Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Vaikų reanimacija ir intensyvioji terapija Lapų skaičius: 56 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Vaikų reanimacija ir intensyvioji terapija. Elementarus (pradinis) ir specializuotas vaikų gaivinimas. Elementarus vaikų gaivinimo algoritmas. ABC taisyklė. Kūdikių pulso tikrinimas. Vaikų pulso tikrinimas. Krūtinės ląstos paspaudimų ir dirbtinio kvėpavimo koordinavimas. SPECIALIZUOTAS KŪDIKIŲ IR VAIKŲ GAIVINIMAS. Nazofaringinis vamzdelis. Cirkuliacija. PAGRINDINIAI MEDIKAMENTŲ SKYRIMO PRINCIPAI. MEDIKAMENTAI. Adrenalinas. Atropinas. Kalcio chloridas. Ūminiai buitiniai vaikų apsinuodijimai. Gliukozė. Taip pat buitiniai apsinuodijimai klasifikuojami. 5 pagalbos etapai esant ūmiems buitiniams vaikų apsinuodijimams. Išgerto nuodo farmokokinetika. Skrandžio lavažas zondu. Kontaindikacijos. Eliminacijos didinimas (rezorbuoto nuodo pašalinimas). Forsuota diurezė. Hiperbarinė oksigenacija. ŪMINIO KVĖPAVIMO NEPAKANKAMUMO (ŪKN) YPATUMAI. KVĖPAVIMO FIZIOLOGIJA. MECHANIZMAI. KVĖPAVIMO SUTRIKIMĄ SĄLYGOJANTYS FAKTORIAI. KVĖPAVIMO NEPAKANKAMUMO KLASIFIKACIJA. GYDYMAS. Ūminės viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos diferencinė diagnostika ir gydymas. KRUPAS. EPIGLOTITAS. BAKTERINIS TRACHEITAS. takų svetimkūniai. Pirmoji pagalba vaikui užspringus. Kūdikio kvėpavimo takų obstrukcija svetimkūniu. Vaiko ir paauglio kvėpavimo takų obstrukcijos svetimkūniu. Jei vaikas nesąmoningas, atliekamų veikslų seka yra tokia. Vaikų hipertermija ir traukuliai. Vaikų termoreguliacijos principai. Karščiavimo klinikinės formos. Pagalba karščiuojančiam vaikui. Antipiretikai. Traukulių priežastys vaikų amžiuje. Hiperterminiai traukuliai. Traukulių gydymas, prieštraukuliniai preparatai. Traukuliai. Pagalba karščiuojančiam vaikui ir antipiretikai. Vandens ir elektrolitų bei šarmų rūgščių būklės sutrikimai. Vaikų homeostazės fiziologiniai ypatumai, vandens ir natrio apykaitos sutrikimai. Šarmų rūgščių būklės įvertinimas, dažniausi sutrikimai vaikų amžiuje ir jų korekcija. Hipernatremija su normalia hidratacija ir hiperhidratacija. Metabolinė alkalozė. Vaikų infuzinės terapijos ypatumai. Dekstranas 40 ir dekstranas. Specialios paskirties tirpalai. Diagnozavus hipovolemiją. Skysčių deficito. Fiziologinis skysčių poreikis. Hipovoleminio šoko ypatumai vaikų amžiuje. Laboratoriniai tyrimai rodo mikrocirkuliacijos ir metabolizmo pakitimus. Pagal MŠT skiriamos šios šoko formos. Erektilinė. Sepsinio šoko ypatumai vaikų amžiuje. N.meningitidis ir H.influenzae sukelto šoko ypatumai.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 9) Vaistai akims, ausims, nosiai (lašai, kremai, purškalai, geliai). Lašai. Lašais dozuojamieji preparatai išrašomi bei išduodami vaistinėse mažais kiekiais po 5 30 g. Jie vartojami lašinti į ausis, nosį, dantis bei akis (akių lašai gaminami aseptiškai ar sterilizuojami). Atliekant receptūrinius apskaičiavimus laikoma, kad 1 grame vandeninių tirpalų yra 20 lašų (1 lašo svoris 0, 05 g. ), o viename grame spiritinių tirpalų ir ištraukų apie 50 lašų (1 lašo svoris 0, 02 g. ). Į akis lašinami vandeniniai arba aliejiniai vaistinių medžiagų tirpalai arba labai smulkios jų suspencijos. Jie turi būti sterilūs, stabilūs ir juose neturi būti akimi matomų mechaniškų priemaišų. Akių lašų osmosinis slėgis turi būti toks pat, kaip ir 0, 9 ± 0, 2% natrio chlorido tirpalo. Gaminant akių lašus, tirpikliu naudojamas vanduo injekcijoms arba sterilūs riebaliniai aliejai, kurie naudojami steriliems tirpalams gaminti. Taip pat gali būti naudojami sterilūs izotoniniai tirpalai, turintieji koncervuojančių ir buferinių savybių. Siekiant prailginti vaistingųjų medžiagų veikimą, į akių lašus gali būti pridedama natrio karboksimetilceliuliozės, metilceliuliozės ar pilivinilo spirito. Jei vaistingoji medžiaga išrašoma gerti lašais, jos kiekis ar koncentracija apskaičiuojama priklausomai nuo skiriamos medžiagos vienkartinės dozės ir nuo to, po kiek lašų jos skiriame. E. g. : Ligoniui reikia išrašyti gerti kodeino fosfato lašų.
| |
Vaistai inhaliacijoms israsymo receptais ypatumai Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 14) Vaistai inhaliacijoms (milteliai, aerozoliai ir t. T. ) ir jų išrašymo receptais ypatumai Milteliai (pulveres, vns. pulvis, -eris, sutrump. pulv. ): Milteliai yra birūs, vartojami į vidų ar išoriškai. Juos galima išrašyti: paprastus (simplex) sudėtinius (compositus) dozuotus (divisus) nedozuotus (indivisus) Racionali vieno dozuoto milte;lio masė yra 0, 2-0, 3 g. jei vaistingosios medž. reikia mažiau, recepte iki reikiamo kiekio dar išrašoma indeferentinė medž. (dažniausiai cukrus) ir farmacininkui nurodoma misce fiat pulvis. Toks receptas yra sudėtinis. Dozuoti milteliai vaistinėje pakuojami į paprasto popieriaus vokelius. Jei gydytojas noro, kad milteliai būtų fasuoti į vaškuotą (charta cerata), parfinuotą (charta paraffinata), popierių ar medicinines kapsules (capsulae medicinales), apie .
| |
Vaistai vartojami anemiju gydymui Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 79) Vaistai, vartojami anemijų gydymui. Preparatai ferodeficitinei anemijai gydyti. Veikimo mechanizmas. Farmakokinatika. Vartojimas. Nepageidaujamas veikimas. Ūminis apsinuodijimas. Preparatai megaloblastinei anemijai gydyti. Trūkumo reiškiniai. Veikimo machanizmas. Farmakokinetika. Vartojimas. Nepageidaujamas veikimas. Kontraindikcijos. Folio rūgšties trūkumas. Veikimo mechanizmas. Farmakokinetika. Vartojimas. Nepageidaujamas veikimas. Trūkstant geležies, sutrinka įvairių fermentų, mioglobino, hemoglobino ir eritrocitų gamybą, prasideda ferodeficitinė anemija, kuria sergant pakinta eritrocitai. Svarbiausia geležies funkcija pernešti elektronus (tai atlieka citochromai, katalazė ir bei deguonį (atlieka hemoglobinas, mioglobinas ir kt. ). Vartojant geležies preparatus per os, daugiausia jos (iki 70-80%) rezorbuojasi dvilikapirštėje žarnoje ir plonosios žarnos viršutinėje dalyje. Sergant ferodeficitine anemija, rezorbcija vyksta visame virškinimo trakte, net storojoje žarnoje. Suaugusio sveiko žmogaus organizme rezorbuojasi apie 10%, o sergančio anemija iki 30% viso suvartoto geležies kiekio. Geležies rezorbcija yra aktyvus procesas, tačiau, esant didelei jos koncentracijai, rezorbcija gali vykti ir pasyviai, difuziškai. Patekusi iš virškinimo trakto į kraują, taip pat išsilaisvinusi iš hemoglobino, suirus eritrocitams, geležis prisijungia prie transferino ir nunešama į kaulų čiulpus. Čia ji išsilaisvina ir įsijungia į hemoglobino sudėtį. Šiek tiek geležies patenka į retikuloendotelinius organus (kepenis, blužnį). Čia ji susijungia su ląstelių baltymais ir sudaro geležies atsargas feritiną ir hemosideriną. Trukstant geležies, ji imama iš atsargų ir dalyvauja sintezuojant hemoglobiną. Iš organizmo geležis išsiskiria su feritino ir hemosiderino junginiais tuštinantis. Tačiau gali išsiskirti ir su tulžimi, prakaitu, šlapimu, o kudikį maitinančioms moterims su pienu. Geležies preparatai vartojami ferodeficitiniai anemijai gydyti ir...
| |
Vaistai vartojami iseminei ligai gydyti Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 76) Vaistai, vartojami širdies išeminei ligai gydyti. A). B). C). Koronarodilatatoriai. Veikimo mechanizmas. Vartojimas. Nepageidaujamas veikimas. Kontraindikacijos. Deguonies poreikį miokarde mažinančios medžiagos. Nitritai ir nitratai (nitroglicerinas). Veikimo mechanizmas. Efektai. Poveikis kraujotakai. Poveikis atskiroms kraujagyslėms. Poveikis širdies darbui. Poveikis bronchų ir virškinimo trakto lygiesiems raumenims. Farmokakinetika. Nepageidaujamas poveikis. . Adrenoblokatoriai. Propranololas. Propranololas. Kontraindikacijos. Veikimo mechanizmas. Farmokakinetika. Toksiškumas. Verapamilis. Verapamilas. Farmokakinetika. Verapamilis. Toksiškumas. Verapamilis. Kontraindikacijos. Varapamilio. Šiai vaistų grupei priskiriami preparatai, kurie mažina staiga susidariusį neatitikimą tarp patenkančio į širdį deguonies kiekio ir jo poreikio miokarde fizinės įtampos, emocijų bei ramybės būklėje arba padeda jo išvengti. Jie vartojami krūtinės anginai bei miokardo infarktui gydyti, kai dėl vainikinių kraujagyslių patologijos (aterosklerozės, spazmo, embolijos ir kt. ), dismetabolinių procesų ir kt. Sumažėja arba sutrinka aprūpinimas deguonimi. Išeminei ligai gydyti svarbų vaidmenį vaidina rizikos faktoriai: hipercholesterinemija, arterinė hipertenzija, emocinė įtampa, angliavandenių apykaitos sutrikimai, rūkymas, genetiniai faktoriai ir kt. Labai svarbi antrinė išeminės ligos profilaktika - medikamentinis jos gydymas. Vartojami vaistai neveikia jos priežasčių, bet nutraukia krūtinės anginos priepuolius, retina juos arba padeda jų išvengti, atitolina miokardo infarktą. Didinant deguonies patekimą į miokardą, išliekant tam pačiam jos sunaudojimui. Mažinant deguonies poreikį miokarde. Atstatant sutrikusią širdies kraujotaką chirurginiu būdu. Kombinuojant šiuos poveikius. Krūtinės anginai gydyti ir miokardo infarkto profilaktikai vartojami antiangininiai preparatai. Pagal veikimo pobūdį antiangininės medžiagos skirstomos...
| |
Vaistingieji augalai mūsų sveikatai ir grožiui Lapų skaičius: 52 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Sėjamoji aviža. Ligos ir receptai. Ausų, nosies, gerklės ligos. Bičių pienelis. Žiedadulkės. Žiedadulkės ligų profilaktikai ir maistui. Medus. Kvėpavimo takų ligos. Virškinimo organų ligos. Chirurginės ligos. Kraujotakos organų ligos. Akių ligos. Vaikų ligos. Bičių nuodai. Pirmoji pagalba apsinuodijus bičių nuodais. Kam neleistina vartoti bičių nuodų. Kombinuotas bičių produktų vartojimas medicinoje. Gaminamų bičių produktų sąrašas. Bičių pikis. Žiedadulkės. Augalai ir kosmetika. Odos higiena. Veido odos priežiūra. Odos minkštinimas. Odos maitinimas. Kaukės normaliai ir sausai veido odai. Jei oda linkusi į uždegimą ir pleiskanojimą. Balinanti mielių kaukė tinka bet kuriam odos tipui. Riebi oda. Kaukės riebiai odai. Plaukų priežiūra. Rankų priežiūra. Kojų priežiūra. Vitaminai ir mūsų išvaizda. Vitaminas A. Vitaminas E. Vitaminas D. Vitaminas C. Vitaminas B1. Vitaminas B2. Vitaminas PP. Vitaminas B6. Paprastasis agurkas. Balinis ajaras. Paprastasis apynys. Paprastasis ąžuolas. Vaistinė baltašaknė. Plaukuotasis beržas. Bulvė. Valgomasis česnakas. Paprastasis čiobrelis. Didžioji dilgėlė. Erškėtis. Kaukė riebiai odai. Gyslotis. Paprastoji kraujažolė. Vaistinė medetka. Mėlynė. Valgomoji morka. Didžioji nasturtė. Sėjamoji petražolė. Pipirmėtė. Valgomasis pomidoras. Daržovinis rabarbaras. Vaistinė ramunė. Nuoviras plaukų šaknims stiprinti ir pleiskanoms naikinti. . Paprastoji saulėgrąža. Miškinė sidabražolė. Valgomasis svogūnas. Paprastoji žemuogė. Pirmoji žmogaus vaistinė buvo miškas ir pieva.
| |
Vaistu molekuliu perejimas per biologines membranas Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 30) Vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai (difuzija, aktyvus transportas, endocitozė), reikšmė farmakokinetikai. Skiriami 3 pagrindiniai vaistų molekulių perėjimo per biologines membranas būdai: Difuzija. Pastaroji dar skirstoma į vandeninę difuziją ir Lipidinę difuziją (pagal Katzung). Vandeninė difuzija: Vandeninė difuzija tai molekulių praėjimas per vandeningus extraceliulinius ir intraceliulinius tarpus. Daugumos kapiliarų membranos turi mažas vandens pripildytas poras, kurios leidžia vykti molekulių (kurių dydis ne didesnis nei mažo dydžio baltymų) vandeninę difuziją iš kraujo į extravaskulinę ertmę. Ji yra pasyvi ir apibrėžiama Fiko dėsniu (žiūrėti žemiau) Lipidinė difuzija: tai vaistų molekulių praėjimas per membranas ir kitas lipidines struktūras. Kaip ir vandeninė difuzija ji yra pasyvi pasyvi ir apibrėžiama Fiko dėsniu (žiūrėti žemiau) Aktyvus transportas (transportas per specialus nešiklius naudojant energiją): Vaistai gali būti transportuojami tokiais pačiais mechanizmais kaip ir kai kurios endogeninės medžiagos pvz. Amino rūgščių nešikliais įveikia kraujo-smegenų barjerą; silpnų rūgščių nešikliais inkstų kanalėliuose. Šis transportas nesivadovauja Fiko dėsniu ir yra limituotas. Šių nešiklių selektyvus blokavimas gali turiėti klinikinės vertės. (pvz. Probenecidas inhibuoja šlapimo rūšties tranportą; penicilinas ir kitos silpnos rūgštys yra naudojamos padidinti šl.
| |
Vaistu pasiskirstymo turis vaistu pasiskirstyma lemiantys veiksniai Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 33) Vaistų pasiskirstymo tūris. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai (barjerai, kraujotakos. Intensyvumas, vaistų tirpumas, jungimasis su baltymais ir kt. ). Vaistų pasiskirstymo tūris Vd. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai: vaistų pasiskirstymas audiniuose priklauso nuo. Organo dydžio. Kraujotakos intensyvumas. Tirpumas. Jungimasis su baltymais. Barjerai. Pavyzdys. Apskaičiuoti parametrai parodo, kad vaistų pasiskirstymo tūris neturi tiesioginio fizikinio ekvivalento. Jeigu vaistas stipriai susijęs su periferiniais audiniais, jo koncentracija kraujo plazmoje gali žymiai sumažėti, netgi tada kai vaisto kiekis kraujyje yra labai didelis. To pasekoje vaisto pasiskirstymo tūris gali žymiai pralenkti bendrą organizmo tūrį: pavyzdžiui 50 000 litrų yra kvinakrino pasiskirstymo tūris asmenyje, kurio fizikinis kūno tūris yra 70 litrų. Iš kitos pusės, vaisto grįžusio į plazmą, pasiskirstymo tūris bus lygus plazmos tūriui. Vaistų, surištų su plazmos baltymais tokiais kaip albuminai pasiskirstymo tūris gali būti pažeistas kepenų ligų (dėl sutrikusios albuminų sintezės) ir inkstų ligų (dėl proteinurijos). Endotelis turi plyšius, bazinė membrana nevientisa (blužnies, kepenų, kaulų čiulpų). Endotelis yra sudarytas iš struktūrų, membranoje daug angučių, pralaidumas sulėtėjas (liaukų, inkstų, virškinamojo trakto). Endotelis iškloja visą kapiliarų spindį, yra nedidelė vieta kur epitelis susiglaudžia, pralaidumas gana apsunkintas (lygiųjų ir skeleto raumenų, širdies). Endotelis mažiausiai pralaidus. Yra smegenyse, čia kapiliarai dar apsupti glijos ląstelių ir sudaro hemetoencefalinį barjerą. Vaistų pasiskirstymo tūris. Vaistų pasiskirstymą lemiantys veiksniai (barjerai, kraujotakos intensyvumas, vaistų tirpumas, jungimasis su baltymais ir kt. ). Vaistų pasiskirstymo tūris Vd: vaistų pasiskirstymo tūris yra tiesiogiai proporcingas į organizmą patekusio vaisto kiekiui, ir atvirkščiai proporcingas vaisto koncentracijai...
| |
Vaistu rezorbcija veiksniai nuo vartojimo budo Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 32) Vaistų rezorbcija ir ją lemiantys veiksniai priklausomai nuo jų vartojimo būdo. Vaistai patekę į organizmą keliauja į organus arba audinius taikinius. Jie transportuojami cirkuliacijos sistema į savo veikimo vietą. Prieš patenkat į cirkuliaciją, vaistai turi būti rezorbuojami, iš patekimo vietos (išskyrus injekcijas, kur vaistai patenka tiesiai į cirkuliaciją). Rezorbcijos greitis ir efektyvumas priklauso nuo vaisto patekimo kelio. Kai kurių vaistų kiekis, rezorbuojamas į cirkuliacijos sistemą gali būti tik maža frakcija, nuo paskirtos dozės. Pagrindiniai vaistų skyrimo būdai yra: Per os (rijimas). Šis kelias yra patogus, bet rezorbcija yra lėtesnė ir mažesnė, nei parenteraliniu būdu vartojamų vaistų. Nurytas vaistas priklausomai nuo pirminio poveikio, yra metabolizuojamos žarnos gleivinės ir kepenų prieš patenkant į didįjį kraujo apytakos ratą. Tiesa, kai kurie vaistai turi mažesnį bioprieinamumą, kai duodami per os. Intraveninis. Intraveninis kelias yra greitas, ir rezorbcija įvyksta 100%. Šis kelias yra labiau pavojingas, kadangi rezultatas yra greitas. (dėl greitos kraujo tėkmės) Intramuskulinis. Rezorbcija yra greitesnė, nei vaistus vartojant per os. Gali būti duodami didesni kiekiai. Taip pat yra išvengiamas pirminis vaisto metabolizavimas. Subkutaninis. Šiuo būdu duodamų vaistų rezorbcija yra lėtesnė, negu intramuskuliniu b.
| |
Vaistu saveika rusys antagonizmas rusys sinergizmas Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 22) Vaistų sąveika, sąveikos rūšys. Antagonizmas, jo rūšys, sinergizmas. Vaistų sąveika atsiranda tada, kada vienas vaistas modifikuoja kito vaisto veikimą žmogaus organizme. Dažnai tokia sąveikia yra kiekybinė. Vaistų saveikos pasekoje yra galimi farmakokinetinė alteracija ar farmakodinaminiai pakitimai ar abieju kombinacija. In vitro vaistų sąveika dažnai yra vadinamas jų nesuderinamumas nei jų sąveikia. Vaistų sąveika galima klasifi.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
