Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 27 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 1.klausimas. Apibūdinkite konstitucinės teisės sąvoką ir konstitucinės teisės šaltinius. 1. LR Konstitucija. 1992 m. spalio 25 d. tautos referendumu. 44 klausimas. Kokios yra įstatymų leidybos proceso stadijos? Apibudinti jas. 2 klausimas. Apibrėžti Konstitucinės teisės reikšmę ir jos vietą LR teisės sistemoje. Kokia konstitucingumo raida Lietuvos valstybėje?. 1992 m. spalio 25 d. įvykusiame referendume Lietuvos Respublikos piliečiai pritarė LR konstitucijai. IV SKIRSNIS. TAUTOS ŪKIS IR DARBAS. Kokiais atvejais LR pilietybė neteikiama. Kokiais atvejais netenkama LR pilietybės (18, 19 str.). Apibūdinti vaikų pilietybės priklausymo nuo tėvų pilietybės ypatumus. Kokios pagrindinės užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, teisės, laisvės, ir pareigos?. Kokia Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo tvarka?. Apibūdinti Konstitucinio Teismo kompetenciją. Kas gali būti Konstitucinio Teismo teisėju? (103 str. 2 dalis) Kokia Konstitucinio Teismo Pirmininko skyrimo tvarka?. Kas ir kokiais atvejais turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą? (106 str.) Kokia šio teismo teisės aktų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka?. Apibūdinti rinkimų teisės sampratą. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė. Kokios yra rinkimų rūšys? Apibudinkite jas. Kokios yra rinkimų sistemos Lietuvos Respublikoje?. Apibūdinkite rinkimų teisės principus. Kas gali būti ir negali būti renkamas Seimo nariu. Kokios sudaromos rinkimų apygardos ir apylinkės?. Apibudinti rinkimų komisijas: vyriausiąją, apygardų ir apylinkių. Vyriausiąją rinkimų komisiją. Apibrėžti referendumo sampratą.( 1, 2 str) Kokios pagrindinės referendumo rūšys(. Kokia referendumo paskelbimo tvarka. Apibūdinti referendumo rezultatų nustatymo tvarką. Nurodyti atvejus kai Seimo nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą. Kokia yra Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų rinkimų tvarka Kokia jų kompetencijaKokius teisės aktus leidžia Seimo pirmininkasKas pavaduoja Seimo pirmininką. Kokia yra Seimo kanclerio pareigų užėmimo tvarka ir jo kompetencija. Apibūdinti Seimo frakcijų sudarymo pagrindus. Išvardinti Seimo įgaliojimus. Apibūdinti Seimo sesiją: eilinių ir neeilinių sesijų šaukimo tvarka; kas šaukia pirmąjį posėdį; kas vadovauja pirmajam ir kitiems posėdžiams. Kokios yra Seimo aktų rūšys. Kokia Seimo kontrolierių kompetencija. Išvardinti LR Prezidento įgaliojimus. Kada jie nutrūksta. Apibūdinti Prezidento rinkimų rezultatų nustatymo tvarką. Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Apibūdinti Prezidento aktų priėmimo ir įsigaliojimo tvakrą. Kas ir kokiais atvejais pavaduoja LR Prezidentą. Kokia LR Vyriausybės sudėtis ir sudarymo tvarka. Apibūdinti LR Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo ir jos atsistatydinimo tvarką. Išvardinti LR Vyriausybės įgaliojimus. Kokia LR Vyriausybės veiklos organizavimo tvarka. Išvardinti ministerijas. Kokia ministerijų veiklos organizavimo tvarka. Kokia LR Vyriausybės atstovo skyrimo tvarka ir kompetencija. Apibūdinti vietos valdymo organizavimo ypatumus. Apskrities viršininkas. Administracija. Kas gali būti ir negali būti Savivaldybių Tarybų nariuKiek renkama Savivaldybių narių. Kokia kandidatų į tarybos narius kėlimo tvarkaApibūdinti rinkimų rezultatų nustatymo tvarką. Išvardinti savivaldybės tarybos įgaliojimus. Savivaldybės tarybos posėdis.Kokia savivaldybės mero rinkimo tvarka Kokia jo kompetencija Kokia savivaldybės mero pavaduotojo (-ų) skyrimo tvarka. Apibūdinti savivaldybės kolegiją: sudarymo tvarka; posėdis; kompetencija. Kokiais atvejais ir kas gali įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje kokios teisinės pasekmės įvedus tiesioginį valdymą. Apibūdinti savivaldybių kontrolės institucijas.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Leidžia institucijos, kurios neturi įstatymų leidybos teisės. Kontrasignuoti. Kontrasignuotų dekretų rūšys. Bet yra 3 išimtys. Mokymo apie konstituciją pagrindai. Teisė – sistema valstybės nustatytų ar sankcionuotų visiems privalomų bendro elgesio taisyklių (normų) skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės prievartą. Teisės norma – įstatymuose ir kituose teisės aktuose valstybės nustatyta visiems privaloma (bendro) elgesio taisyklė, kurios įgyvendinamos garantuojamas valstybės prievartos priemonėmis. Yra žinomi 2 teisinio reguliavimo metodai. Konstitucinė teisės vieta nacionalinės teisės sistemoje. Konstitucinė teisė normos ir jų sistema. Konstitucinė teisės normos struktūra; 3 klausimai į kuriuos reikia atsakyti. III pagal teisių ir pareigų pasiskirstymą. Ratifikacija –. Tarptautinės sutartys sudaryti turi. Tarptautinės sutartys. Konstitucijos galiojimas ir taikymas. Konstitualizmo raida. DIDŽIOJI LAISVIŲ CHARTIJA. Lietuvos Konstitualizmo raida (6 rašytinės konstitucijos). Vakarų Europos konstitucionalizmo bruožai. Žmogus ir valstybė. Bipatrizmas – iš santuokų turinčius skirtingų valstybės pilietybes. Gali atsirasti natūralizacijos būdu, jeigu šalis yra liberali ir nereikalauja atsisakyti kitos šalies pilietybės. Teismo sprendimas vyksta per 10 dienų. Per 7 dienas galima apskųsti. Teisiniai rėžimai. 1. racionalinis (tokios pat teisės ir laisvės). 2. abipusis palankumas. 3. didžiausias palankumas.
| |
Lapų skaičius: 31 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Interesų grupės, valdžia ir politika. Privataus gyvenimo neliečiamumas. Lobizmo institucionalizavimas-demokratinio proceso pranašumas ar trūkumas? Lobizmas ir lobistinės veiklos reglamentavimas lietuvoje. Socialinės ekonominės teisės ir konstitucija: kai kurie lyginamieji aspektai. Kelias į Lietuvos Respublikos konstituciją. žmogaus teisių ir laisvių konstitucinės garantijos. Tarptautinė teisė. Konstitucija ir jos aiškinimas. Vietos savivalda ir valdymas Lietuvoje: Pirmieji reformos rezultatai. Interesų grupės, valdžia ir politika. Privataus gyvenimo neliečiamumas. Konstitucinio teismo 19987 sausio 10 d. nutarimas: politinis kontekstas ir kvazinormatyvinis reiškinys. Konstitucinio teismo. Politiniai klausimai: pozityvios doktrinos paieškos. Politika ir teisė: delegitimavimo tendencijos prognozė. Politinio proceso juridizacija. Konstitucinė justicija ir “konstitucinės kulturos” formavimas. Politinė kalba virsta teisine kalba. Politinė vizija virsta teisine vizija. Sprendimu priėmimo naujos stadijos atsiradimas. Politinės veiklos, priimant politinius sprendimus, juridizacija. Konstitucija ir tik konstitucija-politinio gyvenimo pagrindas. Politinės sistemos keitimosi požymiai. Kontrargumentai: konstitucinė justicija kaip politikos įgyvendinimo priemonė. Kontrargumentai apie konstitucinę justiciją kaip politikos įgyvendinimo priemonę kaip “teisės vykdomos politikos” patvirtinimas. Vietoj išvadu. Vetavimo intensyvumas. Parlamento atsakas į prezidento veto. Veto pobudis. parlamento atsakas. Išvados. Konstitucinis teismas ir politinis procesas. Konstitucijos justicijos ir politikos sąveikos doktrinos. Istorinis ekskursas: požiurio į konstituciją pokyčiai Europoje. 1922 m. konstitucija. Posukis į autoritarizmą. Apie konstituciju išorinę formą. Apie pirmuju nuolatiniu Lietuvos konstituciju principus. Įstatymu ydingumas. Valstybės sąvoka. Tauta kaip valstybės elementas. Teritorija kaip valstybės elementas. Suvereniteto sąvoka. Valstybės funkciju sąvoka ir ypatumai. Valstybės funkciju klasifikavimo pagrindai. Valstybės instituciju sistema. Valstybės formos. Unitarinės valstybės požymiai. Federacinės valstybės požymiai. Konfederacijos požymiai. Lyginamasis žvilgsnis į konstitucinius įstatymus. Konstituciniai įstatymai Lietuvoje. Suvereniteto samprata. Ar įmanoma apriboti suverenitetą. Kompetencijos perdavimas pagal LR konstituciją. Kompetencijos perdavimas pagal ES teisę. Konstitucinio teismo 19987 sausio 10 d. nutarimas: politinis kontekstas ir kvazinormatyvinis reiškinys. Konstitucinio teismo. Politiniai klausimai: pozityvios doktrinos paieškos. Politika ir teisė: delegitimavimo tendencijos prognozė. Politinio proceso juridizacija. Konstitucinė justicija ir “konstitucinės kulturos” formavimas. Politinė kalba virsta teisine kalba. Politinė vizija virsta teisine vizija. Sprendimu priėmimo naujos stadijos atsiradimas. Politinės veiklos, priimant politinius sprendimus, juridizacija. Konstitucija ir tik konstitucija-politinio gyvenimo pagrindas. Politinės sistemos keitimosi požymiai. Kontrargumentai: konstitucinė justicija kaip politikos įgyvendinimo priemonė. Kontrargumentai apie konstitucinę justiciją kaip politikos įgyvendinimo priemonę kaip “teisės vykdomos politikos” patvirtinimas. Vietoj išvadu.
| |
Lapų skaičius: 17 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 1. Konstitucinės teisės sąvoka, reguliavimo dalykas ir metodas. 2. Konstitucinės teisės normos, jų rūšys ir ypatumai. 3. Konstitucinės teisės principai. 4. Konstitucinės teisės institutai. 5. Konstituciniai teisiniai santykiai, jų turinys ir ypatumai. 6. Konstitucinės teisės subjektai. 7. Konstitucinių teisnių sanytkių klasifikavimas, jų tasiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 8. Konstitucinės teisės mokslo sąvoka ir dalykas. 9. LR KT mokslo raida lietuvoje. 10. Konstitucinės teisės šaltinio sąvoka, klasifikavimo pagrindai ir sistema. 11. LR įstatymai, jų rūšys. 12. Poįstatyminiai aktai, kaip konstitucinės teisės šaltiniai, jų rūšys. 13. Konstitucijos samprata ir jos socialinės funkcijos. 14. Konstitucijos turinys, struktūra ir forma. 15. Konstitucijos priėmimas ir keitimas. 18. Žmogaus teisės Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. 21. Europos žmogaus teisių konvencija ir LT konstitucinė teisė. 22. LR pilietybės įgyjimo būdai. 23. LR pilietybės netekimas. 25. Dvigubos pilietybės institutas LT konstuticinėje teisėje. 26. LR pilietybės įgyjimas natūralizacijos būdu. 27. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama. 28. Užsieniečių teisinės padėties ypatumai LR-e. 29. Užsieniečių atvykimas i LR is išvykimas iš LR. 30. Laikinas ir nuolatinis užsieniečių apsigyvenimas Lietuvoje. 31. Prieglobsčio teisė. 32. VVF ir jo ypatumai. 33. VSF – os sąvoka ir ypatumai. 34. politinio režimo samprata ir ypatumai. 35. Rinkimų teisės samprata. Rinkimų teisės šaltiniai. 36. Rinkimų sistemos samprata ir rūšys. 37. Rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka Lietuvos respublikoje. 38. Referendumas – tiesioginės demokratijos institutas LR-e. 39. LR seimo nario teisinis statusas. 40. LRS kompetencija. 41. LRS struktūra. 43. Lietuvos respublikos prezidento institutas. 44. Lietuvos respublikos prezidento įgaliojimai. Prezidento teisės aktai. 45. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija. 46. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija. 47. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai. 48. Šiuolaikinė Lietuvos Respublikos teismų sistema. Tarptautinės sutartys kaip konstitucinės teisės šaltinis. Tarptautinių sutarčių ratifikavimas ir denonsavimas. 1992 LR Konstitucijos bruožai jos priėmimo, keitimo tvarka. Apkaltos procesas kaip parlamentinė procedūra Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Konstitucinės teisės sąvoka. KT dalykas. KT metodas. 2.KT normos. KT struktūra. 3.KT institutai. KT principai. Konstituciniai principai – Konstitucijoje įtvirtintos pamatinės nuosatos, kurioms, palyginti su normomis, būdingas labai apibendrinamasisi pobūdis. Konstituciniai principai lemia viso teisinio reguliavimo kryptį. Kartais labai sunku atskirti kur yra principas, o kur norma, tačiau juos lengvai galime atskirti įvedę klasifikaciją pagal struktūrinius elementus: ten, kur sunku išskirti teisės normos elementus (hipotezę, dispoziciją, sankciją), galime traktuoti kaip principus, ten, kur normos elementų požymių yra daugiau ar mažiau – kaip konstitucines teisės normas. Konstitucijoje numatyti bendrojo pobūdžio principai yra dažniausiai labai platūs, tad įstatymų leidėjas ar kitos valstybės institucijos savo pamatiniuose teisės aktuose juos detalizuoja. Būtent taip išskyrę, kad konstitucijoje yra ir konstitucinės teisės normos ir konstituciniai principai, galime pasakyti, kad konstitucinė teisė tai teisės normų ir principų sistema. 4.KT sant. sąvoka. KT sant. subjektai. KT sant. atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 1.KT moxlo sąvoka. KT moxlo dalykas. KT moxlo šaltiniai. 2. 1. KT šaltinio sąvoka. KT šaltinių klasifikivimo kriterijai. 2. KT šaltinių sistema . LT KT šaltinių sistemos ypatumai. 3. Konstitucija – pagrindinis KT šaltinis. Konstitucinių įst. sąvoka KT. 5.Tarptautinės sutartys ir kiti tarptautiniai dokumentai LT KT šaltinių sistemoje. Europos žm. teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos vaidmuo LT KT šalt.sistemoje. 6. Konstitucinės kontrolės institucijų aktai kaip KT šaltinis. 4. 1.Kcijos struktūra. Kcijos reguliavimo sfera. 5. 1. KT kaip teisminės valdžios dalis (inst.). 2. KT formavimas. KT kompetencija. KT veiklos principai. 3. Konst. teisių ir laisvių samprata ir rūšys 1992 Kcijoj. 4. Konstitucinių pareigų samprata. 1. Tarpt. žm. teisių reglamentavimas. 7. 1. Seimo kontrolieriaus skyrimo tvarka. 3. SK pagr. veiklos kryptys. Svarbų vaidmenį, garantuojant žmogaus teises, vaidina ir S-mo kontrolierių bei kitos kontrolierių institucijos. S-mo kontrolierių institucija L-je buvo įkurta 1994 m. S-mo kontrolieriai turia piliečių skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių bei joms prilygintų inst.pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Karinėms inst.prilyginamos Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir jiems pavaldžios inst. S-mo K netiria P-to, S-mo narių, MP, V-bės(kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio teismo ir kitų teismo teisėjų veiklos, vietos savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Jie netiria skundų, kylančių iš darbo teisinių santykių, skundų, kuriuos turi nagrinėti teismas, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo samprata. 4. SK piliečių skundų nagrinėjimo tvarka. Skundams paduoti nustatomas 1 m.nuo skundžiamų veiksmų padarymo terminas. Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, nenagrinėjami, jeigu SK nenusprendžia kitaip. Skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyti per 3 mėn.nuo skundo gavimo dienos. Prireikus SK tyrimo terminą gali pratęsti iki 6 mėn. Baigus nagrinėti skundą, surašoma pažyma, kurioje nurodoma tyrimo metu išaiškintos aplinkybės, surinkti įrodymai bei pareigūno veikos juridinis įvertinimas. Su tyrimo rezultatais supažindinamas skundo autorius, įstaigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovas bei pareigūnas, kurio veiksmai buvo tiriami, o prireikus- ir aukštesnės pagal pavaldumą inst.vadovas, kitos inst.ar asmenys. 5. SK sprendimų teisinė galia. 6. Lygių galimybių kontr. teisinis statusas ir veiklos kryptis. 7. Vaiko t. kontr. veiklos teisinis pagrindas. 8. 1. Pilietybės sąvoka. Dvigubos pilietybės problema. 2.Pilietybės įgyjimo būdai. Natūralizacijos samprata ir sąlygos. 3. Aplinkybės, dėl kurių LR pilietybė neteikiama. 4. Pilietybės klausimų sprendimo tvarka. 5. Užs. teisinė padėtis; Užs., nuolat gyvenančių LR teisinės padėties bruožai. Asmenys be pilietybės. Subjektai. 4. Įstatymai ir jų rūšys. 3.Kcijos. ir keitimo tvarka. 1. Konstitucinės teisės sąvoka.
| |
Lapų skaičius: 72 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Konstitucinės teisės sąvoka, objektas ir metodas. Konstitucinės teisės norma. Konstituciniai teisiniai santykiai. Konstitucinės teisės reikšmė ir jos vieta nacionalinėje teisės sistemoje. Konstitucinės teisės šaltiniai. Yra šios įstatymų leidybos proceso stadijos. Pilietybė - žmogaus priklausymas tam tikrai valstybei, jo nuolatinis teisinis ryšys su tam tikra valstybe pasireiškiantis tuo, kad pilietis valstybei turi tam tikras pareigas ir naudojasi atitinkamomis teisėmis. Konstitucinės piliečių teisės, laisvės ir pareigos.užduotis –išrinkti iš konstitucijos teises, pareigas ir laisves.( konstitucijos -18 -54 str.). Rinkimų teisė. Rinkimų teisės samprata. Rinkimų rūšys. Pagal rinkimų mąstą. Pagal renkamąjį organą. Pagal organizavimo ir vykdymo teritoriją. Rinkimų teisės principai. Rinkimų sistemos. Seimo rinkimai. Kas gali būti ir negali būti seimo nariu? Rinkimų apygardos ir apylinkės. Rinkimų komisijos. Kandidatų kėlimas. Rinkimų rezultatų nustatymas. Referendumas. Referendumo rūšys. Konsultacinio (patariamojo) referendumo rezultatų nustatymas. Žmogaus teisių garantijos. Žmogaus teisių garantijas galima skirstyti į. Taip pat gali būti skirstomos į. Žmogaus teisių garantijos pagal galiojimo pobūdį galima skirti į. Užsieniečių teisės, laisvės, pareigos. Valdžių padalijimo pagrindiniai principai. Lietuvos respublikos seimas. Seimo vadovai. Seimo pirmininko įgaliojimai. Seimo pirmininko pavaduotojų įgaliojimai. Seimo kancleris. Seimo valdyba. Seimo valdybos posėdžiai. Seimo valdybos sprendimai. Seimo seniūnų sueiga. Seimo seniūnų sueigos posėdžiai. Seimo frakcijos. Seimo komitetai. Seimo komitetų sudarymas. Seimo komitetų pakomitečiai. Seimo komitetų įgaliojimai. Seimo komisijos. Etikos ir procedūrų komisijos sudarymas. Peticijų komisija ir peticijų nagrinėjimas seime. Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymas ir jos veiklos uždaviniai. Seimo sesija. Seimo nario statutas. Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas. Seimo nario teisės.
| |
Lapų skaičius: 65 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: 1.KT dalykas ir samprata. KT sistema. 7 K.T Principai. K.T Institutai. KT vieta teisės sistemoje. KT subjektai. KT šaltiniai. Konstitucijos teorijos pagrindai. Konstitucijos bruožai, funkcijos, ypatumai. Konstitucijų priėmimo būdai ir keitimo tvarka. Konstitucijų klasifikavimas. Konstitucinė priežiūra (kontrolė). Konstitucinės priežiūros objektai. Subjektai, galintys kreiptis į konstitucinės priežiūros instituciją. III tema.Konstitucinis asmenybės statusas. Asmenybės teisinio statuso instituto šaltiniai. Užsieniečiai, apatridai ir pabėgėliai. Žmogaus teisių ir laisvių teisinis įtvirtinimas, ribojimo galimybės. Tarptautinė žmonių teisių ir laisvių apsaugos sistema. Visuomeninės santvarkos konstituciniai pagrindai. Dvasiniai-kultūriniai santykiai. Partinės sistemos, jų ypatumai. Valstybės valdžių klasifikavimo pagrindai. Valstybės formų sąvoka ir klasifikacija. Monarchijos samprata ir požymiai. Prezidentinė respublika. Jos požymiai. Parlamentinė respublika, jos požymiai. Valstybės teritorinės sandaros forma. Unitarinė valstybė. Jos ypatumai. Autonomija ir jos formos. Valstybinis režimas. Parlamento vidinė struktūra. Seniūnų taryba. Parlamento kompetencija. Valstybės vadovo konstitucinis teisinis statusas. Prezidento teisinis statusas. Vyriausybės konstitucinis teisinis statusas. Vyriausybės sudarymo tvarka. Teisminė valdžia. Vietos valdymas ir savivalda. Savivaldos organai ir jų sudarymo tvarka. Administracinė priežiūra.
| |
Lapų skaičius: 74 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės šaltiniai. Lietuvos konstitucingumo raida. Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.). Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės Lietuvos Respublikos konstitucinėje teisėje. Pilietybės sąvoka ir principai Lietuvos Respublikos konstitucinėje teisėje. Lengvatinės natūralizacijos sąlygos, taikomos atskiriems asmenims. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama. Pilietybės įgijimas optavimo ir kitais tarptautinėse sutartyse numatytais pagrindais. Pilietybės klausimų sprendimo tvarka. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas. Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje. Užsieniečių išsiuntimo iš LR tvarka. Emigravimas. Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios sistema. Seimo kontrolierių skyrimas ir statuso bruožai. Lietuvos Respublikos rinkimų teisė. Seimo komitetai ir frakcijos. Lietuvos Respublikos Seimo nario statusas. Respublikos Prezidentą renka LR piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Prezidento įgaliojimų nutraukimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybės sudarymas, narių garantijos. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas ir atsistatydinimas. Lietuvos respublikos konstitucinis teismas. teismas ir teisingumas lietuvos respublikoje. Vietos savivalda ir valdymas.
| |
Lapų skaičius: 57 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Konstitucinės teisės samprata. Konstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Konstitucinės teisės normos. Konstitucinės teisės normų funkcijos. Konstitucinės teisės normų klasifikavimo kriterijai. Konstitucinės teisės normų struktūros ypatumai. Konstitucinės teisės normų įgyvendinimas. Konstitucinės teisės institutai, jų klasifikavimo kriterijai. Konstitucinės teisės principai. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka. Konstitucinių teisinių santykių struktūra. Konstitucinės teisės subjektai. Konstitucinių teisinių santykių klasifikavimo kriterijai. Konstitucinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Konstitucinės teisės vieta nacionalinėje teisės sistemoje. Konstitucinės teisės ir kitų teisės šakų sąveika. Lietuvos konstitucinės teisės mokslas. Lietuvos konstitucinės teisės šaltiniai. Konstitucinės teisės šaltinių sistema. Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių sistemos ypatumai. Įstatymai ir jų rūšys. Konstitucinių įstatymų sąvoka konstitucinės teisės doktrinoje. Tarptautinės sutartys ir kiti tarptautiniai dokumentai Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių sistemoje. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos vaidmuo Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių sistemoje. Konstitucinės kontrolės institucijų aktai kaip konstitucinės teisės šaltinis. Kiti konstitucinės teisės šaltiniai. Fakultatyviniai konstitucinės teisės šaltiniai. Europos Sąjungos teisės šaltiniai ir Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių sistema. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucinės teisės formavimasis. Konstitucinės teisės nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). 1791 m. Respublikos konstitucijos problema. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybės konstituciniai aktai. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. gegužės 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas. 1918 m. lapkričio 2 d. ir 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai. 1920 m. birželio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija. 1922 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos valstybės konstitucija ir jos ypatumai. 1928 m. gegužės 15 d. Lietuvos valstybės konstitucija. Jos priėmimo aplinkybės. 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos valstybės konstitucija. Jos struktūra, ypatumai, taikymo problemos. 1. Lietuvos valstybės okupacija ir aneksija: teisinė analizė. Lietuvos inkorporavimas į Sovietų Sąjungos sudėtį. Sovietinių konstitucijų galiojimas Lietuvoje, jų ypatumai. Sovietinių konstitucijų reforma Lietuvoje 1988 - 1990 metais. Lietuvos valstybingumo atkūrimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11. 1990 m.Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis įstatymas, jo ypatumai. Konstitucija – pagrindinė konstitucinės teisės raiškos forma. 1992 M. Lietuvos respublikos konstitucijos bruožai. Konstitucijos funkcijos. Konstitucijos teisinė galia. Konstitucijų rūšys. Konstitucijos teisinio reguliavimo sritis. Konstitucijos struktūra ir forma. Konstitucijų priėmimo ir keitimo tvarka. Pataisų projekto svarstymas ir pritarimas. Galutinis pritarimas pataisų projektui arba pakartotinis svarstymas. Konstitucijos įgyvendinimo mechanizmas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos bruožai, struktūra, jos priėmimo, keitimo ir įsigaliojimo tvarka. LR K-jos. ir Europos Sąjungos teisės santykis. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitų valstybių konstitucijos. Konstitucinės kontrolės sąvoka. Konstitucinės kontrolės funkcijos. Konstitucinio Teismo kompetencija. Konstitucinio Teismo teisėjų statusas. Konstitucinio Teismo vieta Lietuvos valstybės valdžios institucijų sistemoje. Konstitucinių ginčų nagrinėjimo tvarka (procesas). Asmens konstitucinis teisinis statusas. Atskirų subjektų teisės. Vaikų teisės ir jų apsauga. Tautinių mažumų teisės. 1. Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo būdai ir garantijos, jų sistema. Žmogaus teisių gynimo būdai Lietuvoje. Teisminė gynyba. Specialios žmogaus teisių gynimo institucijos. Seimo kontrolieriai, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius. Lietuvos respublikos pilietybė. užsieniečių teisinė padėtis lietuvoje. nė viena valstybė neprivalo teikti pilietybės.įgijama įgyvendinus teisę į LR pil.Įstatyme nustatyta,. Lietuvos Respublikos pilietybės pripažinimas. Tarptautinės sutartys, reglamentuojančios užsieniečių teisinę padėtį. Užsieniečių atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką sąlygos ir apribojimai. Gyvenančių Lietuvoje užsieniečių teisės, laisvės ir pareigos. Teisinio poveikio priemonės, taikomos užsieniečiams Lietuvos Respublikoje. Įpareigojimas išvykti ir užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Prieglobsčio teisės sąvoka ir pagrindiniai bruožai. Prieglobsčio teisė kaip tarptautinės teisės institutas. Prieglobsčio teisė kaip konstitucinės teisės institutas. Prieglobsčio teisė kaip ypatinga tam tikros užsieniečių grupės subjektinė teisė. Prieglobsčio teisės subjektai. Prieglobsčio teisės formos. Prieglobsčio teisės reglamentavimas Lietuvoje. Pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos ir tvarka. Pabėgėlių socialinė integracija Lietuvoje. VALSTYBĖ KAIP KONSTITUCINĖS TEISĖS SUBJEKTAS. Konstitucinė valstybės valdžios institucijų sistema. Lietuvos respublikos rinkimų teisė. Referendumas. lietuvos respublikos seimas. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo struktūra. Apkaltos samprata. Apkaltos pagrindai. Apkaltos procesas ir jo rūšys. įstatymų leidyba. lietuvos respublikos prezidentas. lietuvos respublikos vyriausybė. vietos savivalda ir vietinis valdymas.
| |
Konstitucinė teisė ir valstybė Lapų skaičius: 7 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Autoritarinis režimas. politikos moksle. Klasikinė tezė. Tauta, teritorija, valdžia. 1. TAUTA. Valstybės tauta. Jos požymiai. 2. TERITORIJA. Teritorija sukuria valstybės erdvę, kur nevaržoma veikia jos valdžia. VALSTYBĖS ELEMENTAI. VALSTYBĖS VALDŽIA. Valstybė - ypatingas juridinis asmuo. Valstybės suverenitetas. VALSTYBĖS FORMA. valdymo forma. sandaros forma. politinis režimas. VALSTYBĖS VALDYMO FORMA. Lietuvos valstybės valdymo forma – parlamentinė respublika, su pusiau prezidentinės valdymo formos bruožais. Formos. Unitarinė, federacinė, konfederacija. LIETUVA – UNITARINĖ VALSTYBĖ (LRK 10 str. 1 d.). Nedemokratinis politinis režimas. LIETUVA – DEMOKRATINĖ RESPUBLIKA. “Valstybės. samprata Lietuvos teisinėje mintyje. Nacionalinė tauta. Valdžia. teisingos. neteisingos. taisyklingo valdymo. netaisyklingo. Monarchija. Absoliutinė monarchija. Konstitucinė monarchija. Respublika. parlamentinė. prezidentinė. pusiau prezidentinė. Parlamentinė respublika. Prezidentinė respublika. Pusiau prezidentinė respublika. UNITARINĖ VALSTYBĖ. Bendrieji požymiai. FEDERACINĖ VALSTYBĖ. Bendrieji požymiai. KONFEDERACIJA. Būdingi požymiai. Kitokios valstybių susivienijimo formos. Demokratinis politinis režimas. Būdingi bruožai. “VALSTYBĖS” apibrėžimai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
