Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Prezumpcijos reikšmė įrodinėjimo procese Lapų skaičius: 6 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kiekvieno nusikaltimo rengimas, padarymas ir slėpimas neišvengiamai atsispindi toje aplinkoje kurioje visa tai vyksta, tas atspindys gali būti idealus, kai su įvykiu susijusios aplinkybės atsispindi žmonių sąmonėję, ir materialus, kai įvykio aplinkybes patvirtina arba paaiškina su juo susiję daiktai. Tuo remiantis įrodymai skirstomi į asmeninius ir daiktinius. Tačiau baudžiamojoje teisėje, taip pat kaip ir civilinėje teisėje yra aplinkybės kurių nereikia įrodinėti. Įstatymų leidėjas, siekdamas palengvinti įrodinėjimo pareigą, nustato aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia. Lr civilinėje teisėje įstatymo leidėjas , nustato, kai kurias bendrosios taisyklės, kad “šalis privalo įrodyti faktus, kuriais ji remiasi “, išimtis. Lr cpk 182str.nurodo keturias grupes aplinkybių, nuo kurių įrodinėjimo šalys atleidžiamos. Tai teismo pripažinti visiems žinomi faktai; įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai; pagal įstatymą preziumuojami faktai ir šalies pripažinti faktai. Visi aptarti faktai, nuo kurių įrodinėjimo šalis atleidžiama vadinamo aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
| |
Lapų skaičius: 22 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibūdintas pagal rūšį ar kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus. Prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus. Prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.
| |
Prievolių teisės ir prievolės samprata Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Prievolių teisės ir prievolės samprata. Prievolės dalykas, subjektai, turinys. Prievolių atsiradimo pagrindai. Prievolių rūšys. Kreditorių interesų gynimo būdai. Prievolių teisė dažniausiai apibūdinama kaip CT pošakis, kurį sudaro CT normų sistema. Šios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturti¬nius santykius, susiklosčiusius tarp teisės subjektų dėl turto perdavimo nuosavybėn, patikėjimo teise arba laikinai naudoti, dėl darbų atlikimo arba paslaugų teikimo, žalos padarymo asmeniui, turtui ir pan. Prievolių teisė yra ekonominių santykių teisinė išraiška. Ji yra pagrindas asmeninėms neturtinėms bei daiktinėms teisėms atsirasti. Prievolės teisiniai santykiai apima materialinių vertybių judėjimą iš vieno asmens kitam, todėl jie susiklosto tarp griežtai nustatytų asmenų. Taigi prievoliniai teisiniai santykiai skiriasi nuo daiktinių: 1) prievolė - tai asmeninio pobūdžio teisinis santykis tarp kreditoriaus ir skolininko, o daiktinio teisinio santykio subjektų ratas nėra apibrėžtas; 2) daiktiniams santykiams būdingas absoliutu¬mas, prievoliniams - santykinumas; 3) daiktinio santykio objektas yra daiktai, o prievolinio - valiniai veiksmai 4) prievolių teisei būdingi spe¬cifiniai pažeistų teisių gynybos būdai: įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra, netesybų išieškojimas, restitucija, sutarties nutraukimas, pakei¬timas ir kt. (CK 1.138 str.)
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Prievolės samprata prievolių atsiradimas. Sąlyginės prievolės. Piniginės prievolės. Prievolės samprata. Prievolių atsiradimo pagrindai. Prievolių dalykas. Prievolės šalių pareigos. Skol-kų daugetas. Solidarioji skolininkų pareiga. Bendraskolių atsikirtimai kreditoriaus reikalavimams. Kitos bendraskolių teisės ir pareigos. Bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai. Reikalavimai. Solidariosios pareigos ir solidariojo reikalavimo perėjimas prievolės šalių įpėdiniams. Novacijos įtaka solidariajai pareigai. Solidariosios skolos ir solidariojo reikalavimo t. Pripažinimas. Skolininko ir kreditoriaus sutapimas. Teismo sprendimo galia solidariosios pareigos atveju. Prievolės neįvykdymas dėl vieno iš bendraskolių kaltės solidariosios pareigos atveju. Senatis solidariosios prievolės atveju. Kreditorių daugetas. Solidarusis kreditorių reikalavimas. Galimybė pasirinkti kreditorių. Novacijos įtaka solidariajam reikalavimui. Solidariosios reikalavimo teisės atsisakymas. Teismo sprendimo galia solidariojo reikalavimo atveju. Reikalavimo atsisakymas. Dalomosios prievolės. Nedalomosios prievolės. Alternatyviosios prievolės samprata. Pasirinkimo teisė. Negalėjimas įvykdyti alternatyviąją prievolę. Fakultatyvioji prievolė. Sąlyginės prievolės samprata. Reikalavimai sąlygai. Sąlygos įvykdymo ar neįvykdymo terminai. Terminuotų prievolių rūšys. Terminuotų prievolių vykdymas. Termino nustatymas. Piniginių prievolių valiuta. Palūkanos pagal prievoles. Prievolių vykdymo principai. Prievolės įvykdymas dalimis. Prievolės įvykdymo kokybė. Prievolės įvykdymo užtikrinimo pateikimas. Saugojimo pareiga. Asmuo, kuriam t. B. Įvykdyta prievolė. Prievolės įvykdymas tariamam kreditoriui. Prievolės vykdymo sustabdymas. Prievolės įvykdymas neveiksniam kreditoriui ar kreditoriui, neturėjusiam teisės priimti prievolės įvykdymą asmeniškai. Skolininko neveiksnumas. Svetimo turto naudojimas prievolei įvykdyti. Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę. Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką. Prievolės įvykdymo vieta. Įmokų paskirstymas. Įmokų paskirstymas, kai yra kelios skolos. Prievolės įvykdymas sumokant skolą depozitinę sąskaitą. Prievolės įvykdymo išlaidos. Teisė sustabdyti prievolės įvykdymą. Draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę. Prievolės perduoti pagal individ. Požymius apibūdinamą daiktą. Neįvykdymo pasekmės. Prievolės atlikti t. T. Darbą neįvykdymo pasekmės. Atsakomybė už prievolės pagal dvišalę sutartį neįvykdymą. Atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Atvejai, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Prievolės įvykdymo patvirtinimas. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio pauliana).
| |
Prigimtinė būklė ir teisė. Teisė į gyvybę Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Prigimtinė būklė ir teisė. Teisė į gyvybę. Prigimtinės būklės charakteristika B. Spinozos, T. Hobso ir Dž. Loko filosofijoje. Teisės atsiradimo natūralios prielaidos. Tomas Hobsas. Reziume: gamtinė padėtis (tezė). Pagrindinis teiginys: “Visų karas prieš visus”. Džonas Lokas. Reziume: teisė teisti (antitezė). Benediktas Spinoza. Reziume (sintezė). Žmogiško subjekto esminiai bruožai ir gamtinių troškimų realizavimo pateisinimo pagrindas. Laisvos valios idėja. Teisės į gyvybę subjektyvioji ir objektyvioji pusė. Teisės mirti filosofinis įvertinimas. Hėgelis. Valia (kelias nuo idėjos prie laisvosios valios). Schellingas. nedaryk kitiems tai, ko nenori, kad tau būtų daroma. tai įvyksta laisva žmonių sutartimi. Visuomeniška žmonių sutartis.
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadinė dalis. Dėstomoji dalis. Prigimtinės teisės atsiradimas ir raida. Prigimtinės teisės samprata. Prigimtinės teisės vaidmuo Lietuvos teisinėje sistemoje. Išvados. Summary. Bibliografijos sąrašas. Prigimtinės teisė yra viena seniausių teisinių doktrinų, pripažinusi, kad kiekvienas žmogus - vertybė. Jos pagrindą sudaro įgimtos žmogaus teisės. Pripažintos tarptautinės visuomenės, įtvirtintos nacionaliniuose teisės dokumentuose, šios teisės teisinių vertybių skalėje užima aukščiausiąją vietą. Jos yra teisės normų teisėtumo matas. Prigimtinės teisės - tai tiesioginės socialinės teisės, nesvarbu ar išreikštos, ar neišreikštos išorinėmis formomis. Jos išreiškia natūralų žmonių gyvenimą ir nėra jų pačių išgalvotos. Prigimtinių teisių buvimo ir jų vaidmens visuomenėje pripažinimas yra didelis humanistinės minties laimėjimas. Šios idėjos prasmė yra pripažinimas, kad lygia greta su valstybėje žmonių sukuriama, t. y. pozityviąja, teise yra prigimtinė teisė, kurios šaltinis - natūrali visuomenės ir gamtos tvarka ir jai suteikiama visuotinė reikšmė. Prigimtinė teisė buvo visuomet statoma prieš veikiamąją, pozityviąją teisę, “ji visuomet reikalauja tokio teisingumo, kuris yra proto ir sąžinės nustatomas. Žmogaus prigimtyje yra kritikos gabumas ir teisingumo idealo siekimas, dėl kurių kaip tik atsiranda idealas, prigimtinės teisės nesutikimas su veikiamąja”.
| |
Lapų skaičius: 24 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Paveldėjimo pagal testamentą teisiniai aspektai. Privalomoji palikimo dalis. Privalomosios palikimo dalies paskirtis. Asmenys, turintys teisę į privalomąją palikimo dalį. Privalomosios palikimo dalies dydžio nustatymas. Privalomosios palikimo dalies paveldėjimo tvarka. Išvados. Literatūra. Įvadas. Ši tema pasirinkta, nes ji aktuali ne tik moksline teisine, bet ir praktine prasme. Paveldėjimo problema yra aktuali visame pasaulyje. Svarbi kiekvieno žmogaus gyvenime, nes ankščiau ar vėliau su tuo susiduriame. Kartų kaita yra natūralus dalykas. Dar Sokratas yra pasakęs, kad gamta kiekvieną jau yra nuteisusi mirti, tačiau žmogus gyvas savo palikuonyse, o jie, romėnų žodžiais tariant, yra palikėjo dalis. Taigi, praktiškai didesnio ar mažesnio turto paveldėjimo klausimai tampa svarbūs kiekvienam fiziniam, o kartais ir juridiniam asmeniui. Iš anksto žmogaus išreikšta paskutinė valia, pareikšta įstatymo nustatyta forma, įpėdiniams tampa privaloma, o jos įvykdymas sureguliuotas teisės normomis. Kitais atvejais palikėjo valia lieka tik moralinė norma, kuriai įvykdyti teisinė prievarta netaikoma. Lietuvoje ginčai dėl paveldėjimo iki šiol dažniausiai buvo bandomi spręsti ne teisinėmis priemonėmis. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi paveldėjimo ginčų sprendimą teisiniu keliu. Lietuvos įstatymai numato dvi paveldėjimo rūšis: paveldėjimas pagal įstatymą ir paveldėjimas pagal testamentą. Turto palikimas testamentu vienas iš turto perdavimo kitiems asmenims būdų. Naudojamas nuosavybė teisės principu, savininkas gali laisvai disponuoti savo turtu. Šis principas nulemia ir testamento laisvės principo egzistavimą, t.y. Laisvą turto savininko galimybę palikti savo turtą testamentu kam jis nori. Antrą vertus, daugelyje valstybių įstatymai testamento laisvę riboja, nustatydami privalomąją palikimo dalį. Lietuvos Respublikos įstatymai taip pat numato teisę į privalomąją palikimo dalį. Šio darbo tikslas išnagrinėti privalomosios palikimo dalies teisinį...
| |
Priverčiamosios medicinos priemonės. Teistumas. Senatis (BT) Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Priverčiamosios medicinos priemonės. 98 straipsnis. Priverčiamosios medicinos priemonės. Teistumas. 97 straipsnis. Teistumas. Senatis. Pirmiausia susipažinkime su sąvoka, kas tai yra priverčiamosios medicinos priemonės. Priverčiamosios medicinos priemonės –tai baudžiamojo įstatymo numatytos valstybinės prievartos priemonės, teismo taikomos nepakaltinamiems asmenims, padariusiems pavojingas veikas, arba asmenims, padariusiems nusikaltimus, tačiau teismui priimant nuosprendį, iki bausmės atlikimo ar bausmės atlikimo metu susirgusiems psichikos liga, dėl kurios jie negali suprasti savo veiksmų ir paskirtos bausmės esmės. Priverčiamosios medicinos priemonės yra taikomos : 1) asmenims, padariusiems pavojingas veikas ir negalėjusiems suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroninės psichikos ligos, laikino psichikos veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos 2) asmenims, padariusiems nusikaltimus, bet prieš nuosprendžio priėmimą susirgusiems psichikos liga, dėl kurios jie negali suprasti ne tik savo veiksmų, bet ir nuosprendžio esmės 3) asmenims, kurie prieš teismo paskirtos bausmės atlikimą arba jos atlikimo metu susirgo psichikos liga, dėl kurios jie negali suvokti savo veiksmų ir paskirtos bausmės esmės.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lietuvos advokatų etikos kodeksas. Išvados. Literatūra. Advokatų profesinės kultūros problema tapo itin aktuali dėl daugelio priežasčių. Teisės ir teisėsaugos reforma Lietuvoje diktuoja būtinybę išanalizuoti ne tik aktualius šalies teisės reguliavimo principus ar Lietuvos teisės tradicijų palikimą, bet ir ypač atkreipti dėmesį į etikos principų įtaką šiems procesams. Advokatūros ir kituose įstatymuose, kruopščiai saugomos ir puoselėjamos klasikinės teisininko veiklos tradicijos, visa kultūrinė socialinė mūsų gyvenimo sankloda.
| |
Prokuroras (SBPK ir NBPK analizė) Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Prokuroras. Šiame darbe bandoma atlikti glaustą lyginamąją prokuroro atliekamų funcijų ir pareigų analizę. Funkcijos lyginamos pagal seną ir naują baudžiamojo proceso kodeksus. Prokuroro funkcijos yra apibrėžtos lietuvos respublikos konstitucijos 118 str. 1 d., nustatant. Kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Prokuroro teisinė padėtis baudžiamajame procese reglamentuojama bpk normomis, lietuvos respublikos prokuratūros įstatymu, tarnybos lietuvos respublikos prokuratūroje statutu. Abiejuose kodeksuose prokuroro pareigybė apibrėžiama vienodai: “prokuroras yra lietuvos respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, dalyvaujantys baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją”.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
