Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Referendumo teisinis reglamentavimas Lapų skaičius: 26 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Referendumo raida Lietuvoje. Referendumo inicijavimo ir organizavimo pagrindai. Referendumas praktikoje. Išvados. Lietuvoje, kaip ir daugelyje demokratiškų valstybių, egzistuoja referendumo, kaip laisvos piliečių valios išraiškos, teisės institutas. Ir nors nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje referendumo įstatymas buvo priimtas palyginti neseniai – 1989 m. lapkričio 3 d. – jis buvo ne vieną kartą naudotas praktikoje bei taisyta jo pirminė redakcija. Tai buvo daroma siekiant jį patobulinti, užtikrinti jo atitikimą demokratiškoms idėjoms bei sureguliuoti referendumo teisės normas su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Referendumas, kaip teisės institutas, neabejotinai vertas nagrinėjimo “iš arčiau”, siekiant susipažinti su juo detaliau. Todėl savo kursiniame darbe norėčiau paanalizuoti referendumo raidą Lietuvoje (nuo 1989 metų iki šių dienų), jo inicijavimo ir organizavimo pagrindus, praktinę referendumo taikymo pusę.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Restitucija kaip pratinės teisės sistemos atkūrimas. Restitucija kaip civilinės teisės institutas. Restitucija sutarties negaliojimo atveju. Restitucija prievolės neįvykdymo dėl nenugalimos jėgos atveju. Restitucijos būdas ir vykdymas. Išvados. Uždavinys. Naudota literatūra. Atkūrus nepriklausomybę ir įteisinus privatinę nuosavybę, iškilo turto grąžinimo buvusiems savininkams problema. Asmenys norėjo susigrąžinti kadaise jiems priklausantį turtą. Kad apibrėžti ir įteisinti tokią procedūrą, kad apsaugoti teisėtus žmonių interesus, reikėjo sukurti tam tikras teisės normas, kurios visą tai reguliuotų. Tokios normos, reguliuojančios tam tikro turto grąžinimą, atkūrimą, žinomos jau nuo antikinės Romos laikų, suformuluotos romėnų privatinėje teisėje. Tarptautinių žodžių žodyne terminas restitucija (lot. restitutio) reiškia at(si)statymą, grąžinimą, visišką arba dalinį atkūrimą. Terminas restitucija dažniausiai minimas kaip įstatymų sistemos, panaikintos TSRS valdymo metais, atkūrimas Lietuvoje bei šios sistemos uždraustos privatinės nuosavybės atkūrimas. Tačiau dabartinė Lietuvos Respublikos civilinė teisė šį terminą supranta plačiau.
| |
Lapų skaičius: 34 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Riboto pakaltinamumo sąvoka. Pakaltinamumas ir kaltė kaip svarbiausi baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Pakaltinamumas ir nepakaltinamumas. Ribotas pakaltinamumas. Riboto pakaltinamumo kriterijai. Juridinis riboto pakaltinamumo kriterijus. Medicininis riboto pakaltinamumo kriterijus. Fiziologinis afektas. Teismo psichiatrinė ekspertizė. Ribotas pakaltinamumas atskiruose baudžiamojo kodekso straipsniuose. Nužudymas labai susijaudinus (bk 130 straipsnis). Naujagimio nužudymas pagal bk 131 straipsnį. Ribotas pakaltinamumas kaip lengvinanti baudžiamąją atsakomybę aplinkybė. Riboto pakaltinamumo reikšmė. Riboto pakaltinamumo taikymas. Ribotas pakaltinamumas kaip pagrindas neskirti asmeniui baudžiamosios atsakomybės. Ribotas pakaltinamumas kaip baudžiamosios atsakomybės švelninimo pagrindas. Priverčiamosios medicinos priemonės. Ribotas pakaltinamumas ir bausmė. Riboto pakaltinamumo instituto trūkumai. Išvados. Literatūros sąrašas. Šis darbas yra skirtas riboto pakaltinamumo instituto nagrinėjimui lietuvos baudžiamosios teisės sistemoje, kurio esmė yra asmenų, esančių ypatingos psichinės (riboto pakaltinamumo) būsenos, ypatingas ir išskirtinis traktavimas taikant baudžiamąją atsakomybę. Šis institutas apima daugybę baudžiamosios teisės normų ir principų, kurių tikslas yra įgyvendinti teisingumą. Todėl pagrindinis darbo tikslas yra atskleisti riboto pakaltinamumo instituto naudą teisingumo vykdymui ir asmenų baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui. Darbą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje stengiamasi atskleisti pagrindines sąvokas, kas yra pakaltinamumas, ribotas pakaltinamumas ir nepakaltinamumas. Šių institutų atskyrimo reikšmę baudžiamosios atsakomybės taikymui. Antroje darbo dalyje bus nuodugniai nagrinėjami kriterijai, kuriais remiantis nustatomas ribotas pakaltinamumas, atskirai išnagrinėjamas atskiras ribotą pakaltinamumą lemiantis psichikos sutrikimas – fiziologinis afektas, ir išnagrinėjama teismo psichiatrinė ekspertizė kaip riboto pakaltinamumo nustatymo būdas. Trečioje darbo dalyje yra nagrinėjami atskiri baudžiamojo kodekso straipsniai, kuriuose yra įtvirtintas riboto pakaltinamumo institutas, konstatuojama jo reikšmė asmens baudžiamajai atsakomybei ir aiškinamasi, kodėl tas normas galima vadinti įtvirtinančiomis ribotą pakaltinamumą. Ketvirta darbo dalis skirta sistemiškai apžvelgti asmens baudžiamąją atsakomybę esant pripažintam ribotai pakaltinamu ir jam taikomas baudžiamojo ar teisines poveikio priemones bei apžvelgiant pagrindinius instituto trūkumus. Pagrindiniai informacijos šaltiniai, kuriais remiamasi šiame darbe yra įvairūs baudžiamosios teisės aktai, lietuvos teismų praktika ir mokslinė literatūra, kuri šiuo klausimu nėra gausi.
| |
Lapų skaičius: 24 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Romėnų civilinės teisės sąvoka ir sistema. Romėnų civilinės tesės vystymosi etapai. Romėnų civilinės teisės rūšys. Romėnų civilinės teisės šaltiniai. Teisės šaltinio sąvoka. 2. įstatymai (leges). 3. Senato nutarimai (senatus consultum). 4. imperatorių konstitucijos. Justiniano kodifikaciją sudaro keturios dalys. 5. Pretorių ediktai. Teisės mokslas/jurisprudencija (iurisprudentia). Civilinės (privatinės) teisės subjekto sąvoka. Subjekto sąvoka. Visuomeninių santykių, kuriuos reguliuoja civilinės teisės normos, dalyviai yra civilinės teisės subjektai. Jais gali būti pavieniai žmonės - fiziniai asmenys ir jų grupės, junginiai - juridiniai asmenys. Tačiau ne kiekvienas pavienis asmuo ar jų junginys gali būti CT subjektu. Civilinės teisės subjekto samprata visada siejama su jo gebėjimu turėti civilines teises ir pareigas. Toks gebėjimas vadinamas teisnumu. Kad asmuo galėtų dalyvauti civilinėje apyvartoje, vien teisnumo nepakanka. Galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir pareigas vadinamas. Romos juristai taip pat pagrindė pagrindinius juridinių asmenų tipus. universitas personarum – tai fizinių asmenų bendrija, turinti savo atskirą turtą, nepriklausantį ją sukūrusiems asmenims, bei teisnumą. Procesas romėnų cilinėje (privatinėje) teisėje. Istorinis romėniškojo proceso vystymasis. Teismų sistemos organizacija ir ordinarinio proceso dvifaziškumas. Šalys ir jų atstovai procese. Ieškinio sąvoka ir rūšys. Daiktinius (actio in rem). Termino reikšmė įgyvendinant ir ginant civilines teises. ieškininė senatis. Legisakcioninis ir formuliarinis procesai. Legisakcioninis procesas. Legis actio sacramento. Legis actio per manus iniectionem. Legis actio per pignoris capionem. Legis actio per iudicis postulationem. Legis actio per condictionem. FORMULIARINIS procesas. Procesinės formulės struktūra. Tolesnė eiga. Tolesnė eiga. priverčia šalis sudaryti. lažybas (per sponsiones būdu). Ekstraordinarinis procesas. T6. Romėnų šeimos teisė. Šeimos sukūrimo pagrindas Romoje - santuoka. Skiriamos dvi santuokos rūšys. Savo ruožtu teisėta romėniška santuoka buvo dviejų rūšių. 1) cum manu ir. Sutuoktinių tarpusavio santykiai. Tėvų ir vaikų santykiai. Vadovėlis. leges regial. magistratui. XII lentelių įstatymas. ieškinio. ius civile. formuliarinis procesas. ius civile. ius gentium. lex Iuliae. formuliarinį procesą. ius gentium. ius civile. prokuliečių. sabiniečių. Codex Theodosianus. Codex iuris civilis. ius civile. ius civile. ius peregrinorum. ius gentium. praetor peregrinus. Ius gentium. acgiutas. fides. ius civile. ius naturale). ius publicum. ius privatum. ius commune. ius singulare. Ius commune. ius singulare. Pirmąja prasme teisės šaltiniai. Antrąja prasme teisės šaltiniai. Ediktai (edicta). Mandatai (mandata). Dekretai (decretum). Reskriptai (rescriptum). Codex. digesta. institutiones. novellae. Caput ir status. Status libertatis (laisvės statusas). Status civitatis (pilietybės statusas). Laisvi Romos gyventojai Status civitatis požiūriu dalijosi į 5 grupes. 1. Romospiliečiai. A.Patricijai. B.Klientai. C.Plebėjai. 2. latinai. aerarium. ad hoc. actores. fiscus. fiscus. fiscus. universitas rerum. savigyna. vadinamas barbariškuoju. ordo iudiciorum privatorum. ORDinarinis procesas. extra ordinem. ieškovas ir atsakovas. Atsakovo dalyvavimas teisme - ieškovo reikalas. ieškovo ir atsakovo. dalyvavimas yra būtina legisakcioninio proceso sąlyga. atstovauja. procesiniai atstovai. Išimtys. sergančiųjų ir išvykusiųjų procesinį atsovavimą. tiesioginis atstovavimas,. cognitor. procurator. Cognitor. Procurator. dominus. Atstovams be pavedimo. Cautio indicatum solvi. Ieškinys daiktiniu. civilinius. pretorinius. geros valios. Ieškiniai dėl pažeistų turtinių teisių atstatymo. Baudiniai ieškiniai Mišrūs ieškiniai termino kategorija – tai yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį teismine tvarka gali būti apginta pažeista ar ginčijama subjektyvinė teisė. termino pradžią. Ordinarinis procesas Legisakcioninis ir formuliarinis procesai. Asmuo. Pretorius. tiria. remiasi. decretum. interdictum. naujas skundas. pretorių. tyrimas. poveikio. priemonės. bendro pobūdžio įsakymą. pasitvirtino. vykdomas. nepasitvirtino. nevykdomas. ieškovas kreipiasi. pretorių. tyrimas. nevykdomas. ekstraordinarinis. Šeima, pagrįsta. valdžios idėja vadinosi agnatine. Cum manu santuokos sudarymo būdai. santuokos sudarymui pakako paprasto besituokiančiųjų susitarimo.
| |
Lapų skaičius: 24 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Romėnų civilinės teisės sąvoka ir sistema. Romėnų civilinės tesės vystymosi etapai. Romėnų civilinės teisės rūšys. Romėnų cilinės teisės šaltiniai. Teisės šaltinio sąvoka. Romėnų teisės šaltinių rūšys. Paprotinė teisė. Įstatymai (leges). Senato nutarimai (senatus consultum). Imperatorių konstitucijos. Pretorių ediktai. Teisės mokslas/jurisprudencija (iurisprudentia). Civilinės (privatinės) teisės subjekto sąvoka. Subjekto sąvoka. Caput ir status. Status libertatis (laisvės statusas). Status civitatis (pilietybės statusas). Laisvi romos gyventojai status civitatis požiūriu dalijosi į 5 grupes. Status familiae. Capitis deminutio (civilinė mirtis). Trys cd laipsniai. Status controversia. Dėl status libertatis. Romėnų civilinės (privatinės teisės subjektai). Juridiniai asmenys. Procesas romėnų cilinėje (privatinėje) teisėje. Materialinė ir procesinė teisė. Istorinis romėniškojo proceso vystymasis. Teismų sistemos organizacija ir ordinarinio proceso dvifaziškumas. Šalys ir jų atstovai procese. Ieškinio sąvoka ir rūšys. Termino reikšmė įgyvendinant ir ginant civilines teises. Ieškininė senatis. Ordinarinis procesas. Legisakcioninis procesas. Formuliarinis procesas. Procesinės formulės struktūra. Ekstraordinarinis procesas. Romėnų šeimos teisė. Sutuoktinių tarpusavio santykiai. Vadovėlis. Obligatio sąvoka ir dvejopas pobūdis. Prievolės pasibaigimo sąvoka ir būdai. Bendros žinios apie sutartis. Sutarčių klasifikacija. Bevardžių sutarčių samprata ir vystymosi apžvalga. Mainai (permutatio). Quasi contractai. Contractus aestimatorius. Pacta vestita rūšys. Atskiros deliktų rūšys (furtum, rapina, iniuria, damnum iniuria datum). Atskiros prievolių tarytum iš deliktų rūšys (iudex qua litem suam fecit, effusum et defectum, de positum et suspensum).
| |
Romenu teisės 17 uždavinių - atsakymų Lapų skaičius: 2 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Ar atsirado prievolė? Paskolos sutartis tarp M ir L nebuvo sudaryta. Paskolos suteikimas reiškia reikalavimo teisės įgijimą, kuri kaip turtinė teisė sukelia globotinio turto padidėjimą. Tačiau mutuum yra realinė sutartis. Tai reiškia, kad tam, jog įgyti reikalavimo teisę, privalu paskolos dalyką perduoti skolininkui-perleisti nuosavybės teisę į skolos objektą skolininkui, šiuo atveju perduoti pinigus. Nuosavybės teisės perleidimas yra patvarkymas ir teisiniu požiųriu nesvarbu ar tai atliko ribotai veiksnus asmuo. Jei M būtų pilnametis ir tinkamai būtų sudaręs sutartį būtų turto padidėjimas. Šiuo atveju globotinio turtas sumažėja. Prievolės nėra. Įvyko tik faktinis nuosavybės teisės perdavimas, kuris pablogino globotnio ir globėjo situaciją. Šalių nesaisto net ir susitarimas, kuris yra paskolos sutarties sudėtinė dalis. Ar gali globėjas reikalauti grąžinti paskolintus pinigus? Jei paskolos sut. Nebuvo sudaryta, tai šalių nesaisto ir susitarimas(pactum), esantis paskolos sutarties dalimi, todėl L negali pasiremti tuo, kad susitarta pinigus grąžinti po metų. Pinigai, kurie tapo L nuosavybe(pateko į jo turtą-res), nors ir trūkstant nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, tapo jo nuosavybe remiantis norma, kad pinigų išmokėjimas reiškia nuosavybės teisės į juos perėjimas įgijėjui nepriklausomai nuo causa. Causa nebuvimas vienok reiškia, kad L turėjo nepagrįstą naudą(praturtėjo) iš L turto įgydamas nuosavybės teisę į pinigus. Nurodytos nuosavybės teisės perėjimo priežastys sukelia prievolės dėl nepagrįsto praturtėjimo atsiradimą. Grąžinti pinigus galima reikalauti specialia procesine condictio sine causa. Globėjas teismo procese atstovaujantis globotinį gali reikalauti L nedelsiant grąžinti 10 t., kuriuos šis įgijo dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ar turės L sumokėti dar kartą? Tarp nepiln. Ir L buvo sudaryta žodinė sutartis(stipulatio), iš kurios atsiranda vienašalė prievolė. Tai reiškia, kad L yra skolininkas, turintis pareigą sumokėti pažadėtą pinigų...
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: "Vulgarioji" romėnų teisė viduramžiais: Alaricho "Romos vestgotų įstatymas", "teodoriko ediktas". Romėnų teisės renesansas XI a. ir pirmieji universitetai. Glosatoriai ir konsiliatoriai. Supaprastindamos romėnų teisę barbarų gentys ją iškraipydavo. Tokia teisė įgijo vulgarios teisės pavadinimą. Ji daugiausia buvo pietinėje Europoje. Žlugusios Vakarų Romos imperijos teritorijoje iš pradžių susikūrusiose Vestgotų, Ostgotų ir Burgundijos karalystėse greta savos papročių teisės buvo palikta galioti romėnų teisė, skirta pirmiausiai santykiams tarp vietos gyvetojų romėnų reguliuoti. Siekdami padėti teismams, karaliai pamėgino romėnų teisę populiariau ir suprantamiau surašyti į specialius teisynus. 506 m. pasirodė pats garsiausias vulgarios romėnų teisės teisynas (šaltinis) –Romos vestgotų įstatymas, X a. pavadintas Alaricho žinynu. Šiam teisynui buvo naudojami Gregoriano, Hermogeniano, Teodosijaus kodeksai, Gajaus, Pauliaus, Papiniano darbai. Įstatymas buvo skirtas Vestgotų karalystėje gyvenantiems romėnams.
| |
Lapų skaičius: 74 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Romėnų teisės šaltiniai. Cilinų teisių įgyvendinimas ir gynimas. Ieškinio sąvoka ir rūšys. Civilinis (legisakcioninis) procesas. Formuliarinis procesas. Ypatingosios pretorinės gynybos priemonės. Ekstraordinarinis procesas. Procesinis atstovavimas. Terminai, ieškinio senatis. Romėnų teisės subjektai. Status libertatis. Status civitatis. Status familiae. Status controversiae. Capitis deminutio. Veiksnumas. Juridiniai asmenys. Daiktų samprata. Daiktinės teisės ir jų rūšys. Valdymas (possessio). Valdymo įgijimas ir pasibaigimas. Valdymo apsauga. Nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės ribojimas. Nuosavybės teisės įgijimas. Nuosavybės teisės išnykimas. Nuosavybės teisės gynyba. Teisė į svetimus daiktus. Servitutai. Įkaito teisė. Superficijus ir emfiteuzis. Romėnų šeimos teisė. Agnatinė ir kognatinė giminystė. Santuoka ir jos rūšys. Santuokos sudarymas. Santuokos nutraukimas. Sutuoktinių tarpusavio santykiai. Tėvų ir vaikų santykiai. Globa ir rūpyba. Paveldėjimo teisė. Paveldėjimas pagal testamentą. Testamento negaliojimas. Paveldėjimas pagal įstatymą (ab intestato). Privalomoji dalis. Palikimo priėmimas ir jo teisiniai padariniai. Legatas ir fideikomisai. Prievolės sąvoka. Prievolių rūšys. Prievolių atsiradimo pagrindai. Sutartys. Sutarčių galiojimo sąlygos. Sąlyga ir terminas sutartyje. Procentai. Prievolės šalys. Asmenų pasikeitimas prievolėje. Asmenų dauguma prievolėje. Prievolių vykdymo užtikrinimas. Prievolių pasibaigimas. Prievolės įvykdymo termino praleidimo sąlygos. Termino praleidimo pasekmės. Termino praleidimo pabaiga. Atsakomybė už prievolių pažeidimą. Sutartys. Atskiros sutarčių rūšys. Prievolės iš deliktų ir tarytum iš deliktų. Deliktų rūšys. Pretorių teisės deliktai. Prievolės tarytum iš deliktų (obligationes quasi ex delicto). Prievolės tarytum iš sutarčių.
| |
Lapų skaičius: 27 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Romėnų teisės šaltiniai. Cilinų teisių įgyvendinimas ir gynimas. Ieškinio sąvoka ir rūšys. Civilinis (legisakcioninis) procesas. Formuliarinis procesas. Ypatingosios pretorinės gynybos priemonės. Ekstraordinarinis procesas. Procesinis atstovavimas. Terminai, ieškinio senatis. Romėnų teisės subjektai. Status libertatis. Status civitatis. Status familiae. Status controversiae. Capitis deminutio. Veiksnumas. Juridiniai asmenys. Daiktų samprata. Daiktinės teisės ir jų rūšys. Valdymas (possessio). Valdymo įgijimas ir pasibaigimas. Valdymo apsauga. Nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės ribojimas. Nuosavybės teisės įgijimas. Nuosavybės teisės išnykimas. Nuosavybės teisės gynyba. Teisė į svetimus daiktus. Servitutai. Įkaito teisė. Superficijus ir emfiteuzis. Romėnų šeimos teisė. Agnatinė ir kognatinė giminystė. Santuoka ir jos rūšys. Santuokos sudarymas. Santuokos nutraukimas. Sutuoktinių tarpusavio santykiai. Tėvų ir vaikų santykiai. Globa ir rūpyba. Paveldėjimo teisė. Paveldėjimas pagal testamentą. Testamento negaliojimas. Paveldėjimas pagal įstatymą (ab intestato). Privalomoji dalis. Palikimo priėmimas ir jo teisiniai padariniai. Legatas ir fideikomisai. Prievolės sąvoka. Prievolių rūšys. Prievolių atsiradimo pagrindai. Sutartys. Sutarčių galiojimo sąlygos. Sąlyga ir terminas sutartyje. Procentai. Prievolės šalys. Asmenų pasikeitimas prievolėje. Asmenų dauguma prievolėje. Prievolių vykdymo užtikrinimas. Prievolių pasibaigimas. Prievolės įvykdymo termino praleidimo sąlygos. Termino praleidimo pasekmės. Termino praleidimo pabaiga. Atsakomybė už prievolių pažeidimą sutartys. Atskiros sutarčių rūšys. Prievolės iš deliktų ir tarytum iš deliktų. Deliktų rūšys. Pretorių teisės deliktai. Prievolės tarytum iš deliktų (obligationes quasi ex delicto). Prievolės tarytum iš sutarčių.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Valdymo samprata, valdymo rūšys romos teisėje. Nuosavybės teisės sąvoka ir turinys. Nuosavybės teisės rūšys, jų bendra charakteristika. Nuosavybės teisė įgyjimo būdai, gynimo ir pasibaigimo pagrindai. Teisė į svetimus daiktus ir jos rūšys. Servitutai, jų rūšys ir bendra charakteristika. Superficijus ir emfiteuzis. Įkeitimo teisė. Įkaito savoka ir formos. Prievolių sąvoka ir turinys. Prievolių atsiradimo pagrindai. Sutarčių sąvoka ir rūšys. Sutarčių galiojimo sąlygos. Sutarčių turinys. Šalys prievolėje. Šalių pasikeitimas. Dalinės ir solidarinės prievolės, jų charakteristika. Prievolės įvykdymas. Reikalavimai keliami prievolių įvykdymui. Prievolės įvykdymo termino praleidimo sąlygos. Skolininko atsakomybė už prievolės neįvykdymą. Prievolių užtikrinimas ir jo būdai. Verbalinės sutartys, jų rūšys ir bendra charakteristika. Literalinės sutartys, jų rūšys ir bendra charakteristika. Realinės sutartys, jų rūšys ir bendra charakteristika. Konsensualinės sutartys, jų rūšys ir bendri bruožai. Paskolos sutartis, jos bruožai. Panaudos sutartis, jos bruožai. Pasaugos sutartis, jos bruožai. Pirkimo-pardavimo sutartis, jos bruožai. Nuomos sutarčių rūšys, jų pagr. Bruožai. Societas sutartis, jos bruožai. Pavedimo sutarties pagrindiniai bruožai. Prievolės tarsi iš sutarčių, jų pagrindiniai bruožai. Delikto sąvoka ir rūšys. Romėnų paveldėjimo teisės sąvoka, rūšys, pagrindiniai vystymosi etapai. Paveldėjimas pagal įstatymą romos teisėje. Paveldėjimas pagal testamentą romos teisėje. Palikimo atsiradimas. Palikimo priėmimo sąlygos ir teisiniai padariniai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
