Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
LDK ikistatutinė teisė XIV-XVI a. Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: LDK ikistatutinė teisė X-XVI a. Žemės privilegijos (bendravalstybinės) 1387, 1413, 1434, 1492, 1501m.: leidimo priežastys, feodalinės žemėvaldos plėtra ir valstybės institucijų įtvirtinimas. Pirmoji bendravalstybine privilegija (1387 m.). Antroji bendravalstybine privilegija (1387 m.). Vytauto ir jogailos bendravalstybine privilegija (1413 m.). Žygimanto kęstutaičio privilegija (1434 m.). Aleksandro privilegija (1492 m.). Žygimanto senojo privilegija (1506 m.). Privilegijos žemaitijai. Privilegijos slavų sritims. Kazimiero teisynas: teisyno galiojimo problema, teisyno struktūra. Baudžiamoji teisė ir teismo procesas kazimiero teisyne. LDK teisės kodifikacijos pradmenys kazimiero teisyne (1468 m.) Ir jo galiojimo erdvės. Teismo procesas.
| |
LDK ikistatutinė teisė XIII-XV konspektas Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje santykiai tarp bendruomenės narių buvo reguliuojami papročiais. Susidarant feodaliniams santykiams, papročių turinys buvo keičiamas. Paprotinės teisės normos reguliavo feodalų ir jų valstiečių santykius, nes didžiojo kunigaikščio valdžia nesikišo į feodalų vidaus reikalus pagal feodalinį principą – žemės savininkas turi valdžią toje žemėje gyvenantiems žmonėms. Paprotinė teisė buvo glaudžiai susijusi su dorovės ir religijos normomis, taikyta plačiai sprendžiant tarpusavio santykius, prievolių santykius. Atsiradus rašytinei teisei svarbiausios paprotinės teisės normos integruojamos į rašytinę teisę. Ikistatutiniu laikotarpiu (iki XVI a. pr.) Lietuvoje iš rašytinių dokumentų be Magdeburgo teisių yra žinomi du teisės aktai: Prūsų (Pamedės) teisynas (1340 m.) ir Kazimiero teisynas (1468 m.). Paprotinė teisė nuo įstatymo skiriasi tuo, kad įstatyme teisės norma taikoma tik po to, kai yra išleistas įstatymas. Paprotinėje teisėje norma susidaro tik po to, kai ilgą laką gyvenime tas paprotys buvo taikomas. Remiantis paprotine teise buvo sprendžiami valstybės socialiniai ir ekonominiais klausimai. Taip pat šios teisės pagrindu kūrėsi LDK centrinių žemių žemvaldžių ir žemdirbių luomų teisių atsiribojimai bei formavosi ir santykiai su kylančiu miestiečių luomu.
| |
Lietuva autoritarinio valdymo metais Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Lietuva autoritarinio valdymo metais. Skirtumai nuo fašistinio. Opozicija režimui. Lietuvos visuomenė prieš valstybinį perversmą ir po jo. Prieš perversmą. Po perversmo. Bendra. Lietuva autoritarinio valdymo metais. Vidaus politika. Užsienio politika. Santykiai su Lenkija. Santykiai su Vokietija. Santykiai su SSRS. Santykiai su Baltijos valstybėmis (Latvija, Estija). Apskrityse buvo įsteigtos komendantūros su kareivių būriais. Plačius įgaliojimus gavo karo komendantai. Smarkiai apribota susirinkimų laisvė (net vaidinimams, šokių vakarams reikėjo gauti apskrities viršininko ir karo komendanto leidimą). Spauda griežtai cenzūruojama. Uždrausti mitingai ir demonstracijos. Pamažu uždraustos visos partijos, išskyrus tautininkų.
| |
Lietuvos Respublikos Teismų sistema Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teismų sistema. Tarpukario lietuvos tismų sistema. Sovietinės lietuvos teismų sistema. Lietuvos respublikos teismai. Bendrosios kompetencijos teismai. Specializuoti – administraciniai teismai. Konstitucinio teismo paskirtis lietuvos respublikos teismų sistemoje. Konstitucinio teismo struktūra. Konstitucinio teismo statusas. Konstitucinio teismo sudėtis. Konstitucinio teismo funkcijos ir įgaliojimai. Išvados. Naudota literatūra. Demokratinėje teisinėje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra toks, jog teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Todėl teisminei valdžiai Lietuvoje keliami svarbūs ir reikšmingi uždaviniai, kuriuos įgyvendina šalyje veikianti teismų sistema. Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad teisingumą mūsų šalyje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bylas nagrinėjantys teisėjai vadovaujasi tik įstatymu. Jie negali taikyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo.
| |
Lietuvos administracinės teisės raida Lapų skaičius: 52 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Administracinės teisės mokslo užuomazgos lietuvoje. Požiūris į administracinės teisės mokslą tarybiniu laikotarpiu. Lietuvos administracinės teisės mokslo tyrimų kryptys po 1990 m. Teisinės sistemos reformų įtaka administracinės teisės mokslo raidai. Administracinės teisės institutų raida ir jų įtaka administracinės teisės mokslui. Kai kurių administracinių institucijų moksliniai tyrimai. Policijos institucijos analizė administracinės teisės mokslininkų darbuose. Lietuvos administracinių teismų įkūrimo mokslinės probleminės analizės. Administracinės atsakomybės ir administracinio proceso mokslinė analizė. Išvados ir rekomendacijos. Literatūros sąrašas. Santrauka. Summary. Temos aktualumas ir naujumas. Teisė, reikšdama žmonių pastangas versti savo interesus visai visuomenei privaloma tvarka ir ja remiantis viešpatauti arba sugyventi, yra vienas iš reikšmingiausių ir kartu sudėtingiausių žmogaus kūrinių . Teisine tvarka norminant, derinant socialinių žmonių interesus reikia juos derinti taip, kad vieno asmens interesų įgyvendinimas nevirstų kito asmens interesų varžymu ar likvidavimu. Teisės mokslo objektas yra žmonių interesai, virstantys socialine tvarka. Teisės mokslas tyrinėja visuomeninių santykių dėsningumus ir pagal juos siekia pasiūlyti tam tikras teisines matricas, kurios veiktų į ateitį. Anot kai kurių autorių, dažniausiai tie dėsningumai jau būna reguliuojami papročiais, o valstybė šiuos papročius atranda ir užrašo, paversdama juos šiuolaikinėmis teisės normomis.
| |
Lapų skaičius: 62 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Lietuvos valstybės susidarymas. Nelietuviškų žemių prijungimas prie lietuvos ir jų teisinė padėtis. Feodalų (bajorų) sluoksniai ir jų teisinė padėtis. Dvasininkų teisinė padėtis. Valstiečių kategorijos ir jų padėtis. Miestų kategorijos ir miestiečių teisinė padėtis. Didžiojo kunigaikščio valdžia. Ponų tarybos susidarymas ir jos funkcijos. Ldk seimo susidarymas ir jo valdžia. Ldk centrinės valdymo institucijos (dignitoriai). Ldk vietinio valdymo institutai. 12 pavietų seimelių atsiradimas ir jų paskirtis. Ldk teismas iki 16 a. Vid. Reformos. 16a. Vid. Ldk teismų sistemos reforma. Lietuvos vyriausisojo tribunolo įsteigimas ir jo kompetencija. Ldk teisės šaltiniai. Kazimiero teisynas. Žemės privilegijų leidimo priežastys, jų reikšmė bajorams. Sričių privilegijų leidimo priežastys. Šeimos teisės bruožai pagal statutus. Nusikaltimai ir bausmės pagal lietuvos statutus. Civilinis procesas pagal statutus. Baudžiamasis procesas pagal statutus. Magdeburgo civilinės ir šeimos teisės bruožai. Prievolinė teisė. Magdeburgo baudžiamosios teisės bruožai. Teismo procesas pagal magdeburgo teisę. Liublino unijos priežastys ir akto teisinis įvertinimas. Bendros lenkijos – lietuvos valstybinės institucijoskaralius. Lietuvos atskiros valstybinės įstaigos. 1775m. Kardinalinės teisės. Nuolatinė taryba. 1791m. Gegužės 3d. Konstitucija. Lietuvos valdymas rusijos imperijos sudėtyje. Užnemunės valdymas prūsijos sudėtyje. Kaizerinės vokietijos okupacinis režimas lietuvoje. Lietuvos tarybos sudarymas ir jos veikla 1917 - 1920 m. 3 918 m. Ir 1919 m. Laikinosios konstitucijos. Tarybų valdžios paskelbimas 1919 m., jos struktūra ir žlugimas. Lietuvos valstybės aparato kūrimas 1918-1920m. Steigiamojo seimo rinkimai. 1920m. Gegužės 15 d. Deklaracijos įvertinimas. Steigiamojo seimo1920m. Laikinoji k. Lietuvos visuomeninė santvarka pagal 1922m. K. Lietuvos valstybinė santvarka pagal 1922m. Konstituciją. 1922m. Žemės reforma ir valstiečių teisinė padėtis. Lietuvos prezidento rinkimų tvarka. Seimo rinkimų tvarka 1922 1926m. Savivaldybių rinkimų tvarka 1919-1940m. Lietuvos politinės partijos. Žemės ūkio, darbo, pramonės, prekybos ir amatų rūmai. Bažnyčios teisinė padėtis. 1926m. Valstybinis perversmas ir 1928m. Konstitucija. Autoritarinio valstybinio režimo apibūdinimas. Nepaprastieji įstatymai ir jų leidimo priežąstys. Spaudos, susirinkimų, draudimų ir pramogų įstatymas. 1931m. Savivaldybių įstatymas. 1933m. Teismų santvarkos įstatymas. 1936m. Seimo rinkimai ir jo veikla. 1938m. Konstitucija (k). Klaipėdos krašto autonomija. Teisinis rėžimas vilniaus krašte lenkijos sudėtyje. Civilinės teisės bruožai1918-19 šeimos teisės bruožai. Darbo įstatymų apibūdinimas. Baudžiamosios teisės bruožai 1918-19 teismo proceso bruožai. Lietuvos okupacija ir tarybų valdžios įvedimas 1940 m. Vyraiusybės sudarymas ir programa. Liaudies seimo rinkimai ir jo deklaracijų teisinis įvertinimas. Tarybiniai valdžios ir valdymo institutai 1940 m. Teismų sistema 1940 m. Tarybinės teisės kūrimas. Hitlerinės vokietijos okupacinis rėžimas. Lietuviškos įstaigos ir jų veiklos įvertinimas. Tarybinių įstaigų atkūrimas 1944 - 1945 metais. Tarybinė žemės reforma. Kolūkių organizavimo teisinės ir prievartinės priemonės. Lietuvos gyventojų teisės ir pareigos. 1951m. Konstitucijos pataisos. Tarybinių valdžios ir valdymo įstaigų veiklos įvertinimas. Teismo ir prokuratūros veiklos įvertinimas. Visuomeninės organizacijos ir jų paskirtis. Tarybinių įstaigų teisių plėtimas 1955-1965m. Pramonės ir statybos valdymo reforma 1957 m. Teismų sistemos pertvarka. Prokuratūros teisių plėtimas. 1965 m. Ūkio valdymo reforma. 1978 m. Konstitucija. Valstybinių įstaigų reorganizavimas ir jų savarankiškumo plėtimas 1988-19 nuosavybės ir sutarčių teisė pagal 1964 m. Ck. Šeimos santykiai pagal 1970 m. Santuokos ir šeimos kodeksą. Darbo santykių reguliavimas pagal 1973 m. Darbo kodeksą. Baudžiamoji teisė pagal 1961 m. Bk. Baudžiamasis procesas pagal 1961 m. Bpk. Civilinis procesas pagal 1964 m. Cpk.
| |
LIETUVOS KELIŲ POLICIJOS TARNYBA Lapų skaičius: 16 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: LIETUVOS KELIŲ POLICIJOS TARNYBOS ISTORIJA LIETUVOS KELIŲ POLICIJOS TARNYBOS ISTORIJA 1932 m. spalio 1 d. Kaune, įkurta nuovada eismo reikalams tvarkyti. Pirmuoju įsteigtos nuovados viršininku buvo paskirtas Bronius Matulaitis 1991 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę buvo įkurta Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba, vėliau – Kelių policijos tarnyba. 2001 m. spalio 1 d. Kelių policijos tarnyba reorganizuota į eismo priežiūros tarnybą, kuri buvo Viešosios policijos biuro struktūrinis padalinys. Nuo 2010 m. liepos 1 d. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pavadinimas pakeistas – tarnyba pavadinta Lietuvos kelių policijos tarnyba. LIETUVOS KELIŲ POLICIJOS TARNYBOS PASKIRTIS Pagal suteiktus policijos generalinio komisaro įgaliojimus atstovauti policijai valstybinėje eismo saugumo sistemoje, kartu su Policijos departamentu bei kitomis institucijomis formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką kelių eismo saugumo užtikrinimo srityje, vykdyti eismo priežiūrą Lietuvos Respublikos keliuose.
| |
Lietuvos konstitucinės teisės konspektas Lapų skaičius: 129 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Konstitucinės teisės samprata. Konstitucijų modeliai konstitucijų apsauga. Konstitucinė justicija. Konstituciniai įstatymų leidžiamosios valdžios modeliai. LR seimas. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Istorinė evoliucija. Parlamento formų įvairovė. Parlamento konstitucinė padėtis, vidaus organizacija. Kompetencija, darbo tvarka. Daugumos principas. Įstatymų leidybos procesas, jo reglamentavimas konstitucijose. LR Seimo konstitucinis statusas. Seimo rinkimų tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai. Seimo struktūra. LR Seimo kompetencijos pagrindiniai konstituciniai bruožai. Įstatymų leidybos procesas ir jo stadijos pagal LR Konstituciją. Teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka. Respublikos Prezidento veto teisė. Seimo nario konstitucinis statusas – teisės ir pareigos, imunitetas ir indemnitetas. Seimo nario politinė ir teisinė atsakomybė. Konstituciniai vykdomosios valdžios modeliai. vykdomoji valdžia pagal Lietuvos Respublikos konstituciją teisminės valdžios konstituciniai modeliai vietos savivalda ir valdymas
| |
Lietuvos nepriklausomybės atstatymas. Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Lietuva prieš nepriklausomybės paskelbima. Užsienio šalių lietuvų parama. Lietuvos tarybos veikla. Kovo 11 dienos lietuvos nepriklausomybės deklaracija. Vasario 16 dienoslietuvos nepriklausomybės aktas. Pirmoji nepriklausomos lietuvos kariuominė. Pirmūjų savaldybių steigimas. Lietuvos tarybos pirminikai. Vasario 16 diena šiandien. Literatūros sąraša. 1795 metais po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimo didžioji dalis dabartinės Lietuvos teritorijos atiteko Rusijai. Per 120 metų, kai Lietuva įėjo į Rusijos, vėliau į Rusijos imperijos, sudėtį buvo bandoma atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Per šį laikotarpį kilo net 2 visuotiniai sukilimai, nuslopinti rusų kariuomenės. Rusų valdžia ėmėsi įvairių rusinimo priemonių. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje rusų kariuomenė buvo telkiama Lietuvos-Vokietijos pasienyje. Lietuvoje buvo vykdoma skubota mobilizacija, pradėti rekvizuoti aarkliai ir vežimai, ir netgi maistas, reikalingas rusų kariuomenei. Lietuvos žmonėms pradėjo trūkti maisto. Vėliau, prasidėjus karo veiksmams, per Lietuvos teritoriją buvo vedama Rusijos kariuomenė, į kurią įėjo ir apie 60 tūkstančių lietuvių. 1915 metais, rusų kariuomenei patyrus pralaimėjimą, ji ėmė trauktis, kartu į Rusijos gilumą pasiimdama ir apie 300 tūkstančių lietuvių, kurie užėmė aukštesnius postus. Lietuviai didelėmis kolonijomis daugiausiai apsigyveno Voronežo, Tambovo, Jaroslavlo, Petrogrado ir Maskvos miestuose. O Lietuvą okupavo vokiečiai. Tačiau ir po šio įvykio gyvenimo sąlygos nepagerėjo, tačiau aatvikščiai – pablogėjo. Tad Lietuvoje vis garsiau pradėjo bruzdėti žmonės, norintys atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
| |
Lietuvos Respublikos civilinė teisė kaip teisės šaka Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Lietuvos respublikos civilinė teisė kaip teisės šaka. Teisės sistema skiriasi nuo teisinės, kad į teisinę sistemą įeina teisės šakos ir institucijos kurios kuria ir įgyvendina teisę. Teisės sistema- teisės normų ir teisės šakų vidinė organizacija. Teisinė sistema- teisės sistema, teisėkura, bei teisės įgybendinimo institucijos. Teisės šaka- baigiamoji teisės normų sisteminimo subordinacijos pagrindu riba. Kiekviena teisės šaka turi atskirą teisinio reguliavimo objektą. Viešoji teisė ir privatinė teisė. Privatinė ir civilinė teisė. Civilinės teisės f-jos. Civiliniai teisiniai santykiai ir jų rūšys. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo samprata. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo raiška teisė normose. Civilinės teisės principai. Civilinių teisių įgyvendinimo principai. Civilinių teisių aiškinimo principai. Civilinės teisės atsiribojimas nuo kitų teisės šakų. Civilinė teisė nuo kitų teisės šakų atribojama pagal reguliavimo metodą. Atriboti civilinę teisę nuo baudžiamosios ar valstybinės teisės labai nesunku, ne sjų reguliuojami santykiai kokybiškai skirtingi. Daug sunkiau CT atriboti nuo administracinė, darbo ir šeimos teisės, nes jos turi daug ką bendro su CT.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
