Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 54 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kriminalistikos teorija ir metodologija. 1 tema. Kriminalistikos mokslo samprata, dalykas ir sistema. Kriminalistikos mokslo samprata, dalykas. Kriminalistikos mokslo uždaviniai. Kriminalistikos mokslo sistema. Kriminalistikos teorija ir metodologija. Kriminalistikos technika. Kriminalistikos taktika. Atskirų nusikaltimų rūšių tyrimo metodika. Bendrosios kriminalistikos mokslo teorijos samprata ir struktūra. Atskirų kriminalistikos mokslo teorijų raidos tendencijos. Šiuolaikinės kriminalistikos mokslo koncepcijos. Kriminalistikos mokslo ryšys su kitais mokslais. Kriminalistika ir baudžiamasis procesas. Kriminalistika ir baudžiamoji teisė. Kriminalistika ir kriminologija. Kriminalistikos mokslo ryšys su kitomis baudžiamojo ciklo disciplinomis ( teismo medicina, teismo psichiatrija, teismo psichologija ir kt.). Kriminalistikos ryšys su civilinio ciklo teisės mokslais. Kriminalistikos mokslo raida lietuvoje 1918- 1940 metais. Kriminalistikos būklė ir raidos tendencijos užsienio šalyse. 2 tema. Kriminalistikos mokslo metodai ir jų panaudojimas teisėsaugos institucijų veikloje. Loginiai pažinimo būdai: analizė, sintezė, palyginimas, abstrakcija, apibendrinimas. Empiriniai pažinimo metodai ir jų naudojimas kriminalistikoje. Stebėjimas, matavimas, aprašymas, eksperimentas, modeliavimas. Kriminalistikoje naudojami specialieji kitų mokslų metodai. 3 tema. Kriminalistinė identifikacija ir diagnostika. Kriminalistinės identifikacijos samprata, jos moksliniai pagrindai. Kriminalistinės identifikacijos rūšys. Identifikacija ir rūšinės (grupinės) priklausomybės nustatymas, jų tarpusavio santykio problema kriminalistinėje literatūroje. Identifikacija ir diferenciacija. Kriminalistinės identifikacijos objektai ir jų klasifikacija. Identifikacijos požymių ir savybių samprata ir klasifikacija. Identifikacinis periodas. Identifikacinis laukas. Identifikacijos objektų apžiūra. Atskirasis tyrimas. Lyginamasis tyrimas. Kriminalistinės diagnostikos samprata. Diagnostiniai uždaviniai. Diagnostikos proceso stadijos. Diagnostinių tyrimų reikšmė. 4 tema. Kriminalistinė nusikaltimų charakteristika ir nusikaltimų tyrimo situacijos. Kriminalistinės nusikaltimų charakteristikos samprata bei jos ryšys su baudžiamąja- teisine, kriminologine ir kitomis nusikaltimų apibūdinimų rūšimis. Teorinės kriminalistinės nusikaltimų charakteristikos ryšys su rūšine bei grupinę nusikaltimo charakteristika. Nusikaltimo padarymo būdas, jo samprata ir struktūra. Nusikaltimo tyrimo situacijos samprata ir reikšmė. Nusikaltimų tyrimo situacijų klasifikacija. Veiksnių sistema, daranti poveikį nusikaltimo tyrimo situacijai. Kriminalinės ir pokriminalinės situacijos-faktinis pagrindas kriminalistinės nusikaltimo tyrimo situacijos atsiradimui. Iki procesinės nusikaltimų tyrimo situacijos. 5 tema. Mokymas apie kriminalistines versijas ir nusikaltimų tyrimo planavimas. Kriminalistinės versijos sąvoka, jos gnoseologinė ir loginė prigimtis. Kriminalistinių versijų klasifikacija (ikiteisminio tyrimo paieškos, ekspertinės, teismo versijos. Bendrosios, atskirosios ir detaliosios versijos). Tipinės versijos. Kontrversijos. Versijų konstravimas. Versijų iškėlimo pagrindai. Analizės, sintezės, indukcijos, dedukcijos, analogijos metodų panaudojimas iškeliant versijas. Versijų patikrinimo pagrindinės taisyklės ir metodai. Versijų patikrinimo organizavimas. Versijos ir nusikaltimų tyrimo planavimas. Nusikaltimų tyrimo organizavimo ir planavimo samprata, reikšmė ir rūšys. Tyrimo planavimo principai. Tyrimo planavimas ir įrodinėjimo dalykas. Tyrimo planavimas ir įrodinėjimo dalykas. Tyrimo planavimo elementai. 6 tema. Kriminalistinės informacijos šaltiniai. Mokymas apie pėdsakų susidarymo mechanizmą. 7 tema. Kriminalistinės ekspertizės ir kitos specialių žinių panaudojimo formos. Specialių žinių samprata ir sistema. Specialių žinių panaudojimo reikšmė aiškinant ir tiriant nusikaltimus. Ekspertizės samprata ir klasifikacija. Ekspertizės skyrimo taktikos pagrindai. Pasirengimas ekspertizei. Medžiagos ekspertizei parengimas. Eksperto ar ekspertinės įstaigos parinkimas. Teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūno ir eksperto bendradarbiavimo formos. Ekspertizės atlikimo ypatumai. Eksperto apklausos ypatumai. Ekspertizės akto vertinimas ir panaudojimas. Specialistas ikiteisminiame nusikaltimų tyrime. Specialisto išvada. Kitos specialių žinių panaudojimo formos. Ekspertizės įstaigų sistema lietuvoje. Kriminalistinės įstaigos lietuvoje. Žiūr į 152kl. 8 tema. Kriminalistinė profilaktika. 9 tema. Kriminalistikos technikos teoriniai pagrindai ir sistema. Kriminalistikos technikos samprata, sistema, uždaviniai. Kriminalistikos technikos vaidmuo užkertant kelią nusikaltimams. Kriminalistinės techninės priemonės ir būdai, naudojami įrodymams surasti, įtvirtinti bei paimti. Specializuoti lagaminai ir kiti rinkiniai. Vaizdo ir garso įrašymo technika. Kriminalistinės mobilios autolaboratorijos. Mikroskopiniai tyrimo metodai. Tyrimas nematomais spektro spinduliais (infraraudonaisiais, ultravioletiniais, rentgeno, gama bei beta spinduliais). Liuminescencinė analizė. Spektrinė, emisinė ir absorbcinė analizė. Chromatografija. Poliarografija. 10 tema. Kriminalistinis vaizdo fiksavimas. Kriminalistinio vaizdo fiksavimo samprata, uždaviniai ir reikšmė. Kriminalistinio vaizdo fiksavimo sistema. Kriminalistinės fotografijos samprata, rūšys, reikšmė. Operatyvioji kriminalistinė fotografija, jos metodai ir būdai. Registracinė, (signaletinė) dokumentinė ir detektyvinė fotografija. Panoraminė, stereoskopinė, matuojamoji, reprodukcinė fotografija. Makrofotografija. Fotografavimas atliekant tyrimo veiksmus (dokumentinės fotografijos metodai). Orientacinė, apžvalginė, situacinė, mazginė, detalioji fotografija. Pėdsakų, daiktų ir lavonų fotografavimo ypatumai. Vaizdo įrašo panaudojimas atliekant tardymo veiksmus. Kriminalistinės fotografijos ir vaizdo įrašo panaudojimo įforminimo taisyklės. Pagrindiniai tiriamosios fotografijos metodai. Fotografavimas nematomuose spinduliuose. Mikrofotografija. Holografija. Termografija. Pagrindinės kriminalistinio vaizdo fiksavimo metodų ir priemonių raidos kryptys. 11 tema. Kriminalistinė trasologija. Kriminalistinės trasologijos dalykas, uždaviniai, reikšmė. Pėdsakų samprata, jų susiformavimo mechanizmas. Pėdsakų klasifikacija. Pėdsakai atspindžiai. Pėdsakai daiktai. Pėdsakai medžiagos. Žmogaus rankų pėdsakai. Pirštinių pėdsakų tyrimas. Žmogaus kojų pėdsakai, jų rūšys. Kojų pėdsakų takelis, jo elementai ir kriminalistinė reikšmė. Kojų pėdsakų fotografavimas, matavimas, aprašymas. Kojų pėdsakų kopijų darymas. Dantų ir kraujo pėdsakų trasologinis tyrimas. Įsilaužimo įrankių ir instrumentų pėdsakai, jų rūšys. Įrankių ir instrumentų pėdsakų suradimas ir fiksavimas. Trasologinis spynų ir plombų tyrimas. Masinės gamybos gaminių trasologiniai tyrimai. Transporto priemonių pėdsakai, jų rūšys. Transporto priemonių pėdsakų fiksavimo ir poėmio ypatumai. Drabužių pėdsakai bei kiti materialūs, turintys kriminalistinę reikšmę, pėdsakai. 12 tema. Kriminalistinė dermatoskopija. Rankų pėdsakai ir jų panaudojimo galimybės tiriant nusikaltimus. Daktiloskopija, palmoskopija, poroskopija, edžeoskopija. Papiliariniai raštai, jų savybės ir rūšys. Rankų pėdsakų suradimo, ryškinimo, fiksavimo ir paėmimo būdai ir priemonės. Daktiloskopinė ekspertizė. Cheiloskopija. 13 tema. Kriminalistinis medžiagų ir gaminių tyrimas. Mikroobjektai: sąvoka, klasifikacija. Mikropėdsakai ir mikrodalelės, jų suradimas, fiksavimas ir paėmimas. 14 tema. Kriminalistinė ginklotyra. Kriminalistinės ginklotyros samprata, uždaviniai ir sistema. Ginklo samprata, požymiai ir rūšys. Kriminalistinės balistikos samprata ir reikšmė tiriant nusikaltimus. Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kriminalistinis apibūdinimas. Šaunamojo ginklo požymiai. Šaunamųjų ginklų klasifikacija. Pėdsakų susidarymo ant tūtelių ir kulkų mechanizmas. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų bei jų dalių suradimas ir apžiūra. Šūvio pėdsakai. Šūvio krypties, atstumo bei kitų aplinkybių nustatymas. Ekspertizės dalykas ir uždaviniai. Šaunamųjų ginklų tyrimas. Šaudmenų tyrimas. Nešaunamojo ginklo samprata, požymiai ir rūšys. Nešaunamųjų ginklų klasifikacija. Svaidomųjų, dujinių, pneumatinių, elektrošokinių ir kitų ginklų kriminalistinis apibūdinimas ir tyrimo galimybės. 15 tema. Kriminalistinė raštotyra. Kriminalistinės raštotyros samprata ir moksliniai pagrindai. Rašymo įgūdžių formavimosi dėsningumai. Dinaminis stereotipas. Rašysenos individualumas, pastovumas ir variantiškumas. Identifikaciniai rašto požymiai ir jų klasifikacija. Topografiniai požymiai. Rašto kalbos požymiai. Bendrieji ir specialieji rašysenos požymiai. Pakeistos rašysenos tyrimas. Rašysenos maskavimas. Neįprastos rašysenos(kaire ranka, “spausdintomis raidėmis” ir kt. ) požymiai. Rašysenos imitacija. Parašų tyrimo ypatumai. Medžiagos kriminalistiniams rašysenos ir lingvistikos tyrimams parengimas. Laisvieji, eksperimentiniai, sąlygiškai laisvi rašysenos bei parašų ir rašto kalbos pavyzdžiai. Raštotyros tyrimų metodikos pagrindai. 16 tema. Kriminalistinė dokumentotyra. Kriminalistinės dokumentotyros dalykas, objektai ir uždaviniai. Dokumento samprata ir jo elementai. Dokumentų apžiūra ir jos rezultatų fiksavimas. Tradiciniai dokumentų klastojimo būdai ir jų požymiai. Trynimas ir skutimas. Ėsdinimas ir plovimas. Prirašymai, ištaisymai bei kiti dokumentų pakeitimai ir jų nustatymas. Užbrauktų, užlietų, išblukusių, blogai matomų tekstų perskaitymas. Techninis parašų padirbimas ir jo išaiškinimas bei ištyrimas. Suplėšytų ir sudegusių dokumentų surinkimas bei jų teksto atkūrimas. Antspaudų ir štampų atspaudų klastojimo požymiai ir jų išaiškinimo būdai. Antspaudų ir štampų atspaudų tyrimo galimybės. Mašinraščio teksto apžiūra ir tyrimo galimybės. Dokumentų medžiagos tyrimas. 17 tema. Kriminalistinė habitoskopija. Kriminalistinės habitoskopijos samprata, uždaviniai ir reikšmė. Kriminalistinės habitoskopijos metodų ir priemonių sistema ir jų panaudojimas aiškinant ir tiriant nusikaltimus. Žmogaus išorės požymių klasifikacija, jų identifikacinė reikšmė. Socialiniai ir bendrieji fiziniai asmens požymiai. Anatominiai (statiniai) ir funkciniai (dinaminiai) požymiai. Ypatingos žymės. Aprangos, avalynės ir kitų nuolat nešiojamų daiktų požymių grupė. “žodinio atvaizdo” sudarymo principai. Pagrindinės žmogaus išorės požymių aprašymo taisyklės. “žodinio atvaizdo” metodo panaudojimas ikiteisminių nusikaltimų tyrimo ir ekspertinių institucijų praktikoje. Paieškos orientuotės sudarymo principai. Kiti kriminalistinės habitoskopijos metodai (kompoziciniai portretai, kompiuteriniai fotorobotai, fotoaplikacijos, veido rekonstrukcijos pagal kaukolę ir kiti metodai), jų panaudojimas aiškinant ir tiriant nusikaltimus. 18 tema. Kriminalistinė registracija. Kriminalistinės registracijos samprata, uždaviniai ir rūšys. Kulkų, tūtelių įskaitos. Kitos įskaitos. Asmenų, dingusių be žinios, ir neatpažintų lavonų registracija. Kitos įskaitos. 19 tema. Besiformuojančios kriminalistikos technikos šakos. Kriminalistinės fonoskopijos samprata, moksliniai pagrindai ir reikšmė. Diagnostiniai ir identifikaciniai fonoskopiniai tyrimai. Fonoskopinės ekspertizės pagrindai ir galimybės. Medžiagos fonoskopinei ekspertizei ruošimas. Lyginamųjų pavyzdžių paėmimas. Kriminalistinės odorologijos samprata ir panaudojimo galimybės aiškinant ir tiriant nusikaltimus. Kriminalistinės odorologijos moksliniai pagrindai. Pagrindinės kvapų pėdsakų paėmimo įvykio vietoje taisyklės. Kvapų pavyzdžių paėmimo taisyklės. Kitos besiformuojančios kriminalistikos technikos šakos. 20 tema. Kriminalistikos taktikos teoriniai pagrindai ir sistema. Kriminalistikos taktikos samprata ir uždaviniai. Jų leistinumo baudžiamajame procese kriterijai. Taktinės kombinacijos ir taktinės operacijos sąvokos ir jų vaidmuo aiškinant nusikaltimus. Atskiro tyrimo veiksmo taktikos tipinė struktūra. Pasirengimo tyrimo veiksmui etapas. Pagrindinis tyrimo veiksmo etapas. Baigiamasis tyrimo veiksmo etapas. 21 tema. Objektų ir tyrimo taktika. Apžiūrų taktikos samprata, esmė ir rūšys. Apžiūrų reikšmė nusikaltimų tyrimui. Apžiūrų tikslai ir uždaviniai. Apžiūrų metodai. Apžiūros struktūra: etapai ir stadijos. Pasirengimo apžiūrai etapas. Pagrindinis apžiūros etapas. Baigiamasis apžiūros etapas. Apžiūros dalyviai ir jų funkcijos. Mokslinių - techninių priemonių panaudojimas apžiūroje. Lavono apžiūros taktika. Daiktų apžiūros taktika. Transporto priemonių apžiūros taktika. Įvykio vietos apžiūra, samprata, uždaviniai ir reikšmė. 22 tema. Kriminalistikos metodikos teoriniai pagrindai ir sistema. Bendroji kriminalistikos metodika. Kriminalistikos metodikos samprata, uždaviniai ir moksliniai pagrindai. Kriminalistikos vadovėliai. Kriminalistinės disertacijos. Dokumento rekvizitas. Blankas. Objekto aprašymo schema. Pėdsako aprašymo schema. Infrafotografija. Ultrafotografija. Tyrimo situacija. Taktikos metodika (sąvoka). Krim šaltiniai. Krim mokslo pradininkai.
| |
Lapų skaičius: 47 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kriminalistikos dalykas, sistema ir uždaviniai. Kriminalistikos samprata ir sistema. Kriminalistikos metodai. Kriminalistinė identifikacija. Kriminalistinių versijų teorija. Sąvoka ir klasifikacija. Kriminalistinių versijų iškėlimo ir patikrinimo taisyklės. Kriminalistikos technikos pradmenys. Kriminalistikos technikos sąvoka, sistema, uždaviniai. Kriminalistikos priemonės ir būdai, naudojami įrodymams surasti, įtvirtinti bei paimti. Pagrindiniai daiktinių tyrimų metodai, naudojami ekspertizės įstaigose. Kriminalistinio vaizdo fiksavimas. Kriminalistinio vaizdo fiksavimo samprata, sistema. Kriminalistikos fotografijos sąvoka, reikšmė, rūšys. Operatyvinės fotografijos būdai. Pagrindiniai kriminalistinės fotografijos tyrimo metodai. Vaizdo įrašas ir kiti vaizdo fiksavimo metodai. Kriminalistinės fotografijos ir vaizdo įrašo panaudojimo įforminimas. Trasologija. Trasologijos sąvoka, uždaviniai ir reikšmė. Pėdsakų susidarymo mechanizmas. Pėdsakų klasifikacija. Rankų pėdsakai. Tiriant kvapus galima nustatyti:. Kriminalistinės taktikos pradmenys. Nusikaltimo tyrimo planavimas. Nusikaltimo tyrimo planavimo sąvoka, reikšmė, rūšys. Planavimo principai. Planavimo taktika, bylos planų sudarymas. Įvykio vietos apžiūros taktika. 1. Įvykio vietos apžiūros sąvoka, rūšys, uždaviniai ir taktikos bendrosios taisyklės. Apklausos taktika. Apklausos sąvoka, rūšys, uždaviniai. Prieštaravimų, esančių apklausiamojo parodymuose, analizė ir panaudojimas. Psichologinio poveikio ribos, siekiant gauti iš apklausiamojo teisingus parodymus. Įtariamojo ir kaltinamojo apklausos taktikos ypatumai. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos taktika. Akistatos rezultatų užfiksavimas.
| |
Lapų skaičius: 52 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kriminologija. Kriminologijos dalykas, sistema. Nusikalstamumo tyrimo metodai. Atrankos kūrimo metodai. Pozityvinė mokykla. Nusikalstamumas. Latentinis nusikalstamumas. T. Inst. Darbuotojai. Nusikaltimo aukos. Ekonominiai santykiai ir nusikalstamumas. Radikalioji kriminologija (kritinė kr.). Nusikalstamumo prevencija. Individualioji nusikalstamumo prevencija. Kriminologijos kurso struktūra. Kriminologija mokslo vieta kitų mokslų sistemoje. Pagrindiniai kriminalistikos bruožai. Nusikalstamumo priežastys. Nusikaltimą padariusio žmogaus asmenybė. Teisiniai. Mogaus, padariusio nusikaltimą bruo. Ai. Nusikaltimus padariusi. Asmen. Klasifikacijos ir tipologija.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Baudžiamojo teisingumo, orientuoto į nusikaltimų. Užkardymą, modelis. Samprata, bruožai. Viešumas bausmės efektyvumo garantas. Sulaikymo bausmės poveikio motyvacija pagal W. Chambliss modelį. Baudžiamasis teisngumas. Išvados. Literatūros sąrašas. Įvadas. Baudžiamąjį teisingumą kitais žodžiais dar galime įvardinti kaip kriminalinę justiciją, kaip teigia garsus kriminologas A. Reissas, tai nepaprastai plati visuomeninė sistema. Šį procesą, atliekamų veiksmų, nusikalstamos veikos požymių turinčio įvykio užregistravimas: apkaltinimas, suėmimas, procesiniai veiksmai, nuosprendžio pritaikymas, bausmės vykdymas, ir kiti su šia veikla susiję veiksmai. Laikantis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, kurias nustato valdžia, galimas sėkmingas asmens, visuomenės ir valstybės egzistavimas ir funkcionavimas. Kiekvienos šalies kriminalinė justicija nepaprastai sudėtinga ir prieštaringa įvairiausių formų, procedūrų, taisyklių, teisės ir kitokių normų, tradicijų visuma. 1, p 23 vienas pagrindinių kriminalinės sistemos aspektų yra tikslai, kurių ji siekia. Kaikurie deklaruojami valstybės įstatymuose, norminiuose aktuose. Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas siekia baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Bk 1str d. LR Baudžiamojo proceso kodeksas siekia ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas LR BPK 1str. 1d. Sulaikymo modelis - vienas iš pagrindinių kriminalinės justicijos modelių. Baudžiamojo teisingumo, orientuoto į nusikaltimų. Užkardymą, modelis. Samprata, bruožai. Sulaikyti žmones nuo nusikaltimų darymo yra baudžiamojo teisingumo, dar vadinamo kriminaline justicija, tikslas. O kriminalinė bausmė yra pagrindinė šio tikslo pasiekimo...
| |
Kursinis darbas - teisminis precedentas kaip teisės šaltinis Lapų skaičius: 23 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Teisminio precedento esmė. Teisminio precedento struktūra. Ratio decidendi. Obiter dictum. Teisminio precedento rūšys. Istorija ir raida teisminio precedento. Teisminio precedento praeitis ir dabartis. Teisminis precedentas ir mąstymas pagal analogiją ir deklaratyvi teorija. Teisminio precedento taikymas. Precedento esmė stare decisis principas. Hierachiškumo principas, išimtys. Ratio decidendi tapatumas bylose. Analoginis bei autoretingumo metodai. Autoritetingumo metodas. Analoginis metodas. Precedento aiškinimo būdai: siaurai ar plačiai. Precedento problemos: ar precedentas gali pasenti, ar jo kilmė visada tinkama? Precedento funkcijos, trūkumai, privalumai, taikymo taisyklės, precedentų kolizijų sprendimas. V. Teisminis precedentas kaip teisės šaltinis. Išvados. Literatūros sąrašas. Įvadas. Precedentinė teisė vyrauja anglosaksiškose šalyse, kuriose yra bendrosios teisės tradicija, kaip Anglija, Naujoji Zelandija, Australija, Kanada, JAV ir kt. Šios teisės ištakos siekia XII XIII amžių, kai Anglija atsiribojusi nuo kitų Europos šalių per daugelį metų sukūrė savo unikalią teisinę sistemą, kai tuo tarpu Europoje vyrauja Romėnų teisė. Jau XVI amžiuje daugelis mokslininkų teisininkų laikė savotišku įsipareigojimu bei garbės reikalu nuvykti į precedento tėvynę Angliją ir susipažinti su šia unikalia teisine sistema. Šios teisės išskirtinis bruožas teismams suteikta teisė patiems kurti teisės normas, užpildant teisės spragas, kai kontinentinėje teisėje yra vadovaujamasi įstatymu. Anglosaksiškose šalyse teisminis precedentas yra pripažįstamas pirminiu teisės šaltiniu, šalia kurio yra ir įstatymų leidybos institucijų kuriama teisė, kurios sudaro vieną teisinę sistemą, kai kontinentinės teisės šalyse precedentas pripažįstamas antriniu šaltiniu. Temos aktualumas. Tema pirmiausiai aktuali dėl to, kad sužinotume koks šiais laikais yra įvairių teisės mokslininkų požiūris (teigiamas ir...
| |
Laikinasis nedarbingumas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas Lapų skaičius: 15 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Laikinasis nedarbingumas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Darbo sutartis – pagrindinis darbo teisės institutas. Darbo sutarties įstatymas numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu. Visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Atleidimo iš darbo tvarka. Darbdavio pareiga atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Uždavinys Nr. 1. Dvi įmonės sudarė raštišką susitarimą perkelti 2 vairuotojus iš vienos įmonės į kitą. Susitarimas numatė, kad darbuotojai perkeliami dirbti ne blogesnėmis sąlygomis nei dirbo ankstesnėje įmonėje. 2 uždavinys. Darbuotojas buvo atleistas iš darbo ir kreipėsi į teismą, motyvuodamas tuo, kad atleidimas buvo neteisėtas. Bylos nagrinėjimas truko 22 mėnesius. Darbuotojas reikalavo grąžinti jį į darbą ir priteisti atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką. Darbdavys argumentavo, kad pagal DSĮ 42 str. Iš viso negali būti priteista daugiau nei 12 vidutinių mėnesinių darbuotojo darbo užmokesčių. 1. Ką turi nuspręsti teismas, reziumuojuant, kad atleidimas iš tiesų buvo neteisėtas. Literatūra. Norminiai aktai. Specialioji literatūra.
| |
Laivo registracija. Laivybos teisė Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Laivo nacionalinė priklausomybė. „realaus ryšio” tarp laivo ir registracijos valstybės doktrina. Laivo registracijos vietos pasirinkimą įtakojantys veiksniai. Laivo registracijos procesas. Laivo registracijos teisinės pasekmės. Laivo išbraukimas iš laivų registro. 986 m. Jungtinių tautų konvencija dėl laivų registravimo sąlygų. Atviri registrai. Ofšoriniai registrai. Antrieji registrai. Bareboat registravimas. Žvejybinių laivų registravimas. Mažųjų laivų registravimas. Laivo įkeitimo registravimas. Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos vaidmuo. Valstybės, kurių jurisdikcijoje buvo daug laivo savininkų, jau nuo seno siekė kontroliuoti tokius laivo savininkus ir jų laivus. Laivų registravimo ištakos siekia senovės romą. Viduramžiais italijos miestai-valstybės taip pat registravo laivus. Tuo buvo siekiama užtikrinti valstybės prekybą jūra, laivų pasiekiamumą karo atveju bei kelio užkirtimui užsienio valstybių laivams naudotis privilegijomis, taikomos nacionalinę priklausomybę turintiems laivams. Kokios bebūtų istorinės registravimo priežastys, valstybės yra įvedusios laivų registravimą, pagal kurį yra identifikuojama laivo nacionalinė priklausomybė, nepriklausomai kur jis bebūtų. Registrai. Vėliavų keitimo istorija. Dabar pagrindinės patogių vėliavų naudojimo priežastys yra. Patogių vėliavų požymiai. Antriniai registrai. Europos registras. Laivo vėliava. Laivo registravimas. Laivo nacionalinė priklausomybė.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Pagrindiniai registrai. Laivo registravimo praktika. Laivo registravimo praktika, Jūrų laivų registravimo taisyklės. Laivai, registruojami Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Laivui iregistruoti pateikiami šie dokumentai. Pirminė registruojamo laivo apžiūra. Laivo įregistravimas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Įregistruoto laivo dokumentai. Laikinas registravimas Lietuvos Resoublikos jūrų laivų registre išnuomoto laivo vėliavą keičiant į Lietuvos valstybės vėliavą. Patogių vėliavų registras. Pagrindiniai registrai. Atvirieji registrai. Jų atsiradimo istorija siekia XVI amžių, kai Anglijos prekeiviai, stengdamiesi apeiti apribojimus, susijusius su pervežimais iš Vest Indijos ne ispanų laivais, nusprendė įregistruoti savo laivus po Ispanijos vėliava. Pastaruoju metu (2000-ųjų pradžia) daugiau nei 52% pasaulio prekybinio laivyno įregistruoti atviruose registruose (po patogiomis" vėliavomis), o apie 2003-ųjų pabaigą ši dalis padidėjo iki 55%. Atvirieji registrai priima laivus nepriklausomai nuo jų savininko tautybės, be to, įnašas į tokius registrus dažnai apribojamas reikalavimu, kad laivo savininku būtų organizacija, įregistruota šioje šalyje (kaip taisyklė, ofsorinėje zonoje). Antrieji arba tarptautiniai registrai. Antrieji registrai išsaugo ekonimonį ryšį tarp laivo ir valstybės vėliavos. Juridinį ir kontroliuojantį valstybės vaidmenį. Tačiau apmokestinimo, jūreivių tautybės, atlyginimo dydžio ir kompanijos buvimo vietos atžvilgiu taisyklės daug lankstenės, negu tradiciniuose nacionaliniuose registruose. Pirmą tokį registrą įsteigė Norvegija (į ES neįeinanti šalis, bet ELPA narė), kurios laivynas 80-siais pereito amžiaus metais ženkliai sumažėjo. Kovai su tuo 1987 m. Bergeno saloje buvo įsteigtas antras Norvegijos tarptautinis laivų registras (NIS), kuriame, tarp kitko, buvo leidžiama samdyti į laivą, įregistruotą tame registre, ne vien šalies piliečius, bet ir užsienio jūreivius (kaip minimumas, laivo kapitonu...
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Pagrindiniai registrai. Lao registravimo praktika. Laivo registravimo praktika, jūrų laivų registravimo taisyklės. Laivai, registruojami lietuvos respublikos jūrų laivų registre. Laivui iregistruoti pateikiami šie dokumentai. Pirminė registruojamo laivo apžiūra. Laivo įregistravimas lietuvos respublikos jūrų laivų registre. Įregistruoto laivo dokumentai. Laikinas registravimas lietuvos resoublikos jūrų laivų registre išnuomoto laivo vėliavą keičiant į lietuvos valstybės vėliavą. Patogių vėliavų registras. Atvirieji registrai. Jų atsiradimo istorija siekia XVI amžių, kai Anglijos prekeiviai, stengdamiesi apeiti apribojimus, susijusius su pervežimais iš Vest Indijos ne ispanų laivais, nusprendė įregistruoti savo laivus po Ispanijos vėliava [3]. Antrieji arba tarptautiniai registrai. Antrieji registrai išsaugo ekonimonį ryšį tarp laivo ir valstybės vėliavos. Juridinį ir kontroliuojantį valstybės vaidmenį. Tačiau apmokestinimo, jūreivių tautybės, atlyginimo dydžio ir kompanijos buvimo vietos atžvilgiu taisyklės daug lankstenės, negu tradiciniuose nacionaliniuose registruose. Berbou čarterinio laivyno registrai. Šio registravimo būtinybė atsiranda tokioje situacijoje, kai laivas, įregitruotas valstybėje A, išnuomojamas berbout-čarteriui valstybės B piliečiams, kurie pageidauja šį laivą eksploatuoti su valstybės B vėliava. Pasaulyje priskaičiuojama apie 200 laivų registrų. Jie paprastai klasifikuojami sekančiai: nacionaliniai registrai; atviri registrai; antrieji arba tarptautiniai registrai; berbout čarterinio laivyno registrai.
| |
Laivybos teisės sąvoka, raida ir šaltiniai Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Laivybos teisės sąvoka. Laivybos teisės padėtis teisės sistemoje. Laivybos teisė – tradicinė teisės normų visuma, reglamentuojanti navigaciją jūroje bei komerciją, susijusią su jūra. Istorijos aspektai. Laivybos teisė tradiciškai apima tokias veiklas. Žinomiausi principai, kurie išliko nuo viduramžių yra. Tarptautinių organizacijų vaidmuo. Jungtinės tautos. Baltijos ir tarptautinė jūrų taryba (bimco) buvo suformuota 19 comite maritime internationale (cmi) – tarptautinis jūrų komitetas. Tarptautiniai laivybos rūmai (ics-international chamber of shipping).
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
