vaiko širdies ypatumai, tyrimo metodika, semiotika vaisiaus kraujotaka; apklausa; objektyvaus tyrimo metodika; širdies ūžesiai. Vaisiaus kraujotaka. Objektyvus tyrimas. Apklausa. Nugaroje išklausomas ūžesys 100% patologija!. Funkciniai ūžesiai- visada sistoliniai. Širdies ūžesiai. Vaiko virškinimo organų ypatumai, tyrimo metodika, semiotika apklausa; pilvo palpacijos metodai; papildomi (specialieji) tyrimo metodai. Pilvo palpacijos metodai. Specialieji tyrimo metodai. Vaiko šlapimo ir lyties organų ypatumai, tyrimo metodika, semiotika anatominiai ypatumai; apklausa; papildomi (specialieji) tyrimo metodai. Anatominiai pakitimai. Specialieji tyrimo metodai. Vaiko kraujo ir kraujodaros organų ypatumai, tyrimo metodika, semiotika vaiko kraujodara; vaiko periferinio kraujo pokyčiai augant; papildomi (specialieji) tyrimo metodai. Papildomi tyrimo metodai. Kūdikio maitinimas natūralus maitinimas, papildomas maitinimas, dirbtinis maitinimas. Natūralus maitinimas. Papildomas maitinimas. Dirbtinis maitinimas. Kūdikio ir vyresnio vaiko priežiūra. Vyresnio vaiko priežiūra. Termometrija, vaiko kūno temperatūra, termoreguliacija. Karščiavimas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
