top


Konspektai.com > Teisė
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Konstitucinė teisė Pagrindiniai žmogaus teisių dokumentaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 1776 m. Jav nepriklausomybės deklaracija. Bostone. Pasirašė džefersonas, franklinas, hamiltonas, vašingtonas. 1789 m. Prancūzijos žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Paryžiuje. Ją pasirašė nacionalinio susirinkimo atstovai. Tikslas feodalinės santvarkos sunaikinimas, sąžinės ir žodžio laisvė. Davė pradžią naujai konstitucinės valstybės sampratai. 1948 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Sukurta ryšium su jto įstatų įtvirtinimu. Priėmė jto generalinė asamblėja. Žmogaus teisės ir laisvės (žtl) yra prigimtinės, o jas saugoti yra valstybės priedermė. Pagrindinės žtl ir pareigos – valstybės nustatytos, suteiktos ir garantuotos k, įtvirtintos kiekvieno piliečio galimybės veikti ir leistinumas veikti, siekiant užtikrinti jų gyvybiškai svarbių ir socialiai reikšmingų poreikių tenkinimą. Pagrindinės žtl grupės: 1) socialinės-ekonominės t; 2) politinės tl; 3) asmeninės tl; 4) žmogaus ir piliečio pareigos. Socialinės-ekonominės teisės (set). Politinės teisės ir laisvės (ptl). Asmeninės teisės ir laisvės (atl). Žmogaus teisių ir laisvių (tl) teisinės gynimo garantijos. Konstitucinės žmogaus pareigos (žp).
0

Konstitucinės asmenybės neliečiamumo garantijosparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Konstitucinės asmenybės neliečiamumo garantijos. Kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo sąlygos ir pagrindai. Kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo tvarka. Kardomojo kalinimo (suėmimo) apskundimas. Lr konstitucijos 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kiekvieno žmogaus laisvės neliečiamumas. Laisvės būsena žmogui priklauso nuo gimimo. Antai ir visuotinė žmogaus teisių deklaracijos 4 straipsnyje skelbiama, kad niekas negali būti laikomas nelaisvas [5, p. 33]. Žmogaus laisvės neliečiamybė – ideali būsena. Tačiau pavienio žmogaus laisvės neliečiamybė negali būti absoliuti – ją riboja tokia pat ir kitų individų būsena. Įstatymuose įtvirtintos teisių laisvės tampa to, kas leidžiama, galima, matu, kriterijumi, t.y. Įgyja tam tikras ribas. Teisės doktrinoje teigiama, kad laisvės pagrindas – tai visų asmenų galimybių lygybė. Taigi vienų asmenų laisvės neliečiamybė lemia kitų subjektų elgesio ribojimą [10, p. 41]. Tarptautiniuose dokumentuose žmogaus laisvės neliečiamybės įtvirtinimui, gynybai, garantijoms skiriama ypatingai daug dėmesio. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nurodomi asmeninio žmogaus neliečiamumo požymiai. O europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ši teisė ne tik įtvirtinama, bet ir nurodyta, kada kokiu pagrindu ir kokia tvarka valstybės institucijos gali ją riboti.
0

Konstitucinės atsakomybės samprata kitų asmens teisinės atsakomybės formų sistemojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 22
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: ĮVADAS. Bendroji asmens teisinės atsakomybės samprata. 2. Drausminės, administracinės, baudžiamosios, materialinės ir kitų teisinės atsakomybės formų pagrindai. 3. Konstitucinės atsakomybės sampratos klausimai, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvadą. 4. Teisėjo atleidimas už vardo pažeminimą (atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d nutarimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 28 d. nutartį). 5. Praktinė užduotis. Pagal Teismų įstatymo 2002 m. redakciją Teismų tarnyboje yra 6 asmenys, kurie nėra teisėjai. Taryba realiai renkasi 2 kartus per metus. Ji, gavusi Respublikos Prezidento kreipimąsi dėl patarimo atleisti teisėją, galimai pažeminusį teisėją vardą, priima sprendimą nerekomenduoti atleisti teisėją, tačiau Respublikos Prezidentas, neatsižvelgdamas į rekomendaciją, atleidžia teisėją. Ar ir kodėl atleidimas teisėtas (neteisėtas) ir kaip apskritai reikėtų vertinti pateiktą situaciją (užduoties aprašymą) pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. praktiką. (reikiamą Konstitucinio Teismo nutarimą reikia „rasti“ savarankiškai teisės aktų paieškoje). IŠVADOS. Literatūra. I. Norminė literatūra. II. Specialioji literatūra. III. Kita literatūra.
0

Konstitucinės justicijos raida pasaulyjeparsisiųsti


Lapų skaičius: 25
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Bendrosios teisės tradicijos šalių konstitucinė justicija. Civilinės teisės tradicijos šalių konstitucinė justicija. Konstitucinė justicija "naujosiose demokratijose". Konstitucinės justicijos raida lenkijoje. Konstitucinės justicijos raida baltijos šalyse. Išvados. Summary. Literatūros sąrašas. Kiekvienos demokratinės valstybės teisinio gyvavimo pagrindas yra Konstitucija – pagrindinis šalies įstatymas. Konstitucija primena įstatymą, tačiau pagal esmę ir prasmę ji yra aukščiausioji teisė, visų teisės aktų teisiškumo matas. Iš teisės aktų Konstituciją išskiria jos viršenybė ir stabilumas, o tai reiškia, kad ji yra teisės aktų hierarchijos viršūnėje. Tai lemia, kad visi valstybės teisės aktai visapusiškai turi atitikti pagrindinį valstybės įstatymą. Todėl kiekviena valstybė imasi priemonių, kad būtų užtikrinta Konstitucijos viršenybė. Konstitucijos apsaugos klausimas yra pakankamai sudėtingas. Todėl yra imamasi įvairių priemonių, siekiant išlaikyti Konstitucijos viršenybę kitų valstybės teisės aktų atžvilgiu. Kol kas efektyviausia, nors ir neabsoliučia, Konstitucijos apsaugos priemone reikėtų laikyti konstitucinės justicijos institucijų veiklą. Įvairiose valstybėse konstitucinė justicija yra įgyvendinama skirtingomis institucinėmis formomis. Tai lemia skirtingos teisės tradicijos, skirtinga teisinė praktika. Vienos šalys teisminę teisės aktų konstitucinę kontrolę patiki visiems savo valstybės teismams, o kitos šalys šią funkciją patiki aukščiausiam teismui, dar kitose šalyse tai pavesta specialiai tam įsteigtoms valstybės institucijoms. Lyginamojoje konstitucinėje teisėje yra išskiriami du konstitucinės justicijos modeliai. Šie modeliai dažniausiai vadinami “amerikietiškasis konstitucinės justicijos modelis” ir “europietiškasis konstitucinės justicijos modelis”. Amerikietiškasis modelis dažniausiai dominuoja bendrosios teisės tradicijos valstybėse, o europietiškasis - civilinės teisės tradicijos valstybėse. Bet tai nėra absoliuti taisyklė, mat šių modelių savybės gali būti pritaikytos tiek anglosaksiškosios, tiek kontinentinės teisės tradicijų šalyse.
0

Konstitucinės nuosavybės teisės apsaugos garantijos Konstitucinio Teismo jurisprudencijojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 26
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Nuosavybės neliečiamumo samprata. Nuosavybės socialinė funkcija. Nuosavybės teisės ribojimas. Nuosavybės teisės ribojimo problemos konstitucinio teismo jurisprudencijoje. Nuosavybės teisės ribojimas dėl visuomenės poreikių. Atlyginimas, kuris skiriamas dėl nuosavybės teisės paėmimo visuomenės. Poreikiams. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata. Teisė išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Valstybės nuosavybės teisės apsauga. Nuosavybės teisės įgijimo apsauga. Išvados. Literatūra. Šiandieninėje visuomenėje daugelis žmonių turi vienokią ar kitokią nuosavybę. Tad natūralu, kad kiekvienas asmuo nori, jog jo nuosavybės teisė būtų neliečiama ir apsaugota, taip pat, kad būtų įvykdyti turtinio pobūdžio įsipareigojimai, jeigu tokie įsipareigojimai yra numatyti. Tačiau ne visada nuosavybės teisė išlieka nepažeista ir tai visiškai nepriklauso nuo mūsų valios ar norų. Tais atvejais, kai nuosavybės teisė yra pažeidžiama, kiekvienas asmuo turi teisę remdamasis Konstitucija apginti savo pažeistas teises. Konstitucinė nuosavybės teisių apsauga – tai iš Konstitucijos bei Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų kylančios teisės reikalauti, kad būtų įvykdyti turtinio pobūdžio įsipareigojimai asmeniui, apsauga. Tam tikros nuosavybės teises apsaugos garantijos yra įtvirtintos Konstitucijos 23 straipsnyje: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“.
0

Konstitucinės teisės konspektaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 18
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Konstitucinė teisė- nacionalinės teisės sistemos branduolys. Ketvirta. Pagrindinės valstybės valdžios institucijos. Respublikos prezidentas ir vyriausybė. Prigimtinės unersaliosios teisės ir laisvės. Specialiosios pilietinės (politinės) teisės. Konstitucinės asmens pareigos. Demokratinės valstybės principas. Respublikines valstybes principas. Nepriklausomos valstybės principas. Konstitucinė teisė -tai prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių bei kitų vertybių (pirmiausia -tautos suvereniteto), jų apsaugos, gynimo ir įgyvendinimo institucines bei organizacines priemones įtvirtinančios Konstitucijos ir ją galutinai ir neskundžiamai (Konstitucijos 107 str. 2 d.) aiškinančio Konstitucinio Teismo sprendimuose išplėtotų principų bei koncepcijų visuma. Šiuo atveju konstitucinės teisės šaltiniai yra prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės (jas sukuria žmogaus gimimas, bet ne valstybė ar konstituciją referendumu priimantys piliečiai), tautos suverenitetas (jis egzistuoja savaime prieš sukuriant valstybę ir po to ), visa tai aprašanti Konstitucija ir ją aiškinančio bei taikančio Konstitucinio Teismo sprendimai. Tokią sampratą, viena vertus, galima laikyti nepakankama ir vienpusiška, nes joje pernelyg sureikšminama devynių Konstitucinio Teismo teisėjų (Konstitucijos 103 str. 1 d.) sprendimų reikšmė ir tarsi nuvertinami 141 Seimo nario priimti įstatymai. Kita vertus, pateiktą konstitucinės teisės apibrėžimą iš esmės galima vertinti kaip tinkamiausią, nes visi įstatymai ar Vyriausybės aktai gali bOti Konstitucinio Teismo pripažinti antikonstituciniais ir todėl netaikomais (Konstitucijos 107 str. 1 d.). Be to, konstitucinė teisė iš principo turi būti pastovi ir negali keistis vien todėl, kad pasikeitė įstatymai ar poįstatyminiai aktai (o jie paprastai keičiasi, po rinkimų pasikeitus Seimo ir Vyriausybės sudėčiai ar šių institucijų prioritetams).
0

Konstitucinės teisės konspektai (2)parsisiųsti


Lapų skaičius: 174
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 1 tema. Konstitucinės teisės samprata. 2 tema. Konstitucijų modeliai 1 klausimas. 3 tema. Lietuvos valstybės konstitucijų raida. 4 tema. Konstitucijų apsauga. Konstitucinė justicija. Konstitucinės justicijos raida pasaulyje. Bendrosios teisės tradicijos šalys (jav) ir civilinės teisės tradicijos šalys (vokietija, austrija, čekija, prancūzija). Konstitucinė justicija "naujosiose demokratijose". Konstitucinės justicijos sampratos formavimasis lietuvos teisėje. Lietuvos valstybės konstitucijos. 1928 m. Valstybės taryba, 1935 m. Statutinis teismas. 1992 m. Lietuvos konstitucija ir konstitucinio teismo įsteigimas. Lietuvos respublikos konstitucinio teismo konstitucinis statusas. Konstitucinių ginčų nagrinėjimo procesas. Teisėjų teisinis statusas. 8 tema. Rinkimų teisė ir rinkimų sistemos. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Istorinė evoliucija. Parlamento formų įvairovė. Parlamento konstitucinė padėtis, vidaus organizacija. Kompetencija, darbo tvarka. Daugumos principas. Įstatymų leidybos procesas, jo reglamentavimas konstitucijose. Lr seimo konstitucinis statusas. Seimo rinkimų tvarka. Pirmalaikiai seimo rinkimai. Seimo struktūra. Lr seimo kompetencijos pagrindiniai konstituciniai bruožai. Įstatymų leidybos procesas ir jo stadijos pagal lr konstituciją. Teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka. Respublikos prezidento veto teisė. Seimo nario konstitucinis statusas – teisės ir pareigos, imunitetas ir indemnitetas. Seimo nario politinė ir teisinė atsakomybė. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Istorinė evoliucija. Parlamento formų įvairovė. Parlamento konstitucinė padėtis, vidaus organizacija. Kompetencija, darbo tvarka. Daugumos principas. 10 tema. Konstituciniai vykdomosios valdžios modeliai. Vykdomoji valdžia pagal lietuvos respublikos konstituciją. 11 tema. Teisminės valdžios konstituciniai modeliai.
0

Konstitucinės teisės konspektai valstybiniam egzaminuiparsisiųsti


Lapų skaičius: 45
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Lietuvos konstitucinės teisės valstybinio egzamino konspektai. Konstitucinės teisės (kt) samprata. Kt sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas, metodas, objektas.kt normos.kt sistema (normos, institutai, principai).konstituciniai teisiniai santykiai (kts). Konstitucinės teisės mokslas.kt mokslo (ktm) sąvoka, dalykas,šaltiniai ir jų sistema, ktm sistema.klasikinė (juridinė), modernioji (juridinė) mokyklos.sociologinė kt mokykla.politologine-sociologine m-kla.kt m-klų anglosaksų šalyse (db, jav), prancūzija ir vokietija.lt ktm raida. M.romerio konstitucinės pažiūros. Kt šaltiniai.kt šaltinio sąvoka.klasifikavimo materialiniai ir teisiniai kriterijai. Jų sistema. Pasaulio kt šaltinių įvairovė. Lietuvos kt šaltinių sistemos ypatumai.k-jos samprata, k-jų sampratų įvairovė.k-jos funkcijos.pasaulio valstybių konstitucinės raidos pagrindiniai etapai.k-jos turinys, jos teisinės,politinės ir ideologinės savybės.pasaulio valstybių k-jų forma ir struktūra.k-jų rūšys. Liberalusis, etatistinis, mišrusis k-jų modeliai. K-jų rengimas, priėmimas ir keitimas įvairiose pasaulio valstybėse. Lr k-jos ypatumai. Konstitucijos funkcijos. Konstitucijų raidos ypatumai, pagrindiniai etapai. Priėmimo būdai yra 3. K. Priima vykdomoji valdžia. Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės.prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių samprata.tarptautinis teisinis žmogaus teisių reguliavimas:pagrindiniai tarptautiniai dokumentai.žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių sistema. Pilietinės (asmens) teisės ir laisvės. Teisė į gyvybę. Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Šis klausimas yra interpretuojamas ne tik kt, bet ir civ., baudž., sveikatos teisėje ir kt.srityse.jto visuotinės žmogaus teisių deklaracijoje teigiama, kad kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens neliečiamybę, europos žmogaus teisių konvencijoje nurodoma, kad kiekvieno asmensteisę į gyvybę saugo įstatymas, negalima tyčia atimti niekieno gyvybės, nebent yra vykdomas teismo nuosprendis dėl nusikaltimo, už kurį tokią bausmę numato įstatymas, europos žmogaus teisių k-jos 6 protokolas darudžia mirties bausmę.įstatymai ir kiti teisės aktai negarantuoja ir negali garantuoti pačios žmogaus gyvybės, kurios išlikimas priklauso nuo daugelio faktorių. Žmogaus gyvybės teisinė apsauga siejasi su jos pradžios ir pabaigos kriterijais. Ck sakoma, kad fizinio asmens teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta jam mirus. Jeigu negalima nustatyti ar vaikas gimė gyvas, ar ne, preziumuojama, kad jis gimė gyvas. Fizinio asmens gimimo momentu pripažįstama pirmas savarankiškas naujagimio kvėpavimas. Teisinis teisės į gyvybę reguliavimas susijęs su abortų problema. Šiuo metu galiojančius teisės aktus matyti, kad vaisius nėra tapatinamas su žmogumi. Europos žmogaus teisių k-jos jurisprudencijoje susiformavo požiūris, kad žmogaus gyvybė ginama nuo gimimo momento, o abortai yra priskiriami moters apsisprendimo teisei, tačiau valstybei leidžiama reguliuoti šią problemą.teisė į gyvybę siejasi ir su moralės problema. Naujosios technologijos kartais itin agresyviai veržiasi į įvairias žmogaus gyvybės aspektus. Žmogaus gyvybės pradžia-viena sudėtingiausių teisės problemų, ypač išvysčius dirbtinio apvaisinimo technologijas. Dirbtinis apvaisinimas-tai nevaisingumo gydymo būdas, kai moteris negali pastoti natūraliu būdu. Yra skiriamas moters kūne ir mėgintuvėlyje, vėliau perkeliant apvaisintas lytines ląsteles į moters kūną.moteris gali būti apvaisinta sutuoktinio ar donoro lytinėmis ląstelėmis. Teorinė žmogaus klonavimo galimybė taip pat sukelia daug ginčų. Europos tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos k-je formuluojamas svarbus principas, kad žmogaus interesai ir gerovė turi būti svarbesni už išimtinius visuomenės ar mokslo interesus. Žmogaus klonuoti negalima. Žmogaus mirties klausimus reglamentuoja ne tik ck, bet ir spec.žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymas. Mirtis yra negrįžtama žmogaus organizmo kaip visumos žūtis. Jos kriterijai yra negrįžtamas žmogaus kraujotakos ir kvėpavimo nutrūkimas arba smegenų mirtis. Smegenų mirties kriterijai yra visų žmogaus galvos smegenų struktūrų negrįžtamas nutrūkimas, kai žmogaus kraujotaka ir kvėpavimas išlieka tik palaikomi dirbtinių priemonių.smegenų mirties faktas gali būti nustatomas tik stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, jį nustato gydytojų konsiliumas. Nustačius smegenų mirties faktą, visos žmogui taikomos medicinos pagalbos priemonės nutraukiamos. Mirties laikas yra momentas, kai negrįžtamai nutrūksta žmogaus kraujotaka ir kvėpavimas arba nustatoma žmogaus smegenų mirtis su teise į gyvybę siejasi ir žmogaus organų transplantacijos problemos. Transplantacija-tai audinių ir (ar) organų paėmimas ir persodinimas į kito žmogaus kūną gydymo tikslu. Asmuo, iš kurio paimami audiniai ar organai, vadinamas donoru, o asmuo, kuriam paimami-recipientu.informacija apie donoro ir recipiento sveikatos būklę, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija yra konfidenciali.kiekvienas veiksnus asmuo, ne jaunesnis kaip 18 m., turi teisę pareikšti apie sutikimą ar nesutikimą dėl jo audinių ir (ar) organų po jo mirties panaudojimo transplantacijai. Apie tai jis pareiškia raštu sveikatos priežiūros įstaigai.transplantacija gali būti vykdoma paimant audinius ar organus iš gyvo ar iš mirusiojo. Su teisės į gyvybę reglamentavimu siejasi ir eutanazijos problema, t.y.esant tam tikroms sąlygoms teisė asmeniui spręsti dėl savo mirties šiuo metu tik labai nedaugelyje valstybių ši problema yra teisiškai reglamentuota. Lietuvo įstatymai šiuo metu eutanazijos nenumato. Žmogaus gyvybės apsauga siejasi ir su būtinąja gintimi, kurią reglamentuoja bk normos.teisė į gyvybę siejasi ir su mirties bausme. 1998 12 21 s-mas mirties bausmę panaikino.politinės teisės ir laisvės.socialinės ekonominės ir kultūrinės teisės.vaikų teisių apsauga.tautinių mažumų teisės.konstitucinės žmogaus ir piliečių pareigos, jų sistema. Žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių įgyvendinimo būdai ir garantijos. Žmogaus teisių gynimo būdai. Teisminė gynyba. Tarptautiniai žmogaus teisių gynimo būdai. Specialios žmogaus teisių gynimo institucijos l-je (seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius). Ombudsmeno institucija europos valstybėse. Pilietybės institutas.pilietybės sąvoka. Pilietybės instituto raida lietuvoje.pilietybės įgijimo būdai.pilietybės santykių pasibaigimo pagrindai. A) atsisakymas.dvigubos pilietybės problema. Valstybės institucijos, tvarkančios pilietybės klausimus. Pil.klausimus sprendžia p.prašymai dėl pil.paduodami jam per vietos savivaldos vykdomąją inst.šiuos dokumentus rengia vietos savivaldos vykdomosios inst.paskirtas pareigūnas arba vietos sav.vykdomosios inst.sprendimu sudaryta komisija. Pareigūnas patikrina, ar asmens prašymas atitinka įstat.sąlygas, ar nėra aplinkybių, dėl kurių minėti klausimai negali būti išsprendžiami. Pareigūnas parengia išvados projektą, kurį teikia nagrinėti vietos sav.vykdomajai inst.ji prašymą nagrinėja; ir prašymą kartu su prie jo pridėtais dokumentais bei išvada siunčia p. Lr pil.prašymus atsisakyti pil.gali paduoti per diplomat.atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje.p-tas sudaro pilietybės reikalų komisiją ir tvirtina pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje komisijoje taisykles. Pilietybės reikalų komisija svarsto ir teikia pasiūlymus p dėl: lr pil.suteikimo, grąžinimo, netekimo, suteikimo akto pripažinimo netkusiu galios. Komisija teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas migracijos dep.prie vidaus reikalų ministerijos, konsuliniam dep.prie užsienio reikalų ministerijos-jeigu asmenys negali nustatyta tvarka gauti reikaimų dokumentų, patvirtinančių iki 1940 06 15 turėtą lr pil.ar lietuvių kilmę.komisija turi teisę į posėdį kvieti asmenį, kurio pil.klausimas yra sprendžiamas, bei pavesti valstybės inst., kad jos pateiktų reikiamus dokumentis ir pareikštų savo motyvuotą išvadą dėl komisijos nagrinėjamo prašymo. Jei komisija nustato, kad yra aplinkybių, trukdančių patenkinti prašymą, ar reikia papildomų dokumentų bei paaiškinimų, ne vėliau kaip per 7 d.nuo tokio sprendimo priėmimo privalo raštu pranešti apie tai pareiškėjui.komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Sprendimai priimami paprasta visų komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokolu, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai. Pil.klausimais p-tas leidžia dekretus, kurie skelbiami “vž”. Pakartotinai asmenų prašymai suteikti lr pil.ar ją grąžinti priimami ne anksčiau kaip po 1 m.nuo ankstesnio sprendimo priėmimo. Užsieniečių teisinė padėtis.užsieniečių sąvoka.teisiniai režimai taikomi užsieniečiams.migracijos procesų reguliavimo problemos.prieglobsčio teisės (pt) sąvoka. Prieglobsčio teisė kaip tarptautinės teisės ir konstitucinės teisės institutas. Pt subjektai, jų teisinio statuso ypatumai. Pt formos, pt įgyvendinimas. K. Turinį. Pagal vykdymo laiką. Išankstinės kp. Bruožas. Bruožas. Paskesniosios. Bruožas. Bruožas. Kai kp vykdo konstituciniai teismai. Konstitucinės priežiūros raida lietuvoje. Teisė į asmens laisvės neliečiamumą. Teisė į žmogaus asmens, jo orumo neliečiamumą. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Teisė į nuosavybės neliečiamumą. Asmens būsto neliečiamumas. Saviraiškos laisvė. Lygiateisiškumas. Teisė į darbą. Teisė į socialinę apsaugą. Teisė į sveikatos priežiūrą. Kultūrinės teisės. Europos žmogaus teisių konvencija. Gimimu. Filiacija. Žemės principas. Mišrus būdas. Natūralizacija. Yra 2 atvejai:- šeimyninė natūralizacija. - nešeimyninė natūralizacija. Natūralizacija - tai užsieniečio ar apatrido gyvenimas tam tikroje valstybėje, jo adaptacija prie naujų sąlygų ir tos šalies pilietybės gavimas įstatymo nustatyta tvarka.
10

Konstitucinės teisės konspektasparsisiųsti


Lapų skaičius: 292
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Trumpas turinys. Tema. Konstitucinės teisės samprata. Konstitucinės teisės mokslas. Tema. Konstitucinės teisės šaltiniai. Lietuvos konstitucingumo raida. Konstitucijos apsauga. Konstitucinės kontrolės modeliai. Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės. Pilietybės institutas. Politinės sistemos konstituciniai pagrindai. Valstybė kaip konstitucinės teisės subjektas. Valstybės valdžios institucijų sistema. Rinkimų teisė. Konstituciniai įstatymų leidžiamosios valdžios modeliai. Konstituciniai vykdomosios valdžios modeliai. Teisminė valdžia konstitucinėje teisėje. Vietos savivaldos ir vietinio valdymo modeliai pasaulio valstybėse. 1. Konstitucinės Teisės Sąvokos Vartojimo Aspektai. Teisinėje literatūroje sąvoka "konstitucinė teisė" vartojama keliais aspektais: 1. kaip asmens subjektinę teisę, įtvirtintą konstitucijoje – pagrindiniame šalies įstatyme – tai suvokiama kaip teisinio santykio dalyvio galimą (leistiną) elgesį, t. y. jo galimybė vienaip ar kitaip elgtis. Subjektinės teisės turinį sudaro: a. galimybę elgtis taip, kaip numato teisės normos; b. galimybę reikalauti, kad kiti teisinio santykio dalyviai atliktų pareigą, c. galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad jos apgintų subjektinę teisę (priverstų kitą teisinio santykio dalyvį atlikti pareigą). 2. kaip nacionalinės teisės sritį (t. y. šalyje galiojančios teisės normų sistemos) tam tikrą sritį. Tai suvokiama kaip tam tikroje šalyje galiojančių teisės normų, reguliuojančių tam tikrą visuomeninių santykių sritį, visuma. Reguliuoja santykius, susijusius su viešosios valdžios įgyvendinimu: 1) valstybės organizacija; 2) viešosios valdžios organizavimas ir jos įgyvendinimo pagrindai; 3)asmens ir valstybės svarbiausieji santykiai. 3. kaip vienas iš teisės mokslų (t. y. visumą mokslo žinių, teorijų, koncepcijų, mokymų), tiriantis: 1) KT normas; 2) jų įgyvendinimo praktiką, 3) konstitucinių teisinių idėjų pasaulį. 4. kaip mokymo (studijų) disciplina, t. y. specialų mokymo kursą dėstomą studentams teisininkams aukštojoje mokykloje. KT kaip studijų disciplina glaudžiai susijusi su KT mokslu, remiasi jo pasiekimais. Toks vienos sąvokos vartojimas įvairiais aspektais rodo, kad visi šie aspektai susiję, tačiau netapatūs. Konstitucinės teisės kaip objektyviosios teisės, t.y. kaip nacionalinės teisės srities terminas įvairiuose šalyse naudojamas ir suprantamas skirtingai, tai lėmė istorinės aplinkybės ir požiūrio į patį teisinį reiškinį ir kokia suteikiama tam teisinio reguliavimui reikšmė, todėl vienose šalyse dominuoja "valstybinės teisės" pavadinimas Vokietijoje, čia buvo akcentuojama valstybės raida, valstybės institutų, jų teisinio reguliavimo reikšmė,kitose pvz., JAV ir Prancūzijoje įsitvirtinusi "konstitucinės teisės" terminas, čia demokratinės jėgos, siekdamos permainų, rėmėsi Konstitucijos – pagrindinio šalies įstatymo, įtvirtinančio asmens teises bei laisves, nustatančio valstybės valdžios galių ribas idėjomis.Lietuvos teisinėje praktikoje Konstitucinės teisės kaip objektyviosios teisės terminas keitėsi: Tarpukario L-je P.Leonas „Teisės enciklopedijos paskaitose" vartojo “valstybinės teisės”, o "konstitucinės teisės" terminas siejamas su M.Romerio darbais. 1. „Konstitucinės teisės" sąvoka siejama su konstitucijos – valdžią ribojančio aukščiausios teisės galios dokumento – reikšmės pripažinimu šiuolaikinės visuomenės gyvenime, su konstitucionalizmo idėjų sąmoningu įtvirtinimu. 2. "Valstybinės teisės" sąvokoje akcentuojama valstybė, valstybės valdžios organizacija, valstybės valdžios institucijų veiklos reguliavimo svarba, o asmens teisės ir laisvės, valstybės valdžios ribojimas atsiduria tarsi antroje vietoje. Sąvokos “valstybinė teisė” ir “konstitucinė teisė” apima ir ne visiškai tas pačias teisės sritis. 1. „valstybinė teisė“ siauriausia žodžio prasme sutampa su konstitucine, o plačiausia – ji apima viską, kas susiję su valstybe ir suprantama kaip teisės sritis, kurią sudaro ne tik konstitucinės normas, bet ir kitų teisės sričių (administracinės, finansų ir kt.) normos, reguliuojančios valstybės valdžios institucijų veiklą. 2. „konstitucinę teisę“ sudaro ne tik valstybės valdžios institucijų organizaciją ir veiklą reguliuojančios normos, bet ją sudaro ir normos, nustatančios nuosavybės, šeimos, gamtos apsaugos ir kitų santykių pagrindus. „konstitucinės teisės“ kaip objektyviosios teisės samprata pagal M.Romerį turi 2 prasmes: 1. formaliają - tai rašytinė Konstitucija - Konstitucijos normos 2. materialiają -sudaro normos, įtvirtinančios pačią valstybės konstrukciją jos elementus ir valstybės valdžios konstrukciją. "Konstitucinė teisė" gali būti suprantama siaurąja ir plačiąja prasme. 1. Siaurąja prasme tai konstitucijos teisė sudaranti konstitucinės teisės centrą – pagrindą., jos pagrindiniai šaltiniai yra K-ja ir konstitucinį reguliavimą atskleidžiantys Konstitucinio teismo nutarimai; 2. Plačiąja prasme konstitucinę teisę sudaro: 1) Konstitucinė teisė siaurąja prasme (konstitucijos teisė), ir 2) įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose, kt. teisės šaltiniuose išdėstytos normos, reguliuojančios viešosios valdžios organizavimą ir veiklos, asmens ir valstybės santykius. Konstitucinė teisė – tai centrinė teisės sistemos sritis, reguliuojanti reikšmingiausius visuomeninius santykius ir įtvirtinanti teisės kūrimo principus. Ji nustato teisinio reguliavimo pagrindus ir kitoms teisės sistemos sritims, todėl KT tenka visą teisės sistemą integruojantis vaidmuo. Todėl negalima jos įvardinti kaip vienos iš teisės šakų, turinčios griežtai apibrėžtą reguliavimo objektą.
0

Konstitucinės teisės valstybinio egzamino konspektaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 215
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 1 klausimas. Konstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas, teisinio reguliavimo metodas. 2 klausimas. Kt normos. Kt normų sąvoka. Kt kt normų funkcijos. Kt klasifikavimo kriterijai. Kt normų struktūriniai ypatumai. Kt normų realizavimas. Kt normų efektyvumas. 3klausimas. Konstitucinės teisės sistema. Konstitucinės teisės institutai, jų klasifikavimo kriterijai. Konstituciniai principai. 4 klausimas. Konstituciniai teisiniai santykiai (kts). Kts sąvoka. Kts struktūra. Konstitucinės teisės subjektai. Kts klasifikavimo kriterijai. Kts atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Pagrindinės ktm kryptys ir mokyklos. Pasaulio valstybių konstitucinės raidos pagrindiniai etapai. Konstitucijos turinys, jos teisinės, politinės ir ideologinės savybės. Pasaulio valstybių konstitucijų forma ir struktūra. Liberalusis, etatistinis, mišrusis konstitucijų modeliai. Konstitucijų priėmimo būdai ir keitimo tvarka. 3 klausimas.įstatymai, jų rūšys ir atribojimo kriterijai. 4 klausimas. Tarptautinės sutartys kaip konstitucinės teisės šaltinis. 1 klausimas. Teisinė konstitucijos apsauga. Konstitucinė priežiūra. Konstitucinės priežiūros funkcijos. Konstitucinės priežiūros būdai ir formos. 3 klausimas. Konstitucinės priežiūros institucijų formavimo tvarka. 4 klausimas. Konstitucinės priežiūros institucijų kompetencija. 5 klausimas. Teisės normų aktų konstitucingumo kontrolė įvairiose pasaulio valstybėse. 6 klausimas. Lr konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo vieta valstybės valdžių sistemoje. Konstitucinio teismo įgaliojimai. Konstitucinio teismo aktai ir jų teisinė galia. Konstitucinio teismo teisėjai ir jų statusas. Lrk 104str. Vi tema. Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės. Nuosavybės neliečiamumas. Asmens būsto neliečiamumas. Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Teisė į informaciją. Minties, tikėjimo, sąžinės laisvė. Teisė į gynybą. Ir kt.teisė į žmogaus asmens, jo orumo neliečiamumą. 1 klausimas. Pilietybės sąvoka. Pilietybės instituto raida lietuvoje. 2 klausimas. Pilietybės įgijimo būdai pasaulio šalyse. 3 klausimas. Pilietybės santykių pasibaigimo pagrindai. 4 klasuimas. Dvigubos pilietybės problema. 2 klausimas. Politinės sistemos elementai. Partijos pradėjo formuotis xix a. Daugiau tokiais pavadinimais. 7 klausimas. A. Bažnyčia – kaip konstitucinės teisės subjektas. B. Bažnyčios ir valstybės santykių teisinio reguliavimo ypatumai atskirose pasaulio valstybėse. C. Bažnyčios teisinis statusas lr. X tema. Valstybė kaip konstitucinės teisės subjektas. Valstybės samprata. 1 klausimas. Valstybės institucijos sąvoka ir pagrindiniai požymiai. 3 klausimas.valstybės valdžia kaip konstitucinės teisės institutas. 7 klausimas. Valdžių padalijimo principo įtvirtinimas lietuvos respublikos konstitucijoje ir jo realus įgyvendinimas. Xii tema. Rinkimų teisė. Rinkimų teisės sąvoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė. Referendumo rūšys. 2 klausimas. Parlamentas kaip atstovaujamoji valstybės valdžios institucija. Parlamento formų įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje. 3 kl. Parlamento konstitucinė teisinė padėtis. Parlamento vidinė struktūra. Seniūnų taryba. Parlamento kompetencija. 6 klausimas. Valstybės biudžeto formavimas. 7 klausimas. Tarptautinių sutarčių (ts) ratifikavimas ir denonsavimas. 8 klausimas. Parlamento narių teisinis statusas. Parlamento narių imunitetas ir indemnitetas. 9 klausimas. Parlamentinė procedūra – apkalta. Klausimas. Vietos savivalda lietuvoje (vs). Administraciniai teritoriniai vienetai, turintys savivaldos teisę. Savivaldybių veiklos teisinės garantijos ir jų administracinė priežiūra. Savivaldybių veiklos teisinės garantijos ir jų administracinė priežiūra (iš vietos savivaldos įstatymo).
0

Paieška


Įvertinimų top

Naujos paieškos

konspektų paieškos paieškos

Reklama

forex
Prezervatyvai
china online shopping
sms pazintys
sms dating

bottom