Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Konstitucinės teisės žinių patikrinimo klausimai ir atsakymai Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Apibūdinti konstitucinės teisės sąvoką, konstitucinės teisės dalyką ir metodą. Apibūdinti konstitucinės teisės normos sąvoką, elementus. Apibūdinti konstitucinių teisinių santykių sąvoką, elementus. Kokia konstitucinės teisės reikšmė ir jos vieta nacionalinėje teisės sistemoje. Išanalizuoti konstitucinės teisės šaltinius. Išanalizuoti lietuvos valstybės laikinųjų ( 1918;1919;1920 metų) konstitucijų pagrindinius bruožus. Išanalizuoti lietuvos valstybės pastovių ( 1922, 1928, 1938 metų) konstitucijų pagrindinius bruožus. Išanalizuoti 1990 m. Lietuvos respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo ypatumus. Kas būdinga 1992 m. Lietuvos respublikos konstitucijai? Kokia jos struktūra? Kokia konstitucijos keitimo tvarka? Kokia konstitucinio teismo vieta lietuvos valstybės valdžios institucijų sistemoje? Kokia konstitucinio teismo sudėtis ir formavimo tvarka? Kas gali būti konstitucinio teismo teisėju? Kokia konstitucinio tesimo kompetencija? Kas turi teisę kreiptis į šį teismą? Kokie yra konstitucinio teismo aktai, jų rūšys ir jų teisinė galia? Kokie yra žmogaus teisių gynimo būdai lietuvoje? Apibrėžti pilietybės sąvoką. Kokie yra lr pilietybės įgijimo būdai? Kokios yra lr pilietybės suteikimo sąlygos? Kas ir kokiais atvejais suteikia lr pilietybę išimties tvarka? Kokiais atvejais lr pilietybė neteikiama? Kokiais atvejais netenkama lr pilietybės? Apibūdinti vaikų pilietybės priklausymo nuo tėvų pilietybės ypatumus. Kokia yra lr pilietybės suteikimo tvarka? Kokios pagrindinės užsieniečių, gyvenančių lietuvoje, teisės, laisvės ir pareigos? Kokie yra valdžių padalijimo principai? Apibrėžti rinkimų teisės sampratą. Kas yra aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė? Kokios yra rinkimų sistemos lietuvos respublikoje? Kas gali būti ir negali būti renkamas seimo nariu? Kokios sudaromos rinkimų apygardos ir apylinkės? Apibūdinti rinkimų komisijas :sudarymo tvarka; sudėtis; kompetencija. Kokia kandidatų į seimo narius kėlimo tvarka? Apibūdinti seimo rinkimų rezultatų nustatymą vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose. Kokiais atvejais rengiami pakartotiniai rinkimai? Apibrėžti referendumo sąvoką. Kokios yra pagrindinės referendumo rūšys? Kam priklauso referendumo paskelbimo teisė? Apibūdinti referendumo rezultatų nustatymo tvarką. Apibūdinti apkaltos sampratą. Kokie yra apkaltos pagrindai?
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Konstituciniai principai. Teisės principų samprata ir funkcijos. Teisės principai ir konstituciniai principai. 1.3 Konstituciniai principai ir konstitucinės normos. Konstituciniai principai ir statutinė teisė. 2.2 Pirminiai principai. 3.2 Konstitucinių principų tipologijos pagrindai. 4.1 Konstitucijos viršenybė. 4.2 Konstitucijos vientisumas. 4.3 Teisinė valstybė. 5.1 Demokratija ir suverenitetas. 5.2 Pilietinė visuomenė. 5.3 Valdžių padalijimas. 5.4 Pasaulietinė valstybė. 5.5 Valstybės socialinė orientacija. 5.6 Valstybės geopolitinė orientacija. Konstitucinių principų samprata. Teisės principų samprata ir funkcijos. Teisės principai ir konstituciniai principai. Konstituciniai principai ir konstitucinės normos. Konstituciniai principai ir statutinė teisė. 2. Pirminiai, sudėtiniai ir išvestiniai konstituciniai principai. Konstitucinių principų sistemos problema. Pirminiai principai. Sudėtiniai principai. Išvestiniai principai. Konstitucinė doktrina ir konstitucinė jurisprudencija.
| |
Lapų skaičius: 44 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Konstituciniai principai, teisės principai ir normos. Principo definicija. Konstitucinių principų ir teisės principų santykis. Konstitucinių principų ir konstitucinių normų santykis. Jų apibrėžimo problema. Konstitucinių principų sisteminimas. Konstitucinių principų sisteminimo problema. Tipologija. Pirminiai konstitucijos principai. Sudėtiniai konstitucijos principai. Išvestiniai konstitucijos principai. Kitos konstitucijos principų klasifikavimo galimybės. Konstitucijos principų klasifikavimo galimybės ir įvairovė. W. Dicey konstitucijos principų klasifikavimo būdas. M. Römerio konstitucinių principų išskyrimas. Esmeino konstitucinių principų bendrumas visoms tautoms. E. Steino konstitucijos principų klasifikavimas. Kiti konstitucijos principų klasifikavimo būdai. Principų klasifikacija į “bendruosius” ir “kitus”. Šios tipologijos problematika. Koordinaciniai ir determinaciniai konstitucijos principai. Koordinaciniai principai. Konstitucijos viršenybės principas. Konstitucijos vientisumo principas. Teisinės valstybės principas. Determinaciniai principai. Demokratijos principas. Pilietinės visuomenės principas. Valstybės socialinė orientacija. Valstybės geopolitinė orientacija. Išvados. Literatūros sąrašas. Lietuvos respublikos konstitucija – tai pamatinių ir svarbiausių demokratinių principų visuma, kurie, juos aiškinant ir įtvirtinant kituose įstatymuose, padeda kryptingai kurti pilietinę valstybę, užtikrina tautos interesų prioritetą, tai yra tautos ir jos valstybės vertybių išraiška. Įvairios istorinės, politinės aplinkybės lėmė skirtingų nuostatų formavimą aukščiausią galią turinčiame įstatyme ( kurių xx amžiuje buvo net aštuoni – 4 laikinosios ir 4 nuolatinės konstitucijos ), bet dabar veikianti, 1992 metų konstitucija, tautos priimta referendumu, yra demokratiškiausia, nes atspindi glaudžiausią tautos santykį su pamatiniu įstatymu. Tautos tiesioginio veikimo kriterijaus svarbą demokratinėje valstybėje akcentavo jau m. Römeris xx a. Pirmoje pusėje : “demokratinė teisėta valdžia yra ta, kuri yra pagrįsta teisinės tautos balsavimo išdavomis, nustatant tas išdavas balsų daugumos kriteriumu. Štai, tikroji “teisėtos” demokratinės valstybės valdžios formulė”. Taigi šiame darbe nagrinėsiu ir analizuosiu konstituciją, kaip fundamentalų aktą, kurio turinys – bendri ir visuotinai privalomi pamatiniai stabilią valstybės padėtį bei visuotinę žmonių gerovę užtikrinantys principai. Sisteminiu, plečiamuoju ir istoriniu metodais bandysiu išaiškinti jų neginčijamą reikšmingumą ir būtinumą teisės sistemoje, formavimosi aplinkybes ir aiškinimo būtinumą. Kaip labai svarbų šaltinį naudosiu konstitucinio teismo nutarimus, nes jo kompetencija yra oficialiai aiškinti konstituciją, palaipsniui atskleisti principų turinį, formuoti konstitucinę doktriną. Taip pat apžvelgsiu teisės nagrinėtojų darbus ( m.römerio, h.harto, v.dicey, f.a. Von hayek ir kt.), kad susidaryti bendrą tiek lietuvos, tiek pasaulio konstitucinių teisės idėjų, jų įgyvendinimo formų suvokimą.
| |
Konstitucinio Teismo Kompetencija Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lietuvos respublikos konstitucinio teismo pagrindiniai bruožai. Konstitucinio teismo sudėtis ir konstitucinio tesimo teisėjų statusas. Konstitucinio teismo kompetencija. Konstitucinio teismo teisės aktai. Asmenys, kurie turi teisę kreiptis į konstitucinį teismą. Išvada. Naudota literatūra. Pagrindiniai Konstitucinio Teismo veiklos, kompetencijos, teisėjų statuso ir sudarymo klausimai reglamentuojami Konstitucijos VIII skirsnyje ir 1993 m. vasario 3 d. priimtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme. Pagrindinis konstitucinės teisės demokratinėje valstybėje uždavinys — užtikrinti konstitucijos viršenybę teisės sistemoje bei įgyvendinti konstitucinę priežiūrą. Žinodama, kad Konstitucinis Teismas aiškina Konstitucija, šiame darbe apžvelgsiu Konstitucinio Teismo kompetencija, veiklos principus, aptarsiu kokie asmenys turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, kokie yra Konstitucinio Teismo leidžiamieji aktai ir jų rūšys. Šie minėti klausimai darbe bus grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Konstitucinio Teismo Įstatymu. Konstitucinio teismo įstatymo 1 str. trečioji dalis teigia, kad Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka.
| |
Konstitucinio teismo vaidmuo Lietuvos teisės sistemoje Lapų skaičius: 28 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: 1. Konstitucinės priežiūros samprata. 2. Konstitucinės priežiūros sistemos. 3. Pažiūrų į Lietuvos konstitucinės priežiūros institutą raida. 4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija ir aktai. Įžanga.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisinis statusas nustatytas 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir 1993 m. vasario 3 d. Konstitucinio Teismo įstatyme. 1993 m. vasario ir kovo mėn. Lietuvos Respublikos Seimas paskyrė visus Konstitucinio Teismo teisėjus ir pirmininką. Tai svarbūs įvykiai valstybės teisiniame gyvenime, kadangi vienu iš svarbiausių laisvos demokratinės valstybės principų, realizuojant valdžios įgaliojimus, yra įstatymo viršenybė ir jo priežiūra. Šis principas svarbus, kadangi siekiant įgyvendinti valstybės vidaus ir išorines funkcijas ir aktyviai kuriant teisės normas, neišvéngiama ir teisės sistemos, atskirų įstatymų ar teisės normų neatitikimo, hierarchinio teisės normų prieštaringumo. Kaip jau monėjome anksčiau, yra žinomos dvi pagrindinės sitemos, sąlyginai skirstomos į Amerikos ir Europos (kai kuriuose šaltiniuose – prancūzų) sistemas. Teisinėje literatūroje sutinkami du terminai - konstitucinė kontrolė ir konstitucinė priežiūra. “Konstitucionoe (gosudarstvennoe) pravo zarubežnych stran” knygos autoriai aptaria santykį tarp sąvokų kontrolė ir priežiūra ir nurodo, kad kontrolė dažniausiai suprantama, kaip tokia valdžios institucijų santykių sistema, kur kontroliuojanti institucija gali atšaukti kontroliuojamos institucijos aktus. O priežiūra - tai tokia valdžios santykių sistema, kur priežiūros institucija gali tik atkreipti prižiūrimos institucijos dėmesį į jos padarytą klaidą ir, daugių daugiausia, gali pristabdyti klaidingo akto veikimą, bet atšaukti arba ištaisyti tokį aktą turi pati prižiūrimoji institucija.
| |
Konstitucinis valdžių padalijimo principas ir jo realizavimas lietuvos valstybės valdžios sąrangoje Lapų skaičius: 18 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Išvados. Valdžių padalijimo principo samprata. Seimas. Lietuvos respublikos prezidentas. Konstitucinis teismas. Valdžios pasidalijimo principo raida lietuvoje. Literatūros sąrašas. Valdžių padalijimo principas yra tiesiogiai susijęs su valdžių padalijimo teorija, kurios pagrindus sukūrė filosofai Johnas Locke’as ir Charles de Montesquieu. Šis principas ilgainiui buvo įtvirtintas demokratinėse konstitucijose ir tapo vienas iš pagrindinių valstybės demokratinės raidos veiksnys. Monteskjė Plėtojo mišrios valdymo formos doktriną. Jo knygoje pasaulį valdo ne Dievo valia ir ne likimas, o bet kurioje visuomenėje egzistuojantys objektyvūs visuomenės vystymosi dėsningumai. Pagrindinė politinės ir teisinės teorijos vertybė - laisvė (politinė laisvė). Įstatymas - tai žmogiškasis protas, kuris valdo visus žmones. Pozityviniai įstatymai turi atitikti prigimtinius įstatymus, taip pat valstybės valdymo formą, valstybės geografinę padėtį, teritorijos dydį, klimatą, gyvenimo būdą, gyventojų skaičių, jų papročius, tradicijas. Skiria 3 valdymo formas: 1)monarchija - kai valdo vienas asmuo, 2)respublika - aukščiausia valdžia priklauso tautai, 3)despotija - vienas asmuo, valdantis ne pagal įstatymus.
| |
Konstitucinių institutų konspektas Lapų skaičius: 32 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Konstitucijos raidė ir dvasia, konstitucijoje įtvirtinto eksplicitinio ir implicitinio reguliavimo samprata. Konstitucijos keitimo probleminiai aspektai. Konstitucijos ir europos sąjungos teisės santykio problemos. Konstitucinių įstatymų samprata konstitucinėje jurisprudencijoje; šios sampratos pokyčiai. Seimo rinkimų konstituciniai principai, jų samprata. Seimo rinkimų principai, įtvirtinti seimo rinkimų įstatyme; seimo rinkimų įstatyme įtvirtintų principų santykis su konstituciniais rinkimų principais. Seimo konstituciniai įgaliojimai ir įstatyminiai įgaliojimai. Įstatyminių įgaliojimų ribos valstybės valdžių atskyrimo principo kontekste. Konstitucinės nuostatos „nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“ sampratos probleminiai aspektai. Konstitucinės nuostatos „nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį“ sampratos probleminiai aspektai. Seimo nario laisvo mandato konstitucinė samprata; siūlymai įtvirtinti imperatyvų seimo nario mandatą ir jų vertinimas visuminio konstitucinio reguliavimo kontekste. Konstitucinio draudimo seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą, sampratos probleminiai aspektai. Konstitucinio draudimo seimo nariui dirbti kitą darbą, užimti kitas pareigas, sampratos probleminiai aspektai. Seimo struktūros nustatymo konstituciniai pagrindai, jų turinys. Seimo laikinųjų tyrimo komisijų (sltk) veiklos teisinio reguliavimo problemos. Seimo įgaliojimai vyriausybės formavimo procese. Respublikos prezidento pareiga teikti seimui „ankstesnio“ ministro pirmininko kandidatūrą išrinkus respublikos prezidentą. Vyriausybės veiklos parlamentinės kontrolės problemos. Respublikos prezidento konstituciniai įgaliojimai ir įstatyminiai įgaliojimai; respublikos prezidento įstatyminių įgaliojimų ribų problemos valstybės valdžių atskyrimo principo kontekste. Konstitucinių reikalavimų asmeniui, kuris gali būti renkamas respublikos prezidentu, sampratos probleminiai aspektai. Respublikos prezidento ir vyriausybės teisiniai santykiai. Atsakomybės už respublikos prezidento išleistus dekretus konstituciniai pagrindai, jų interpretavimo probleminiai aspektai. Respublikos prezidento pareigos būti visiems lygiai teisingu konstitucinė samprata. Prezidento pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka teisinio reguliavimo problemos. Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai ir įgaliojimai, nustatyti įstatymuose. Vyriausybės. Įstatyminių įgaliojimų ribos valstybės valdžių atskyrimo principo kontekste. Sąvokos „vyriausybės aktai“ samprata:vyriausybės aktų rūšys, jų priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ir įsigaliojimo tvarka. Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų, kaip vyriausybės veiklos formų, teisinis reglamentavimas. Vyriausybės atsistatydinimo konstituciniai pagrindai, jų interpretavimo probleminiai aspektai. Interpeliacijos ministrui pirmininkui ir ministrui teisinis reguliavimas. Sąvokos „vyriausybės įstaigos“ konstitucinė samprata, šių įstaigų įgaliojimų ribos. Nepriklausomumo konstituciniai pagrindai, jų samprata konstitucinėje jurisprudencijoje. Teismų savivalda kaip vienas iš teismų nepriklausomumo konstitucinių pagrindų; teismų savivaldos ribos. Respublikos prezidento įgaliojimai formuojant teisėjų korpusą; šių įgaliojimų interpretavimo probleminiai aspektai. Konstitucijoje numatytos specialios teisėjų institucijos statusas, šios institucijos įgaliojimai, jos priimamų sprendimų teisinės pasekmės. Teisėjų įgaliojimų trukmė, įgaliojimų pasibaigimo konstituciniai pagrindai, jų interpretavimo problemos. Asmens konstitucinio statuso samprata. Žmogaus teisė į gyvybę, šios teisės turinys ir interpretavimo problemos. Asmens konstitucinės teisės į privatumą samprata konstitucinėje jurisprudencijoje. Žmogaus konstitucinė teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą; teisės į teisingą teisinį procesą konstitucinė samprata.
| |
Koordinaciniai ir determinaciniai konstituciniai principai Lapų skaičius: 24 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Be konstitucinių principų klasifikavimo pagal tai, kaip jie formuluojami konstitucijos tekste ir konstitucinėje doktrinoje (į pirminius, sudėtinius ir išvestinius principus), kur kas labiau žinomas dar vienas jų tipologijos kriterijus. Konstitucinių principų sistema dažniausiai konstruojama pagal tai, kokiu mastu jie kreipia teisės sistemą, lemia teisinio reguliavimo turinį. Konstituciniai principai skirstomi į „bendruosius“ ir „kitus“. „bendraisiais“ vadinami tokie principai, kurie kreipia, orientuoja visą teisės sistemą, visas įvairioms teisės šakoms priskiriamas normas, tuo tarpu „kitais“ principais laikomi tie, kurie gali būti toliau detalizuojami tik tam tikrose teisės šakose arba institutuose. Antai „bendriesiems“ principams priskiriami: (a) tautos suvereniteto principas; (b) demokratiškumo (demokratinės valstybės) principas; (c) prigimtinės teisės principas; (e) lygybės (lygiateisiškumo) principas; (f) žmoniškumo (humaniškumo) principas; (g) teisėtumo principas; (h) konstitucijos viršenybės principas; (i) teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo (teisės į teisminę gynybą) principas; (j) nekaltumo prezumpcijos principas; (k) konstitucinio valdžios galių ribojimo principas; (l) valdžių padalijimo (atskyrimo) principas; (m) principas, pagal kurį teisingumą vykdo tik teismas. Iš „kitų“ principų, įtvirtintų konstitucijoje, nurodomi: (a) dvigubos pilietybės negalimumo principas; (b) seimo nario neliečiamumo principas; (c) respublikos prezidento asmens neliečiamumo principas; (d) teisėjų „depolitizacijos“ principas [1]. Matyt, tai toli gražu ne visi „kiti” principai. Visi šie principai iš tikrųjų įtvirtinti konstitucijoje – arba joje „tiesiogiai deklaruojami“, arba išvedami iš kitų konstitucinių principų. Pateiktasis konstitucinių principų išvardijimas yra informatyvus. Tačiau nepakanka vien tik išvardyti principus – jie turi būti išvardijami taip, kad jų sąrašas atitiktų sistemiškumo standartus.
| |
Lapų skaičius: 67 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kriminalistikos sąvoka ir vieta mokslų sistemoje (konspektai, seno vadovėlio 3-6 psl.). Apibendrinus galima pateikti tokį šių dienų kriminalistikos apibrėžimą: kriminalistika yra mokslas, rengiantis nusikaltimų atskleidimo, jų išaiškinimo ir prevencijos metodus, nusikaltimo pėdsakų ir kitų įrodymų rinkimo, tyrimo ir panaudojimo taktinius bei techninius būdus ir priemones.. Kriminalistinių versijų klasifikacija. Versijų iškėlimas ir tyrimas. Versijų patikrinimas. Kriminalistikos technikos šakos. 19. Kriminalistinės techninės priemonės ir būdai, naudojami informacijai apie nusikalstamą veiką surasti, užfiksuoti ir paimti. 20. Mikroskopiniai tyrimai. 21. Tyrimai nematomuose spinduliuose. 22. Spektrinė analizė ir chromatografija. Spektrinės analizės būdu nustatoma įvairių mišrių medžiagų sudėtis. Kriminalistikoje naudojami du būdai. 23. Kriminalistinio vaizdo fiksavimo sąvoka, sistema. 25. Panoraminė fotografija. 26. Matuojamoji fotografiją. 30. Pagrindiniai tiriamosios fotografijos metodai. Kojų pėdsakų kriminalistinė charakteristika. Kojų pėdsakų kriminalistinis tyrimas. Transporto priemonių pėdsakų kriminalistinė charakteristika. Transporto priemonių pėdsakų kriminalistinis tyrimas. Įsilaužimo įrankių pėdsakų kriminalistinė charakteristika. Kriminalistinės ginklotyros sąvoka ir sistema. Kriminalistinės balistikos sąvoka. Balistinių tyrimų uždaviniai. Šaunamųjų ginklų kriminalistinė charakteristika. Ginklas – tai įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti. Šaunamieji ginklai – įrenginiai ar įtaisai, sukonstruoti ar pritaikyti mechaniškai paveikti taikinį per nuotolį, sviediniu, turinčiu pakankamą nukaunamąją galią, padaryti pavojingus gyvybei kūno sužalojimus: sviedinio nukreipiantysis judėjimas atsiranda naudojant parako ar kitos medžiagos užtaiso degimo energiją. Šaunamojo ginklo požymiai. Šaunamųjų ginklų kriminalistinis tyrimas. (iš dalies knygoje 116-120 psl.). Šaudmenų kriminalistinė charakteristika. Šaudmenų kriminalistinis tyrimas. (knygoje 116-120 psl. – kiek ieškojau, šie pls. labiausiai atitinka klausimą.). Šūvio pėdsakai. Dokumentų dalinio klastojimo būdai. Dokumentų blankų ir antspaudų atspaudų klastojimas. 55. Techninis parašų padirbimas. 56. Dokumentų turinio atkūrimo būdai. 57. Kriminalistinės raštotyros sąvoka ir moksliniai pagrindai. 58. Identifikaciniai rašto požymiai ir jų klasifikacija. 59. Pakeistos rašysenos tyrimas. 60. Kriminalistines habitoskopijos sąvoka ir reikšmė.. 61. Žmogaus išorės požymių klasifikacija, jų identifikacinė reikšmė. 62. Pagrindinės žmogaus išorės požymių aprašymo taisyklės. 63. Kriminalistinės registracijos sąvoka, reikšmė, rūšys. 64. Mikroobjektų kriminalistinis tyrimas. 65. Kriminalistinė fonoskopija. 66. Kriminalistinė odorologija. 67. Kriminalistinės taktikos sąvoka, sistema, uždaviniai (iš konspektų). a)Kriminalistinės taktikos sąvoka ir turinys. Kriminalistinė taktika - tai savarankiška k mokslo dalis, tyrinėjanti ir rengianti racionalius tardymo organizacijos planingo nusikaltimo tyrimo, efektyvaus tardymo veiksmų atlikimo bei kryptingo įrodymų rinkimo, taktinius būdus ar rekomendacijas. 68. Taktinių būdų sąvoka, klasifikacija, leistinumo kriterijai (konspektai, vadovėlis „Kriminalistika“ 172-173 psl). a)Sąvoka. Taktinis būdas - viena svarbiausių kriminalistinės taktikos sąvokų; tai racionaliausias, efektyviausias pareigūno veikimo būdas, kurį jis pasirenka atsižvelgdamas į konkrečią apklausos situaciją ir kuriuo pasiekimas optimalus apklausos rezultatas. 79. Parodymų formavimasis ir apklausos psichologija. 80. Pasiruošimas apklausai. 81. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos taktika. 82. Įtariamojo apklausa nekonfliktinėje situacijoje. 83. Įtariamojo apklausa konfliktinėje situacijoje. 84. Apklausos rezultatų užfiksavimas. Akistatos taktika. Parodymų patikrinimo vietoje sąvoka, pažintinė funkcija, psichologiniai pagrindai. Pasiruošimas parodymų patikrinimui vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje taktiniai būdai. Parodymų patikrinimo vietoje eigos ir rezultatų užfiksavimas. Parodymo atpažinti sąvoka, rūšys, psichologiniai pagrindai. 91. Pasiruošimas parodymui atpažinti. 94. Eksperimento sąvoka, reikšmė, rūšys. 95. Pasiruošimas eksperimentui. 96. Eksperimento taktiniai būdai, taktinės atlikimo taisyklės. Rūšys. Psichologiniai veiksniai. Poėmio taktika. Nusikalstamos veikos tyrimo metodikos sąvoka, sistema, uždaviniai, principai.. 112. Nusikalstamų veikų tyrimo etapai. Nužudytojo asmenybės nustatymas ir lavono teismo medicininis
| |
Lapų skaičius: 33 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kriminalistika. Tema. Kriminalistikos metodologija. Kriminalistikos samprata ir sistema. Kriminalistikos metodai. Kriminalistinė identifikacija. Kriminalistinės techninės priemonės ir būdai, naudojami įrodymams surasti, įtvirtinti bei paimti. Pagrindiniai kriminalistinės tiriamosios fotografijos metodai. Vaizdo įrašas ir kiti vaizdo fiksavimo metodai. Kiti vaizdo fiksavimo metodai. Kriminalistinės fotografijos ir vaizdo įrašų panaudojimo įforminimas. Trasologijos sąvoka, uždaviniai ir reikšmė. Pėdsakų susidarymo mechanizmas. Tardymo veiksmų taktika. Kriminalistinių (taktinių) operacijų sąvoka ir klasifikacija. Įvykio vietos apžiūros eigos bei rezultatų užfiksavimas. Tardymo eksperimento sąvoka, reikšmė, rūšys. Pasirengimas tardymo eksperimentui ir tardymo eksperimento taktinės taisyklės. Parodymų patikrinimo vietoje samprata. Pasirengimas parodymų patikrinimui vietoje ir jo taktikos ypatumai. Kratos sąvoka, rūšys, uždaviniai. Pasirengimas kratai, kratos ir poėmio taktiniai ypatumai. Parodymo atpažinti samprata. Pasirengimas parodymų atpažinimui ir jo taktiniai ypatumai. Teismo ekspertizės sąvoka ir rūšys. Pasirengimas ekspertizei ir jos skyrimo taktika. Klausimo, ar būtina ekspertizė, išsprendimas. Ekspertizei būtinos medžiagos surinkimas. Ekspertizės skyrimo momento nustatymas. Ekspertizės dalyko ir užduoties nustatymas. Ekspertizės įstaigos ar eksperto parinkimas. Klausimų ekspertams formulavimas. Nusikaltimų tyrimo metodikos sąvoka, sistema, uždaviniai ir principai. Kriminalistinė nusikaltimų charakteristika. Operatyvine tardymo technika. Tiriamąja technika. Mikroskopiniai tyrimai. Termografija. Holografija. Trasologija. Poėmis.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
