Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 18 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Konstitucijos apsaugos būtinumas ir jo užtikrinimo būdai. Konstitucijos apsaugos būdai. Konstitucinės konstrolės sąvoka. Konstitucinės konstrolės funkcijos. Konstitucinės kontrolės sistema. Konstitucinės kontrolės būdai ir formos. Amerikietiškasis modelis. Europietiškasis modelis. Konstitucinės kontrolės institucijos ir jų atsiradimas lietuvoje. Klaipėdos krašto statutinis teismas. Konstitucinio teismo kompetencija. Konstitucinio teimo formavimo tvarka. Konstitucinio teismo vieta lietuvos valstybės valdžios institucijų sistemoje. Lietuvos respublikos konstitucinio teismo veiklos principai. Teismo kalba. Lietuvos respublikos konstitucinis teismas. Pagrindiniai bruožai.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Konstitucijos samprata. Konstitucijos ir valstybės valdžia. Konstitucinė doktrina. Išvados. Literatūra. Terminas konstitucija yra žinomas nuo antikos laikų, nes taip romėnų teisėje buvo vadinta viena iš imperatoriaus išleidžiamų dekreto rūšių. Tačiau šiais laikais konstitucija turi visai kitą prasmę, o gal net ir keletą, nes daugely pasaulio valstybių ji yra kitokia, jos terminas žymi skirtingas reikšmes. Pirmoji šiuolaikinė konstitucija buvo priimta 1787 m. Jav, o europoje pirmoji konstitucija 1793 m. Priimta lenkijos- lietuvos valstybėje (respublikoje). Konstitucijos terminas yra daugiareikšmė sąvoka, kurią kiekvienas autorius skirtingai interpretuoja. Tačiau bendruoju požiūriu konstitucija yra rašytinis dokumentas, pagrindinis ir svarbiausias teisės aktas, turintis aukščiausią teisinę galią, kuriame išdėstytos tam tikros taisyklės, bei režimas, realūs institutai, kuriais remiantis iš tikrųjų yra valdoma valstybė ji taip pat yra ir nustatanti žmogaus, visuomenės ir valstybės tarpusavio santykius.
| |
Konstitucijos samprata ir jos pagrindinės savybės Lapų skaičius: 30 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Konstitucijos samprata. Konstitucijos bruožai, funkcijos, ypatumai. Konstitucinės kontrolės būdai ir formos. LR konstitucijos struktūra, normų bruožai ir pagrindiniai principai. Konstitucijos teisinės savybės. Pagrindiniai konstitucijos bruožai. Lr konstitucijos santykis su kitais teisės aktais. Konstitucijos reikšmė ir išskirtinumas. Išvados. Literatūra. Įvadas. Konstitucija pagrindinis šalies įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius. Šis terminas yra kilęs iš lotyniško žodžio constitutio, reiškiančio bet kokį ypač svarbų įstatymą. Konstituciją gali turėti regionas, valstybė, taip pat prekybos organizacijos, politinės partijos, įmonės. Valstybės teisės normų dalis tradiciškai vadinama konstitucine teise. Ją sudaro pagrindinės valstybės ir ją įkūrusios bendruomenės (piliečių) politinės ir teisinės vertybės (pvz. Žmogaus, šeimos, kalbos, religijos, aplinkos, darbo ar verslo svarbiausi aspektai) ir principai(pvz. Nepriklausomybės ar demokratijos principai)bei su jais susijusios normos, t.y. Viešo ir iš dalies privataus elgesio taisyklės(pvz; parlamento nario ar teisėjo veiklos, tėvų ir vaikų tarpusavio elgesio taisyklės). Konstitucijos teisiškai reglamentuoja valstybės santvarkos pagrindus, aukščiausiųjų valdžios institucijų sistemos ir funkcionavimo principus. Konstitucija valstybėje užtikrina valstybės santvarkos, politinės, ekonominės ir socialinės raidos, tarptautinių santykių stabilumą ir kitus visuomenei aktualius dalykus. Valstybei įkurti, nustatyti jos valdžios sutvarkymą, siekiant tai teisiškai įtvirtinti konstituciniame akte, reikalingos suverenios piliečių masės, dar vadinamos teisine tauta ir turinčios steigiamąją galią, sankcijas. Konstitucinė (taip pat konstitucijų) teisė, kaip ir kiekviena kita teisės šaka paprastai remiasi atitinkamai galiojančiais teisės aktais, yra tam tikra galiojančios pozityvios teisės...
| |
Lapų skaičius: 62 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 1 tema. Konstitucinės teisės samprata. Konstitucinės teisės normos. Konstitucinės teisės normų funkcijos. Konstitucinės teisės normų klasifikavimo kriterijai. Konstitucinės teisės normų struktūros ypatumai. Konstitucinės teisės normų įgyvendinimas. Konstitucinės teisės normos. Konstituciniai principai. Konstitucinių principų klasifikavimas. Konstitucinės teisės institutai, jų klasifikavimo kriterijai. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka. Konstitucinių teisinių santykių struktūra. Konstitucinės teisės subjektai. Konstitucinių teisinių santykių klasifikavimo kriterijai. Konstitucinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka. Konstitucinės teisės vieta nacionalinėje teisės sistemoje. Konstitucinės teisės ir kitų teisės šakų sąveika. Teisės konstitucionalizacijos problema. 2 tema. Lietuvos konstitucinės teisės mokslas. Konstitucinės teisės mokslo dabartis ir perspektyvos lietuvoje. Konstitucinė teisė, kaip studijų disciplina. 3 tema. Lietuvos konstitucinės teisės šaltiniai. Fakultatyviniai konstitucinės teisės šaltiniai. 4 tema. Lietuvos konstitucingumo raida. Konstitucijos samprata ir pagrindinės savybės. K. Priima vykdomoji valdžia. Konstitucijos keitimas. 6 tema. Konstitucijos apsauga. Lietuvos respublikos konstitucinis teismas. 7 tema. Asmens konstitucinis teisinis statusas. 8 tema. Lietuvos respublikos pilietybė. Užsieniečių teisinė padėtis lietuvoje. 9 tema. Valstybė kaip konstitucinės teisės subjektas. 10 tema. Konstitucinė valstybės valdžios institucijų sistema. 11 tema. Politinės partijos ir visuomeninės organizacijos. Religinės bendruomenės ir bendrijos. 13 tema. Lietuvos respublikos seimas. 14 tema. Įstatymų leidyba. 15 tema. Lietuvos respublikos prezidentas. 16 tema. Lietuvos respublikos vyriausybė. 17 tema. Teisminė valdžia. 18 tema. Vietos savalda ir vietinis valdymas.
| |
Lapų skaičius: 89 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Konstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas, teisinio reguliavimo metodas. KT vartojama šiais aspektais: 1.kai kalbama apie asmens teises įtvirtintas K-je, turima galvoje teisinio santykio dalyvio galimą elgesį. Subjektinės teisės turinį sudaro: galimybė elgtis taip, kaip numato teisės normos; galimybė reikalauti, kad kiti teisinio santykio dalyviai atliktų pareigą; galimybė kreiptis į kompetentingas institucijas, kad jos apgintų subjektinę teisę. Vietos savivalda Lietuvoje. Administraciniai teritoriniai vienetai, turintys savivaldos teisę. Savivaldybių veiklos teisinės garantijos ir jų administracinė priežiūra. 1. Ombusmenas. Parlamento kontrolieriai (ombudsmenai). Pradžia – Skandinavijos valstybės. Tai parlamento skiriami pareigūnai. funkcijoms atlikti, kontroliuoti vykdomosios valdžios pareigūnų veiklą, jos teisėtumą. 2. Konstitucinis teisminės valdžios reguliavimas įvairiose pasaulio valstybėse. Teismų veiklos principai. Nuo seno visuomenėje egzistavo 2 ginčų sprendimo būdai: jėga ir teismuose. Jau nuo seniai ginčai buvo sprendžiami teisėjų-. Teisingumą vykdo tik įstatymu įsteigti teismai. Konstitucijos principai ir klasifikacija. 1. Teisėjų konstitucinis teisinis statusas. Lietuvos Respublikos teisminė valdžia, jos veiklos konstitucinės garantijos ir principai. 1.Teisėjų konstitucinis teisinis statusas. Moraliniai reikalavimai. Konstitucinės teisės sistema. Konstitucinės teisės institutai, jų klasifikavimo kriterijai. Konstituciniai principai, normos. KT sistema (normos, institutai, principai). LR Prezidento (P) institutas ir jo raida. P rinkimai, įgaliojimai, įgaliojimų laikas. P aktai, jų teisinė galia. Konstituciniai teisiniai santykiai. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka. Konstitucinių teisinių santykių struktūra. Konstitucinės teisės subjektai. Konstitucinių teisinių santykių klasifikavimo kriterijai. Konstitucinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 2. Politinių partijų institucionalizavimas. Politinių partijų teisinio reguliavimo ypatumai. Politinių partijų veiklos konstituciniai pagrindai ir apribojimai Lietuvos Respublikoje. Konstitucinės teisės kaip savarankiško teisės mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindinės konstitucinės teisės mokslo kryptys ir mokyklos. Pagrindinės KTM kryptys ir mokyklos. Valstybės vadovo institutas šiuolaikinėse valstybėse. Valstybės vadovo įgaliojimai vyriausybės atžvilgiu. Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės mokslo raida. Mykolo Riomerio konstitucinės pažiūros. 1. Rinkimų sistemos sąvoka ir rūšys. Rinkimų sistemų įvairovė. Lietuvos rinkimų sistemos ypatumai. Panašavimas (panasažas) (pranc. Panachage –sumaišymas). 1. Konstitucinės teisės mokyklų ypatumai anglosaksų šalyse (D.Britanija, JAV), Prancūzijoje ir Vokietijoje. 2. Apkaltos procesas kaip parlamentinė procedūra Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse. 1. Konstitucinės teisės šaltinio sąvoka. Konstitucinės teisės šaltinių klasifikavimo materialiniai ir teisiniai kriterijai. Konstitucinės teisės šaltinių sistema. Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių sistemos ypatumai. Konstitucinės teisės šaltinių įvairovė. Terminas teisės šaltiniai turi keletą reikšmių: 1.teisės šaltiniais yra vadinami teisės normų įtvirtinimo ir išraiškos būdai. 2. Pilietybės teisės institutas, dvigubos pilietybės problema. 1.1.Pilietybės sąvoka. Pilietybės instituto raida Lietuvoje.Pilietybės santykių pasibaigimo pagrindai. pilietybės praradimas. 1. Konstitucijos samprata. Pasaulio valstybių konstitucinės raidos pagrindiniai etapai. Konstitucijos turinys, jos teisinės, politinės ir ideologinės savybės. Konstitucijų rūšys. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ypatumai. Migracijos procesų reguliavimo problemos. Įstatymai, jų rūšys ir atribojimo kriterijai. Tarptautinės sutartys kaip konstitucinės teisės šaltinis. Europos žmogaus teisių konvencija ir Lietuvos konstitucinė teisė. Valdžių padalijimo principas ir įtvirtinimas konstitucijoje. Valdžių padalijimo principo įgyvendinimas šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. Valdžių padalijimo principo įtvirtinimas LR K-je ir jo realus įgyvendinimas. 1. valstybės forma ir elementai. valdymo formų įvairovė pasaulyje. Lietuvos valstybės valdymo forma. Valstybių teritorinės santvarkos įvairovė. Autonomija šiuolaikinėse valstybėse. Konfederacijos, valstybių sąjungos, sandraugos ar kitokie susivienijimai. Europos Sąjunga. Įstatymų leidyba jos konstituciniai pagrindai ir principai. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, jos subjektai, procesas. Žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių istorinė raida. Žmogaus teisių ir laisvių kaip prigimtinių samprata. 1. Parlamento teisinė padėtis, formavimo tvarka, sruktūra, funkcijos ir įgaliojimai, reglamentas. Parlamento įvairovė. Parlamentas ir parlamentarizmas. P kaip atstovaujamoji valstybės valdžios institucija.P-jo formų įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje. P-to teisinė padėtis.P-to formavimo tvarka, struktūra, funkcijos ir įgaliojimai, reglamentas. Dabartinių parlamentų kompetencijai priklauso įvairios klausimų grupės. Biudžetas – valstybės pajamų ir išlaidų sąmata. Biudžetas tvirtinamas įstatymu. Šis įstatymas specifinis. Įgaliojimai saugumo ir gynybos srityje. LR Konstitucinio teismo aktai kaip KT šaltiniai. Prezidento rinkimai ir įgaliojimai Lietuvoje ir pasaulyje. Valstybės vadovo įgaliojimai vyriausybės atžvilgiu. Žmogaus teisių garantijos Lietuvoje ir kitose valstybėse. Tarptautiniai žmogaus teisių gynimo būdai. Teisinė konstitucijos apsauga. Konstitucinė priežiūra. Konstitucinės priežiūros funkcijos. Konstitucinės priežiūros būdai ir formos. Konstitucinės priežiūros formos ir būdai. Pagal tai, kad vykdo konstitucinę kontrolę:1.bendrosios jurisdikcijos teismai; 2.specializuoti konstituciniai teismai. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Istorinė evoliucija. Doktrina ir pozityviosios konstitucinės teisės tendencijos. Parlamento suvereniteto doktrina.Parlamentarizmo raida Lietuvoje. Referendumas - tiesioginės demokratijos institutas. Referendumo samprata. Referendumų rūšys. Referendumo iniciatyvos teisė. Vaikų teisių apsaugos kontrolierius, jų įgaliojimai. Vyriausybės institutas šiuolaikinėse valstybėse. LR Vyriausybės teisinė padėtis. Peticijos teisė. 1990 03 11 Laikinojo pagrindinio įstatymo bruožai. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius ir jo įgaliojimai. 1. Valstybės valdymo formų įvairovė pasaulyje. Lietuvos valstybės valdymo forma. Socialinės ekonominės ir kultūrinės teisės. Visuomeninės organizacijos samprata, formos, teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje ir pasaulyje. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Teisė į nuosavybės neliečiamumą. Valstybės sandara ir formos. Seimo įgaliojimai. Teisiniai LR Nepriklausomybės atkūrimo aspektai. 1992 LR Konstitucijos bruožai jos priėmimo, keitimo tvarka. Prieglobsčio teisės sąvoka kaip tarptautinės teisės ir konstitucinės teisės institutas.
| |
Lapų skaičius: 45 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Konstitucinės teisės (KT) samprata. 1.1. KT sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas, metodas, objektas. 1.2.KT normos. KT kaip savarankiško teisės mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindinės KTM kryptys ir mokyklos. Klasikinė (juridinė), modernioji (juridinė) mokyklos. LT KTM raida. M.Romerio konstitucinės pažiūros. KT šaltinio sąvoka.klasifikavimo materialiniai ir teisiniai kriterijai. Jų sistema. Pasaulio KT šaltinių įvairovė. Lietuvos KT šaltinių sistemos ypatumai. Konstituciniai papročiai. Konstitucijų raidos ypatumai, pagrindiniai etapai. Konstitucijų priėmimo būdai, keitimo tvarka. Galutinis pritarimas pataisų projektui arba pakartotinis svarstymas. Įstatymai, jų rūšys ir atribojimo kriterijai. Tarptautinės sutartys kaip KTŠ. Konstitucinės priežiūros institucijų aktai kaip KTŠ. Tarpukario Lietuvos k-jos ir jų reikšmė. Lietuvos valstybingumo atkūrimo konstituciniai aktai, priimti LR AT 1990 03 11. Konstitucinės priežiūros formos ir būdai. KP raida pasaulyje. Amerikinis ir europinis KP modeliai. KP institucijų formavimo tvarka. Teisės normų aktų konstitucingumo kontrolė (KK) įvairiose pasaulio valstybėse. Kitose valstybėse subjektai, turintys teisę kreiptis į Konstitucinės priežiūros institucijas. Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės. Pilietinės (asmens) teisės ir laisvės. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Vaikų teisių apsauga. Žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių įgyvendinimo būdai ir garantijos. Žmogaus teisių gynimo būdai. Pilietybės institutas. Pilietybė gali būti įgyjama ir išimties tvarka. Yra du būdai, tačiau jie labai retai taikomi. 1. Už ypatingus nuopelnus tai valstybei. 2. Reintegracija. 7.3.Pilietybės santykių pasibaigimo pagrindai. Migracijos procesų reguliavimo problemos.
| |
Lapų skaičius: 47 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: LR KT samprata. 7.Valdymo organizavimas aukštesniuose administraciniuose vienetuose. 2. Konstitucinės teisės normos, jų rūšys ir ypatumai. 3. Konstituciniai teisės institutai. 4. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka, turinys, ypatumai. Konst. teisinių santykių subjektai. Klasifikavimas, jų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 3-5 Konstitucinės teisės institutai. 2.Lietuvos Respublikos Konstitucinės teisės mokslas. 1. LT KT mokslo sąvoka ir dalykas. 2. KT mokslo metodologija. 3. KT mokslo šaltinio sąvoka, mokslo šaltinių sistema. 4. KT mokslo sistema. 3. LR KT šaltiniai. 1.KT šaltinio sąvoka, klasifikavimo pagrindai ir sistema. 3.LR įstatymai, jų rūšys (konstituciniai, paprastieji). Organiškieji įstatymai. 4. Poįstatyminiai aktai, kaip KT šaltiniai, jų rūšys. 5. Konstitucinio Teismo nutarimai kaip KT šaltiniai. 6. Tarpt. teisės aktai kaip Liet. KT šaltiniai. 7. Tarpvalstybinės sutartys kaip KT šaltiniai. 8. KT šaltinių pereinamumas. 4.Lietuvos konstitucingumo raida. 1. Nepriklausomos LR susikūrimas ir pirmieji jos konstituciniai aktai.1918 02 16 Nepriklausomybės akto ir 1920 05 16 Steigiamojo seimo Rezoliucijos. 2. LR laikinosios konstitucijos: 1918 11 02 ir 1919 04 04. 1920 06 10 Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija. 3. Nuolatinės LR konstitucijos: 1922 08 07 Steig.seimo priimta 1-oji nuolatinė Lietuvos v-bės konstitucija, 1928 m. 05 15 konstitucija, 1938 05 12 Lietuvos konstitucija. 4. Okupaciniai režimai Lietuvoje - konstitucingumo raidos paskirtis. Molotovo-Ribentropo paktas ir Lietuvos okupacija. 1940 06 15 valstybinis perversmas, Lietuvos inkorporavima į Tarybų Sąjungos sudėtį. 1941 m. birželio sukilimas, laikinoji Vyriausybė ir hitlerinė okupacija. Sovietinio režimo atkūrimas. Sovietinės konstitucijos Lietuvoje ir jų reforma 1988-1990 m. 5. L. valstybingumo atkūrimo konstituciniai aktai, priimti LR AT 1990 III 11. 6.LR LPĮ-laikinoji pereinamojo l-tarpio K., jos bruožai. 7. LR K. projektai. Nepilnas. 5. Lietuvos Respublikos Konstitucija 1992 m. 1. 2. LRK pagrindiniai principai ir funkcijos. 6. Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės LR konstitucunėje teisėje. 7. LT Pilietybė. 1. Pilietybės sąvoka ir principai LR KT. 2. LR pilietybės įgijimo būdai. Lietuvos pilietybės pripažinimas. Teisės į piliet.išsaugojimas ir teisės į pilietybę įgyvendinimas. Piliet. įgijimas natūralizacijos būdu. Lengvatinės natūralizacijos sąlygos, taikomos atskiriems asmenims. 8. Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje. 1. Užsieniečio sąvoka Lietuvos KT. 1. Nuosavybės teisė ir Lietuvos ūkio organizavimo konstituciniai principai. 2.V-bės biudžetas ir bankų sistema. 3. Politinės sistemos samprata ir elementai. 4. Savivaldos formos ir turinys LR. 5. Daugiapartiškumas ir politinių partijų institucializacija. Lietuvos partinės sistemos ypatumai. 6. Nevalstybinės organizacijos Lietuvos politinėje sistemoje. 7. Individas Lietuvos politinėje sistemoje. 10. Lietuvos valstybės forma. 1.Valstybės formos samprata ir elementai. 2.Lietuvos valstybės valdymo formos sąvoka ir ypatumai. 3.Valstybės santvarkos sąvoka. Lietuvos Respublika-suvereni unitarinė valstybė. 4.Lietuvos valstybės administracinė-teritorinė struktūra. 5.Lietuvos valstybės politinio režimo samprata ir ypatumai. Užsienio politikos principai. Valstybės gynimo konstituciniai pagrindai. 6.Lietuvos valstybės simboliai. 11. LR valstybinės valdžios sistema. 1. Valstybės institucijos sąvoka ir pagrindiniai požymiai. 2. LR valdžios institucijų konstitucinis statusas ir jų klasifikacija. Valstybės kontrolės konstitucinis statusas. Seimo kontrolieriai. 3. LR valdžios institucijų sistemos organizavimo ir jų veiklos konstituciniai principai. 12. LR rinkimų teisė. 12.1. Rinkimų teisės (RT) sąvoka. Aktyvioji ir pasyvioji RT. RT šaltiniai. 12.2. Rinkimų sistemos sąvoka ir rūšys. Lietuvos rinkimų sistemos ypatumai. 12.3. Rinkimų teisės K-niai principai. 12.4. Rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka. Rinkimų komisijos, jų rūšys, sudarymo tvarka, kompetencija. Rinkėjų sąrašai. 12.5. Rinkimų apygardos. Rinkimų apylinkės. 12.6. Kandidatų iškėlimo ir registravimo tvarka. 12.7. Kandidatų veiklos garantijos. 12.8. Rinkiminė agitacija. 12.9. Balsavimas. Balsų skaičiavimas ir rinkimų rezultatų nustatymas. 12.10. Rinkimų galiojimo sąlygos. 12.11. Pakartotinis balsavimas ir pakartotiniai rinkimai. 12.12. Referendumas. 13 tema. Lietuvos Respublikos Seimas. Parlamentarizmo istorija Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinis Statusas. Lietuvos Respublikos Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo sudėtis ir struktūra. Seimo pirmininkas ir valdyba. Seniūnų sueiga, jos veiklos kryptys. Seimo frakcijos, komitetai, komisijos. Seimo įgaliojimai: kontrolės, finansų, užsienio politikos ir kt. srityse. Seimo aktų rūšys. Seimo įgaliojimų laikas ir darbo tvarka. Apkaltos procesas kaip parlamentinė procedūra. Apkaltos pagrindai. 14 tema. Lietuvos Respublikos Seimo nario statutas. Seimo narys – tautos atstovas Seime. Seimo nario priesaika. Seimo nario įgaliojimai. Seimo nario imunitetas ir indemnitetas. Seimo nario įgaliojimų pasibaigimas. 15. Įstatymų leidyba Lietuvoje. 1.Įstatymų leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. 2.LR Įst. leidybos iniciatyvos teisė, jos subjektai. 3.Įst. projektų svarstymas. 4.Įst. priėmimas. Konstitucinių įst. priėmimo ypatumai. 5.Įst. provulgavimas ir veto teisė. 6.Vetuotų įst. pakartotinis priėmimas S. 7.Įst. įsigaliojimas. 16. Lietuvos Respublikos Prezidentas. LR Prezidentas – valstybės vadovas. Prez. rinkimai ir įgaliojimų laikas. Prez. įgaliojimų nutrūkimas. prez. kompetencija ir įgaliojimų rūšys. Prez. aktai, jų rūšys, priėmimo ypatumai. Kontrasignacija. Prez. aparatas. 17 tema. LR Vyriausybė. 1.LR sudėtis ir formavimo tvarka. 2.LVR kompetencija. 3.LRV įgaliojimų laikas. Įgaliojimų grąžinimas ir atstatydinimas. 4.LRV narių garantijos. 5.LRV santykia su S ir P. 6.LRV veiklos organizavimas, jų rūšys, priėmimo tvarka. 7.Ministerijos, kitos LRV įstaigos. 18 tema. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas. 1.Konstitucinio teisėtumo sąvoka, jo užtikrinimo būdai ir formos. 2.Konstitucinės priežiūros sąvoka, sistema, būdai ir formos. 3.Konstitucinio teismo uždaviniai, jo santykiai su kitomis valstybės institucijomis. 4.Konstitucinio teismo teisėjų skyrimo tvarka ir statusas. 5.Konstitucinės priežiūros apimtis ir vykdymo būdai. 20. Vietos savivalda ir valdymas. 1.Vietos savivaldos samprata ir teisinis reguliavimas. 2. Savivaldos principai. 3.Savivaldos institucijos, jų kompetenc. Saviv. tarybų rinkimai. 4.Savivaldybių ekonominis pagrindas. 5.Savivaldybių ir valstybinės valdžios institucijų santykiai. 6.Savivaldybių veiklos teisinės garantijos. 1. KT sąvoka, reguliavimo dalykas, metodas.
| |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: LR KT samprata. kt sąvoka, reguliavimo dalykas, metodas. konstitucinės teisės normos, jų rūšys ir ypatumai. kt normų ypatumai. konstituciniai teisės institutai. konstitucinių teisinių santykių sąvoka, turinys, ypatumai. konst. teisinių santykių subjektai. klasifikavimas, jų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. - konstitucinės teisės institutai.lietuvos respublikos konstitucinės teisės mokslas. lt kt mokslo sąvoka ir dalykas. kt mokslo metodologija. kt mokslo šaltinio sąvoka, mokslo šaltinių sistema. kt mokslo sistema. lr kt šaltiniai.kt šaltinio sąvoka, klasifikavimo pagrindai ir sistema.lr įstatymai, jų rūšys (konstituciniai, paprastieji). organiškieji įstatymai. poįstatyminiai aktai, kaip kt šaltiniai, jų rūšys. konstitucinio teismo nutarimai kaip kt šaltiniai. tarpt. teisės aktai kaip liet. kt šaltiniai. tarpvalstybinės sutartys kaip kt šaltiniai. kt šaltinių pereinamumas.lietuvos konstitucingumo raida. nepriklausomos lr susikūrimas ir pirmieji jos konstituciniai aktai. nepriklausomybės akto ir steigiamojo seimo rezoliucijos. lr laikinosios konstitucijos: ir. laikinoji lietuvos valstybės konstitucija. nuolatinės lr konstitucijos: steig.seimo priimta -oji nuolatinė lietuvos v-bės konstitucija, m. konstitucija, lietuvos konstitucija. okupaciniai režimai lietuvoje - konstitucingumo raidos paskirtis. molotovo-ribentropo paktas ir lietuvos okupacija. valstybinis perversmas, lietuvos inkorporavima į tarybų sąjungos sudėtį. m. birželio sukilimas, laikinoji vyriausybė ir hitlerinė okupacija. sovietinio režimo atkūrimas. sovietinės konstitucijos lietuvoje ir jų reforma - m. l. valstybingumo atkūrimo konstituciniai aktai, priimti lr at iii.lr lpį-laikinoji pereinamojo l-tarpio k., jos bruožai. lr k. projektai. nepilnas. lietuvos respublikos konstitucija m. lrk pagrindiniai principai ir funkcijos. žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės lr konstitucunėje teisėje. lt pilietybė. pilietybės sąvoka ir principai lr kt. lr pilietybės įgijimo būdai. lietuvos pilietybės pripažinimas. teisės į piliet.išsaugojimas ir teisės į pilietybę įgyvendinimas. piliet. įgijimas natūralizacijos būdu. lengvatinės natūralizacijos sąlygos, taikomos atskiriems asmenims. užsieniečių teisinė padėtis lietuvoje. užsieniečio sąvoka lietuvos kt. nuosavybės teisė ir lietuvos ūkio organizavimo konstituciniai principai.v-bės biudžetas ir bankų sistema. politinės sistemos samprata ir elementai. savivaldos formos ir turinys lr. daugiapartiškumas ir politinių partijų institucializacija. lietuvos partinės sistemos ypatumai. nevalstybinės organizacijos lietuvos politinėje sistemoje. individas lietuvos politinėje sistemoje. lietuvos valstybės forma.valstybės formos samprata ir elementai.lietuvos valstybės valdymo formos sąvoka ir ypatumai.valstybės santvarkos sąvoka. lietuvos respublika-suvereni unitarinė valstybė.lietuvos valstybės administracinė-teritorinė struktūra.lietuvos valstybės politinio režimo samprata ir ypatumai. užsienio politikos principai. valstybės gynimo konstituciniai pagrindai.lietuvos valstybės simboliai. lr valstybinės valdžios sistema. valstybės institucijos sąvoka ir pagrindiniai požymiai. lr valdžios institucijų konstitucinis statusas ir jų klasifikacija. valstybės kontrolės konstitucinis statusas. seimo kontrolieriai. lr valdžios institucijų sistemos organizavimo ir jų veiklos konstituciniai principai. lr rinkimų teisė. rinkimų teisės (rt) sąvoka. aktyvioji ir pasyvioji rt. rt šaltiniai. rinkimų sistemos sąvoka ir rūšys. lietuvos rinkimų sistemos ypatumai. rinkimų teisės k-niai principai. rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka. rinkimų komisijos, jų rūšys, sudarymo tvarka, kompetencija. rinkėjų sąrašai. rinkimų apygardos. rinkimų apylinkės. kandidatų iškėlimo ir registravimo tvarka. kandidatų veiklos garantijos. rinkiminė agitacija. balsavimas. balsų skaičiavimas ir rinkimų rezultatų nustatymas. rinkimų galiojimo sąlygos. pakartotinis balsavimas ir pakartotiniai rinkimai. referendumas. tema. lietuvos respublikos seimas. parlamentarizmo istorija lietuvoje. lietuvos respublikos seimo konstitucinis statusas. lietuvos respublikos seimo formavimo tvarka. lietuvos respublikos seimo sudėtis ir struktūra. seimo pirmininkas ir valdyba. seniūnų sueiga, jos veiklos kryptys. seimo frakcijos, komitetai, komisijos. seimo pirmininkas. seimo pirmininko pavaduotojai (ne daugiau kaip ).
| |
Lapų skaičius: 34 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Valstybine valdzia kaip konstitucinis teisinis institutas, LR valstybines valdzios sistema, valstybes kontrole ir seimo kontrolieriai, valstybes kontrole, rinkimai, plebiscitai, referendumai, rinkimu klasifikavimas, rinkimu teises šaltiniai, rinkimu teises konstituciniai principai, tiesioginiai rinkimai, lygus rinkimai, slaptas balsavimas, rinkimu vykdymo viešumas, viešas balsavimas, rinkimu organizavimo ir vykdymo tvarka, rinkimu komisiju sudarymas, rinkeju registracija, kandidatu iškelimas, agitacija, balsavimas, balsu skaiciavimas, rinkimu sistemos, Lietuvos respublikos seimas, apkaltos procesas, Lietuvos respublikos seimo nario statusas, istatymu leidyba Lietuvoje, Lietuvos respublikos prezidentas, Lietuvos respublikos vyriausybe, Lietuvos respublikos konstitucinis teismas, teismas ir teisingumas Lietuvos respublikoje, vietos savivalda ir valdymas. Valstybine valdzia - socialines valdzios atmaina, kuri pasireiškia ivairiais aspektais. Iš vienos puses tai socialinio valdymo priemone, reg. santykius tarp zmoniu, valdymo subjektu ir objektu. Šie santykiai (tarp ivairiu socialiniu grupu, valdymo subjektu ir objektu) uztikrina valdingos valios išskyrima bei susijusi su galimybe paveikti kt. asmenis. Valdzia naudoja ypatinga poveiki ir sistema - galimybe primesti savo valia. Konstitucijoje yra terminas Valstybes valdzia - naudojamas apibreziant valdzios pobudi bei šaltini. Yra itvirtinta, kad valdzia priklauso tautai, akcentuojama, kad tauta - bet kokios valdzios šaltinis. Pastaraisiais metais terminas valdzia yra keiciamas i suvereniteto samprata. Išvengiama valdzios termino daugiareikšmiškumo (vykdomoji valdzia, istatymu leidybos valdzia ir kt.).
| |
Lapų skaičius: 26 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: KT dalykas ir samprata. KT sistema. KT subjektai. KT šaltiniai. Konstitucijos dalykas, paskirtis, samprata. Konstitucijos bruožai, ypatumai, funkcijos. Konstitucijos raidos ypatumai. Konstitucijos priėmimo būdai ir keitimo tvarka. Konstitucijų klasifikavimas. Konstitucijos apsaugos problema. Konstitucinė priežiūra. Žmogaus teisės ir laisvės. Pilietybė. Žmogaus teisių ir laisvių ribojimo problemos. Žmogaus teisių ir laisvių garantijos. Tarptautinės teisinės garantijos. Visuomeninės santvarkos konstituciniai pagrindai. Visuomeninės santvarkos samprata, jos elementai. Visuomeninė santvarka – teisės reguliavimo dalykas. Žmonės gyvena visuomenėje; įeina į tarpusavio santykius. Visuomenės ekonominė sistema. Nuosavybės formos. Valstybinis ekonominių santykių reguliavimas. Socialinė sistema, jos konstitucinis reguliavimas. Socialinė sistema - socialinių santykių visuma, kurie lieka išėmus ekonominius santykius. Kultūrinė dvasinė sistema, jos konstitucinio reguliavimo ypatumai. Tai specifinė santykių sfera, susijusi su žmonių vidiniu gyvenimu. Konstitucinės normos šiuos santykius reguliuoja nežymiai. Partijų institucionalizacija. Valstybės valdžių sistema. Valstybės valdžių atribojimo ir sąveikos problemos. Valstybinis ir politinis rėžimas. Valstybės valdymo forma. Absoliutinė ir ribota monarchija. Parlamentinės monarchijos požymiai. Valstybės teritorinės sandaros forma. Kompetencijos tarp federacijos centrinės valdžios ir federacijos subjektų paskirstymo būdai. Autonomija, jos formos.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
