Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 27 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Muitinės raida. Lr muitinės teisiniai pagrindai. Muitinės pareigūnai. Muitinės veiklos kryptys. Muitinės procedūros. Muitinių procedūrų esmė. Išleidimas laisvai cirkuliuoti (importas vidaus vartojimui). Muitinis tranzitas. Muitinis sandėliavimas. Laikinasis įvežimas perdirbti. Muitinės prižiūrimas perdirbimas. Laikinasis prekių įvežimas. Laikinasis išvežimas perdirbti. Laikinasis prekių išvežimas. Negrąžinamas eksportas. Supaprastintų muitinės procedūrų taikymas. Supaprastintų procedūrų taikymas. Supaprastinto deklaravimo procedūra. Procedūra, įforminama asmens pageidaujamoje vietoje. Supaprastintos muitinio tranzito procedūros. Teisė naudotis bendrąja garantija. Teisė naudotis specialios formos krovimo sąrašais. Teisė naudotis specialiomis plombomis. Teisė naudotis atleidimu nuo prievolės laikytis nustatyto maršruto. Teisė naudotis įgalioto siuntėjo statusu. Teisė naudotis įgalioto gavėjo statusu. Leidimo taikyti supaprastintas procedūras gavimo tvarka. Šengeno sutartis. Šengeno sutarties esmė. Šengeno acquis. Šengeno aquis galiojimas. Svarbi informacija keliaujantiems. Muitinė – valstybės institucija, atsakinga už muitų ir kai kuriais atvejais kitų pasienyje mokamų mokesčių (pavyzdžiui, PVM, akcizų) rinkimą valstybėje bei už krovinių, įvežamų į valstybę, kontrolę (tikrinimą).Jei pagal tarptautinius arba nacionalinius teisės aktus kai kurių prekių įvežimas į šalį yra ribojamas arba draudžiamas, šią kontrolę taip pat dažniausiai užtikrina muitinė.Muitinė iš esmės skiriasi nuo kitų pasienio tarnybų, kurios užtikrina asmenų vykimo per sieną kontrolę (imigracijos arba sienos apsaugos tarnybos).Tarptautinė muitininkų diena švenčiama sausio 26 d. (nuo 1983 m.). Lietuvos muitinės istorija prasideda jau XI–XIII a. ir yra glaudžiai susijusi su pačios Lietuvos valstybės raida. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, aktyviau prekiauta su Europos valstybėmis, prie sienos pamažu kūrėsi muitinės, pradėtas rinkti muito mokestis iš per sieną vykstančių pirklių. XV a. pirmojoje pusėje Vytautas centralizavo muitinių valdymą. Muitinės Lietuvoje veikė iki XVII a., o 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, muitinės perėjo Rusijos žinion. Nuo tada muitinės Lietuvoje vadovavosi Rusijos muitinės įstatymais ir taip dirbo iki 1914 m. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mūsų šalyje buvusios muitinės atsidūrė už fronto linijos ir, praradusios galimybę vykdyti savo funkcijas, nustojo veikti. Lietuvos Respublikos muitinės įkūrimo diena laikoma 1919 m. gegužės 8 d., kai įsigaliojo Laikinieji muitinių įstatai. Pirmosios muitinės administracijos - Prekybos ir pramonės ministerijos Muitinių departamento vadovu buvo Oskaras Baldamus. Pirmieji muitinės postai buvo įsteigti 1919 m. prie sienos su Vokietija - Virbalyje, Jurbarke, Tauragėje, Kretingoje, Naumiestyje, Naujamiestyje, Pilypave ir Račkuose. 1920 m. Lietuvos muitinėje dirbo apie 300 pareigūnų. 1940 m. Sovietų Sąjunga, okupavusi Lietuvą, Respublikos muitinę panaikino. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. buvo priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Nuo tada ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. buvo įsteigtas Muitinės departamentas. Pirmuoju Muitinės departamento direktoriumi buvo Valerijonas Valickas.
| |
Lapų skaičius: 17 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Įvadas.muitinės kriminalinės tarnybos įsikūrimas ir jos veiklą reglamenuojantys aktai. Muitinės kriminalinės tarnybos istorija. Muitinės kriminalinės tarnybos teisės aktų analizė.muitinės kriminalinės tarnybos veiklos analizė. Muitinės kriminalinės tarnybos ataskaitų analizė. Muitinės kriminalinės tarnybos planavimo dokumentų analizė. Lr specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos vertinimas. Valstybės institucijų vertinimas. Ekspertinė lietuvos gyventojų nuomonė apie muitinės kriminalinę tarnybą. Išvados. Literatūra. Priedai. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie Specialiųjų tyrimų tarnybą. Trumpai pristatysiu šią instituciją, jos veiklos kryptis bei kaip yra vertinamas šios teisėsaugos institucijos darbas. Šią instituciją pasirinkau,nes šiandien Muitinės Kriminalinė tarnyba atlieka svarbų vaidmenį saugant Lietuvos ekonomiką, ,stabdant kontrabandos plitimą,atskleidžiant nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų,susijusių su muitinės veikla,išaiskinimą ir tyrimą taip pat vykdant prevencinę veiklą ir kitas funkcijas kurias apžvelgsiu šioje ataskaitoje. Darbo tikslas: aptarti Muitinės Kriminalinę tarnybą ir jos veiklą, darbo uždaviniuose nurodytais aspektais. Darbo uždaviniai: Aprašyti Muitnės kriminalinės tarnybos įkūrimą ir jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Išanalizuoti Muitinės kriminalinės tarnybos ataskaitos ir planavimų dokumentus. Pristatyti vienos iš teisėsaugos institucijų viešosios Lietuvos gyventojų nuomonės apklausų rezultatus.
| |
Mykolas romeris konstitucinės teisės kūrėjas Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Taip kaip Anglija turi Allbertą Ven Dicey, Austrija – Hansa Kelseną, Lietuva turi Mykolą Romerį.Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesoriaus teisės daktaro Mykolo Romerio (1880 – 1945) mokslinis palikimas labai įvairus ir gausus. Tai daugybė monografijų ir mokslinių straipsnių, skirtų įvairioms administracinės, baudžiamosios, tarptautinės ir kitų teisės šakų. Tačiau pagrindinė jo mokslinio darbo sritis – konstitucinė teisė, kurioje buvo ir toliau lieka visuotinai pripažintas autoritetas. Nors visi M. Romerio moksliniai darbai buvo parašyti daugiau nei prieš pusšimtį metų, daugelyje jų nagrinėjamos ir šiandien aktualios politinės ir visuomeninės problemos. Propaguodamas teisinę valstybę ir jos konstitucinio bei administracinio teismo institucijas, kritikuodamas nacionalizmą, kaip nesuderinamą su demokratija reiškinį, puoselėdamas tokias vertybes kaip asmens laisvė, privataus gyvenimo neliečiamumas, tautinių mažumų teisių apsauga, pasisakydamas prieš diskriminavimą, už vienodas galimybes daugumai ir mažumai, M. Romeris rengė Lietuvą ateičiai. Būtent todėl ir buvo pasirinkta ši tema. Žvelgdami į M. Romerio knygas mūsų dienų akimis, akivaizdžiai galime įsitikinti, kad jos turi išliekamąją vertę ir reikšmę kaip lyginamosios konstitucinės teisėtyros šaltinis. Daugelis jos nuostatų išliko kaip Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės doktrinos tradicija. Mums šios profesoriaus idėjos yra ypač aktualios, nes atkurę nepriklausomą Lietuvos valstybę, pradėjome naują Lietuvos istorijos tarpsnį – kuriame demokratinę, pilietinę visuomenę ir teisinę valstybę.
| |
Mykolas Romeris Valstybė ir jos konstitucinė teisė Lapų skaičius: 16 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Mykolo Romerio biografija. Valstybė konstitucinėje teisėje. Tauta. Teritorija. Valstybės valdžia. Mykolo romerio teisinės valstybės modelis. Teismų funkcijos ir jų sistema. Konstitucijos apsaugos klausimas. “jėgos teorija”. Išvados. Naudota literatūra. Valstybė-daugelio konstitucinių teisinių santykių subjektas. Sąvoka “valstybė” daugiareikšmė. Nepaisant šios sąvokos daugiareikšmiškumo, dominuoja du požiūriai. Vieni valstybę sieja su visuomene, joje regi tam tikrą kolektyvinio gyvenimo būdą, teisiškai apibrėžtą tautos politinį statusą, kiti linkę valstybę tapatinti su svarbiausiu jos elementu- valdžia. Šių požiūrių nereikėtų prieš pastatyti, nes jie greičiau papildo vienas kitą, nei neigia. Dar valstybę galima suvokti kaip tam tikrą tautos gyvenimo būdą ir kaip tam tikrą politinės valdžios organizaciją, kuri turi specifinių požymių (ji atstovauja visai visuomenei, valstybės sprendimai yra privalomi visiems jos piliečiams, o jų vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta). Siekiant atskleisti valstybės esmę, neretai tenkinamasi pačiu paprasčiausiu jos apibrėžimu nurodant ją sudarančius elementus:tautą, teritoriją ir valdžią.
| |
Nacionalinio baudžiamojo įstatymo ir tarptautinės bei europos sąjungos teisės santykis Lapų skaičius: 16 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Baudžiamojo įstatymo galiojimas erdvėje, asmenims ir laike. Nacionalinio baudžiamojo įstatymo ir tarptautinės bei europos. Sąjungos teisės santykis, ateities taikymo perspektyvos. Įvadas. Baudžiamojo įstatymo samprata. Baudžiamojo įstatymo galiojimas erdvėje. Baudžiamojo įstatymo galiojimas asmenų atžvilgiu. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike. Nacionalinio baudžiamojo įstatymo ir tarptautinės bei europos. Sąjungos teisės santykis, ateities taikymo perspektyvos. Praktinės užduotys. 1 užduotis. Komentaras. 2 užduotis. Literatūros sąrašas. Įvadas. Žmogus, gyvendamas visuomenėje, privalo paklusti daugeliui istoriškai susiklosčiusių bei valstybės nustatytų taisyklių, kurios reguliuoja jo elgesį. Valstybė vykdo daug įvairių funkcijų, viena iš jų – teisingumo vykdymas. Kiekvienas visuomenės narys turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrintas jo saugumas. Iš šio piliečių reikalavimo išplaukia valstybės pareiga užtikrinti joje gyvenančių žmonių interesus ir saugumą. Baudžiamosios teisės normomis nustatoma svarbiausių visuomenės gėrių apsauga, o už padarytus pažeidimus grasinama atitinkamomis sankcijomis. Užduotis: P. P dirbo uab „abrakadabra“ kranistu. Jo darbo funkcija yra dirbti darbo kabinoje vykdant statybas. Vieną dieną p.p dirbant ir kranui keliant krovinį, pastarasis nuvirto, P. P buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Ar bus minėta uab traukiama baudžiamojon atsakomybėn už darbų saugos pažeidimus, jeigu. A) bus nustatyta, kad kranas nuvirto dėl to, kad P.P. Kėlė didesnio svorio krovinį, neatsižvelgiant į tai, kad įmonės lokaliniai darbo teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kokie kroviniai ir kada turi būti keliami, taip pat įmonėje yra įdiegta kokybės vadybos ir darbų saugos užtikrinimo sistema, kurios vykdymas buvo nuolat tikrinamas ir prižiūrimas.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Schema Darbe esantys žodžiai: Sandorių negaliojimo sąlygos, niekiniai, nuginčyjami. Alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens sudarytas sandoris. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, tai pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris.
| |
Nekaltumo prezumpcijos reikšmė įrodinėjimo procese Lapų skaičius: 7 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, nurodant kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas lr baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas garantuojamas lietuvos respublikos konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Reikia pabrėžti, kad tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat tiriant baudžiamąją bylą galioja nekaltumo prezumpcija. Atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigūnai privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų. Atskleidžiant nekaltumo prezumpcijos turinį galima remtis gana didele europos žmogaus teisių teismo praktika. Narystė europos taryboje – vienas didžiausių lietuvos valstybės laimėjimų. Ji atvėrė nemažai galimybių, drauge įtvirtino ir pareigų įvairiose srityse, ypač ginant žmogaus teises ir laisves. Lietuvai ratifikavus europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kiekvienas lietuvoje gyvenantis žmogus, manantis, jog savo šalyje nesėkmingai išnaudojo visas įmanomas teisines priemones savo pažeistoms teisėms apginti, konvencijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali kreiptis į europos žmogaus teisių teismą. Europos žmogaus teisių teismas nagrinėjo nemažai bylų, susijusių su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Tipiškiausia tokio pobūdžio byla – allenet de ribermont byla prieš prancūziją. Ši byla buvo susijusi su aukštų policijos pareigūnų vidaus reikalų ministro spaudos konferencijos metu nurodyto asmens, kaip nusikaltusiojo, sulaikymu.
| |
Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Nekilnojamojo turto kadastras apibūdinamas kaip susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomas kompiuterių laikmenose. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas, kurio metu atliekamo nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla.
| |
Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimai ir priežastys Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Dėstymas. Nelaimingų atsitikimų skirstymas. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Pranešimas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Nelaimingų atsitikimų tyrimas. Teisės aktai. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. Priedas. Mano pasirinkto darbo tema skamba taip: „Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimai ir priežastys‘‘. Ši tema man pasirodė įdomi ir manau, jog rasti tinkamą ir idomią informaciją savo rašto darbui nebus itin sunku. Visų pirma išsikelsiu uždavinius, kuriuos įgyvendinsiu savo rašto darbe. Išsiaiškinusi kokios yra nelaimingų atsitikimų priežastys, stengsiuosi išnagrinėti kokia nelaimingų atsitikimų seka, kaip skirstomi nelaimingi atsitikimai kaip jie yra tyriami, kokios taikomos sankcijos darbdaviams ir kokias teises turi darbuotojas patyręs nelaimingą atsitikimą darbe. Naudosiuosi teismų praktika, teisiniais aktais kurie reglamentuoja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą. Ką mes laikome nelaimingu atsitikimu? Tai įvykis kai yra sužalojamas ar mirtinai sužeistas subjektas. Išsamiausiai savo darbe aptarsiu nelaimingus atsitikimus darbe, šių atsitikimų sąvoka skamba kiek kitaip. Nelaimingas atsitikimas darbe tai įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma.. Surinktą faktinę, svarbiausią ir lengvai suprantamą informaciją aptarsiu savo rašto darbe.
| |
Nepilnamečio įtariamojo teisės baudžiamajame procese Lietuvoje ir Anglijoje Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Nepilnametis įtariamasis. Nepilnamečio įtariamojo teisės baudžiamajame procese. Gynyba. Atstovavimas. Apklausa. Procesinės prievartos priemonės. Duomenų neskelbtinumas. Išvados. Lietuvoje galima dažnai susidurti su gana skeptišku požiūriu į policijos ir kitus teisėsaugos pareigūnus, jų darbą, naudojamas priemones ar netgi moralę. Žiniasklaida vis skelbia apie pareigūnus, kurie patys atlieka nusikalstamas veikas ar įsivelia į įvairiausius skandalus. Šis sukonstruotas, neigiamą atspalvį turintis įvaizdis įtakoja nepasitikėjimą pareigūnais, kelia abejonių dėl jų atliekamų veiksmų teisėtumo. Iš kitos pusės, asmenys, susiduriantys su pareigūnais, dažniausiai vienaip ar kitaip yra pažeidę visuomenės interesus, valstybės saugomus gėrius, todėl pastarieji privalo imtis atitinkamų priemonių. Šioje sudėtingoje ir dviprasmiškoje situacijoje, kai vienoje pusėje yra nepasitikėjimas, prieštara, atstūmimas, o kitoje – noras “sutramdyti blogį” iki minimumo išnyksta riba tarp pareigų ir teisių. Nepaisant to, kad asmuo yra įtariamas ar padaręs nusikalstamą veiką ir privalo už tai atsakyti, jis vis dar yra lygiavertis visuomenės narys, turintis savo teises. Ypač tai aktualu kalbant apie nepilnamečius įtariamuosius. Visų pirma, reikia atsižvelgti į psichologinius bei sociologinius šios situacijos aspektus. Nepilnametystės amžiuje vis dar formuojasi individo charakteris, vertybių hierarchija. Tokiu laikotarpiu egzistuoja noras prieštarauti, išsiskirti, atkreipti dėmesį į save bet kokiomis priemonėmis. Taip pat labai svarbi aplinkinių įtaka – ieškoma autoritetų, kurių pavyzdžiu būtų sekama. Tad bet koks netinkamas elgesys su nepilnamečiu gali labai stipriai įtakoti tolimesnę jo nuomonę bei elgesio modelius. Visų antra, negalima pamiršti nepilnamečio įtariamojo statuso baudžiamajame procese.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
