Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 34 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Nusikaltimų kvalifikavimo sąvoka, jos sudėtinės dalys. Nusikaltimų teorija ir praktika užsienio šalyse, jų sprendimo būdai. Pavienis ir bendras kaip filosofinės kategorijos ir jų reikšmė baudžiamajai teisei. Realioji nusikaltimų sutaptis. Jos santykis su pakartotinumu. Tiesa kaip filosofinė kategorija. Tiesos problema nusikaltimų kvalifikavime. Nusikaltimų pakartotinumas ir recidyvas. Jų tarpusavio santykis. Pakartotinumo ir recidyvo rūšys, jų kvalifikavimo ypatumai. Tiesos patikrinimo būdas. Tiesos patikrinimas sprendžiant teisinius reiškinius. Teisės normų konkurencija ir kolizija. Jų bendri bruožai ir skirtumai. Baudžiamosios teisės bendrosios ir specialiosios normų konkurencija ir jos įveikimas. Nusikaltimo kvalifikavimo ypatumai, kai asmuo yra pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Logikos klaidos kvalifikuojant nusikaltimus, jų priežastys. Logikos klaidų pasekmės taikant baudžiamuosius įstatymus. Pavienio nusikaltimo sąvoka. Jo rūšys. Idealioji sutaptis. Veikos kvalifikavimo pagal 2 bk straipsnius teorinis pagrindimas. Nusikaltimų kvalifikavimo proceso ypatumai pasikeitus baudžiamajam įstatymui. Nusikaltimų kvalifikavimo proceso ypatumai, pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms (vadovėlyje – faktinei bylos medžiagai). Nusikaltimo sudėtys. Jų klasifikacija. Atskirų nusikaltimo sudėčių rūšių ypatumai kvalifikuojant nusikaltimus. Pagal sudėties aprašymo būdą. Pagal sudėties aprašymo formą. Pagal sudėties konstrukciją. Pagal sudėties aprašymo būdą išskiriamos 3 nusikaltimų sudėtys. Pagal sudėties konstrukciją. Nusikaltimų kvalifikavimo procesas. Kvalifikavimo proceso metu daromi tarpiniai sprendimai ir jų įtvirtinimas. Objektyvių ir subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių nustatymo ypatumai. Nusikaltimų kvalifikavimo eiga ir baudžiamojo proceso keliami reikalavimai (manau čia daug bendra su kvalifikavimo procesu). Pagal subjektus. Pagal apimtį. Principinės aiškinimo taisyklės. Pagal būdus. K ypatumai įvairiuose bp etapuose. Pastovūs ir kintami nusikaltimo sudėties požymiai. Jų aiškinimo ir inkriminavimo ypatumai. Blanketiniai nusikaltimo sudėties požymiai. Jų šaltiniai, išaiškinimas, inkriminavimas. Vertinamieji nusikaltimo sudėties požymiai. Nusikaltimų atribojimas pagal kaltės rūšis. Nusikaltimų valstybės tarnybai subjektai. Asmenų atsakomybė už panašias veikas, kai jie nėra valstybės pareigūnai ir tarnautojai. Bt normų, konkuruojančių kaip dalis ir visuma, parinkimas kvalifikuojant. Nusikalstamos pasekmės. Jų rūšys ir reikšmė atribojant nusikaltimus. Bt normų konkurencija ir jos įveikimas kvalifikuojant nebaigtus ar bendrininkaujant padarytus nusikaltimus. Nusikaltimų atribojimas pagal jų objektą ir dalyką. Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų atskyrimo kriterijai. Nusikaltimai, administraciniai ir drausminiai nusižengimai, ciliniai deliktai, jų teisinė reikšmė baudžiamojoje byloje. Atskyrimas turėtų remtis tokiais kriterijais. Pirmasis etapas. Po antrojo etapo. Trečias. Ketvirtas ir penktas. Penktas. Šeštas.
| |
Operatyvinę veiklą vykdančių institucijų sistema Lapų skaičius: 20 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Operatyvinės veiklos pricipai. Operatyvinės veiklos uždaviniai. Operatyvinio tyrimo pagrindai. Operatyvinės veiklos objektai. Operatyvinės veiklos subjektai. Operatyvinės veiklos subjektų teisės. Operatyvinės veiklos subjektų pareigos. Pagrindinės operatyvinę veiklą vykdančios institucijos. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie krašto apsaugos ministerijos. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie vidaus reikalų ministerijos. Muitinės departamentas prie lietuvos respublikos finansų ministerijos. Policijos departamentas prie lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos. Lietuvos respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. Vadovybės apsaugos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos. Lietuvos respublikos valstybės saugumo departamentas. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie vidaus reikalų ministerijos. Išvados. Literatūros sąrašas. Operatyvinė veikla - vieša ir/ar slapta žvalgybinio pobūdžio veikla. Tokių įgaliojimų neturinčių tos valstybės ir kitų valstybių organizacijų ir institucijų operatyvinė veikla yra nelegali. Pvz., slaptos informacijos rinkimas, kurį vykdo, pvz., užsienio žvalgyba (apie valstybės vidinį gyvenimą ar užsienio politiką), bankai (apie klientų finansinę būklę), kompanijos (apie konkurentų komercinius planus, kuriamus naujus gaminius ir kt.) ir jį dažnai lydintis agentūros verbavimas paprastai yra nelegali operatyvinė veikla. Lietuvoje operatyvinę veiklą vykdančių institucijų yra daug, jos sistema yra plati. Darbo tikslas: parengti operacinę sistemą vykdančių institucijų analizę. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti kokie yra operatyvinės veiklos principai; 2. Išsiaiškinti kokie yra operatyvinės veiklos uždaviniai ir tyrimo pagrindai; 3. Susipažinti kokie yra operatyvinės veiklos objektai ir subjektai, kokios jų teisės ir pareigos; 4. Išsiaiškinti kokia yra Lietuvos operatyvinės veiklos sistema, kokios institucijos ją sudaro ir jų paskirtis.
| |
Pagrindinės žmogaus teisės, laisvės ir pareigos LR Konstitucijoje Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės. Prigimtinės unersaliosios teisės ir laisvės. Specialiosios pilietinės (politinės) teisės. Specialiosios ūkinės ir kultūrinės (socialinės) teisės. Konstitucinės asmens pareigos. Išvados. Naudota literatūra. Darbo tikslai. Apžvelgti pagrindines žmogaus teises,laisves ir pareigas lr konstitucijoje. Darbo uždaviniai. Atskleisti. Konstitucines žmogaus teises ir laisves. Prigimtines unersaliąsias teises ir laisves. Specialiąsias pilietines (politines) teises. Specialiąsias ūkines ir kultūrines (socialines) teises. Konstitucines asmens pareigas. Konstitucijoje tiesiogiai nepasakoma, ką reiškia žodžiai „Žmogaus teisės ir laisvės” ir kodėl jos „yra prigimtinės“. Logiškai ir lingvistiškai aiškinant Konstituciją, darytina išvada, kad prigimtinės teisės ir laisvės – tai bent kurioje valstybėje ar niekieno žemėje gimstant įgyjamos pagrindinės teisės ir laisvės. Tai yra kiekvieno žmogaus buvimo, veikimo ar neveikimo ir neliečiamumo galimybės bei kartu visos žmonijos vertybės, kurios istoriškai yra ankstesnės, negu susikūrė valstybė, o teisiškai yra aukščiau suverenios valstybės valdžios.
| |
Pagrindiniai darbo teisės egzamino klausimai Lapų skaičius: 92 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Darbo teisės sąvoka, jos atribojimas nuo gretutinių teisės šakų. Darbo teisės objektas. Darbo santykių teisinio reguliavimo metodas. Darbo teisės, darbo įstatymų ir darbo teisės mokslo sistema. Darbo teisės principų sąvoka, jų reikšmė. Darbo teisės šaltinių sąvoka, pagrindinės jų ypatybės. Tarptautiniai teisės aktai ir jų reikšmė darbo teisėje. Poįstatyminiai aktai kaip darbo teisės šaltinis. Lokalinės darbo teisės normos. Darbo teisės norminių aktų veikimas laike, erdvėje ir subjektų atžvilgiu. Darbo teisės vienybė ir diferenciacija. Bendrosios ir specialiosios darbo teisės normos. Kolizijų tarp Lietuvos ir užsienio valstybių darbo Įstatymų sprendimas darbo teisėje. Įstatymų ir teisės analogijos taikymas darbo teisėje. TDO konvencijos ir rekomendacijos. Fiziniai asmenys kaip darbo teisinių santykių subjektai. Darbdavio samprata. Profesinių sąjungų steigimas ir registravimas, veiklos sustabdymas ir nutraukimas. Profesinių sąjungų santykiai su darbdaviais. Profsąjungų teisės darbo įstatymų taikymo ir jų laikymosi priežiūros srityse. Darbuotojų kolektyvo teisinis statusas. Teisiniai santykiai pagal darbo teisę. Darbo teisinio santykio sąvoka, turinys ir skirtumai nuo administracinių, civilinių ir kitų teisinių santykių. Juridiniai faktai darbo teisėje (rūšys ir reikšmė). Darbo teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Įdarbinimo sąvoka ir rūšys. Gyventojų užimtumo užtikrinimo organizacinės teisinės formos. Įdarbinimo teisiniai santykiai. Nelegalaus darbo samprata. Bedarbio samprata. Kolektyvinės sutarties esmė ir reikšmė. Kolektyviniai susitarimai. Kolektyvinių susitarimų ir kolektyvinių sutarčių sudarymo sfera. Jų sudarymo ir keitimo tvarka. Kolektyvinės sutarties ir kolektyvinių susitarimų šalys ir turinys. Ginčų tarp kolektyvinės sutarties ir kolektyvinio susitarimo šalių sprendimo tvarka. Kolektyvinės sutarties ir kolektyvinių susitarimų vykdymo kontrolė ir šalių atsakomybė už jų pažeidimą. Darbo sutarties sąvoka. Darbo sutarties reikšmė, jos skirtumas nuo civilinių sutarčių. Darbo sutarties šalys. Darbo sutarties forma ir Jos sudarymo tvarka. Darbo sutartis su asmenimis, neturinčiais 16 metų. Garantijos, priimant į darbą. Priėmimo į darbą apribojimai. Išrinkimas į pareigas. Konkursas. Darbo sutarties turinys. Darbuotojų atestavimas. Atestacijos rūšys, jos vedimo tvarka ir teisinės pasekmės. Darbo sąlygų pakeitimas. Perkėlimo į kitą darbą sąvoka ir rūšys. Perkėlimo skirtumas nuo darbo vietos ir darbo sąlygų pakeitimo. Laikini perkėlimai į kitą darbą, jų rūšys. Nušalinimai nuo darbo, jų pagrindai ir teisinės pasekmės. Darbo sutarties pasibaigimas. Sutarties pasibaigimo pagrindų klasifikacija. Darbo sutarties pasibaigimas šalių susitarimu. Darbo sutarties pasibaigimas neišrinkus darbuotojo naujam laikotarpiui bei jo atšaukimo prieš terminą atvejais. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu. Darbo sutarties nutraukimas dėl įmonės. įstaigos, organizacijos likvidavimo. Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo. Darbo sutarties pasibaigimas, kai darbuotojui atimamos specialiosios teisės dirbti tam tikrą darbą, arba kai to darbo jis negali dirbti pagal medicininę išvadą. Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo neatitikimo einamų pareigų arba dirbamo darbo. Atleidimas iš darbo, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas ( 29 str. 12p.). Atleidimas iš darbo dėl darbuotojo laikino nedarbingumo. Darbo sutarties nutraukimas, kai grįžta darbuotojas, pirmiau dirbęs tą darbą. Atleidimas iš darbo už turto grobimus (vagystes) bei tyčiniais neteisėtais veiksmais padarius materialinių nuostolių darbdaviui. Atleidimas iš darbo, kai administracija praranda pasitikėjimą darbuotoju. Atleidimas iš darbo dėl darbuotojo amoralaus elgesio. Darbo sutarties su valstybės ir savivaldybių viešųjų paslaugų tarnautojais ypatybės. Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas. Darbo sutarties pasibaigimo ir nutraukimo darbdavio iniciatyva tvarka. Papildomos garantijos kai kurioms kategorijoms darbuotojų (moterims, turinčioms mažamečių vaikų; invalidams; profsąjungų nariams ir kitiems darbuotojams) atleidimo iš darbo atveju. Darbdavio pertvarkymai ir darbuotojų garantijos. Darbo sutarties nutraukimas trečiųjų organų reikalavimu. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Darbuotojų teisinė padėtis vykdant įmonės bankroto procedūras. Išeitinė pašalpa ir kompensacijos atleidžiant iš darbo. Atleidimo iš darbo įforminimas ir atsiskaitymas su atleidžiamuoju darbuotoju. Darbuotojo atsakomybė už komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimą. Darbo sutarties pasibaigimas (nutraukimas), kai darbuotojas nuteisiamas už nusikaltimą. Darbo sutarties nutraukimas, kai darbuotojas darbe yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų. Darbo sutarties nutraukimas, kai darbuotojas, atleistas iš krašto apsaugos tarnybos, negrįžta į darbą. Užsieniečių įdarbinimo tvarka. Teminuotos darbo sutarties sąvoka, rūšys ir ypatumai. Darbo sutarties su sezoniniai darbuotojais ypatybės. Darbo laiko sąvoka. Darbo dienos ir darbo savaitės rūšys. Darbo laiko režimas. Darbo laiko apskaitos rūšys. Sutrumpintas ir nepilnas darbo laikas. Viršvalandiniai darbai. Darbo ir poilsio reguliavimo ypatumai atskirose ūkio šakose. Poilsio laiko sąvoka ir rūšys. Kasmetinės atostogos(atostogų rūšys, teisė į atostogas, atostogų davimo tvarka). Darbo ir poilsio laiko lengvatos asmenims, kurie mokosi. Darbo užmokesčio sąvoka. Darbo užmokesčio teisinio reguliavimo metodai. Tarifinė sistema ir jos elementai. Kvalifikacinių kategorijų (klasių, laipsnių) ir tarifinių atlygių bei pareiginių algų nustatymo ir pakeitimo tvarka. Darbo užmokesčio sistemos. Streikas. Darbo apmokėjimas broko atveju ir neįvykdžius išdirbio normų. Darbo nakties metu apmokėjimas. Pagrindiniai vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo būdai. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarka (terminai, vieta, laikas). Atsakomybė už darbo užmokesčio išmokėjimo uždelsimą. Išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimas. Darbo apmokėjimas esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų. Valstybinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos. Garantinių išmokų ir priemokų sąvoka ir rūšys. Tarnybinė komandiruotė. Prastova. Galimos prastovos teisinės pasekmės. Prastovos laiko apmokėjimas. Kompensacinės išmokos. Darbo drausmės sąvoka, jos užtikrinimo metodai. Darbo tvarkos teisinis reguliavimas. Drausminio nusižengimo samprata. Drausminės atsakomybės rūšys. Drausminių nuobaudų skyrimo taisyklės. Atsakomybė už sistemingą darbo drausmės pažeidimą. Drausminės atsakomybės skirtumas nuo administracinės atsakomybės. Drausminė atsakomybė pagal specialius norminius aktus. Darbininkų ir tarnautojų materialinės atsakomybės sąvoka, jos skirtumai nuo civilinės turtinės atsakomybės. Darbininkų ir tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygos. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė, jos rūšys. Visiškos darbuotojų materialinės atsakomybės samprata ir sąlygos. Materialinė atsakomybė pagal rašytines sutartis ir už turtą, gautą atsiskaitytinai pagal vienkartinį įgaliojimą. Materialinė atsakomybė už žalą, padarytą veiksmais, kurie turi baudžiamaisiais įstatymais numatytų baudžiamų veikų požymių. Visiška materialinė atsakomybė pagal darbo teisę. Darbdavių materialinė atsakomybė pagal darbo teisę. Darbdaviui padarytos žalos dydžio nustatymas. Darbdaviui padarytos žalos atlyginimo tvarka. Darbo bylų nagrinėjimas administraciniuose teismuose. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijos, teisės ir pareigos. Tikslinės atostogos. Asociacijų teisės ir laisvės pagal TDO konvencijas. Darbo apsaugos sąvoka. Saugos darbe priežiūros ir kontrolės organų sistema. Bendrosios saugos darbe taisyklės. Atsakomybė už jų pažeidimą. Specialiosios moterų darbo apsaugos taisyklės. Specialiosios nepilnamečių, invalidų bei kitų mažesnio darbingumo asmenų darbo apsaugos taisyklės ir jiems taikomos lengvatos. Pagrindinės darbdavių ir darbuotojų teisės ir pareigos pagal žmonių saugos darbe norminius aktus. Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė. Nelaimingų atsitikimų, susijusių su gamyba, tyrimas ir apskaita. Darbo ginčų sąvoka, jų priežastys ir rūšys (klasifikacija). Darbo ginčų nagrinėjimo organų sistema. Darbo ginčų žinybingumas. Darbo ginčų nagrinėjimo ikiteisminėse stadijose. Darbo ginčų nagrmėjimo teismuose ypatybės. Darbo ginčai dėl grąžinimo į darbą. Darbo ginčai dėl piniginių reikalavimų. Terminai darbo ginčuose (rūšys, praleidimo pasekmės, atstatymo tvarka). Darbo bylų sprendimų ir nutarimų vykdymas. Įvykdymo apgręžimo apribojimas. Kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas. Darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolės organų sistema. Darbdavio atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimą.
| |
Pagrindiniai kasacinio proceso ir proceso atnaujinimo skirtumai Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kasacinis procesas. Proceso atnaujinimas. Pagrindiniai kasacinio proceso ir proceso atnaujinimo. Išvada. Uždavinys. Absoliutinant tiesos objektyvumą ignoruotas faktas, kad yra turinio (objektyvumo) ir formos (subjektyvumo – žmogaus pažintinių galių) vienovė ir, kad tiesa tik todėl yra istorinė, kad jai būdingas tapsmas, kad jos egzistavimo forma subjektyvi (priklausoma nuo žmogaus). Tiesa neegzistuoja šalia žmogaus, nes ji yra ne savaiminė duotybė, o žmogaus tiesa, todėl atspindi ne tik objektyvią tikrovę, bet tam tikro meto pažintines žmogaus galias suvokti tą tikrovę, kurios galiausiai taip pat yra objektyviai determinuotos. Civilinio proceso teisės tikslas yra kuo greičiau ir teisingiau išnagrinėti kiekvieną civilinę bylą, lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Tokia teisė laiduojama visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat jie turi pareigą savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesų ir teisių. Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė, kad teismas nustatytų tiesą ir taiką tarp šalių. Cpk 3str. Sako, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis lr konstitucija, lr tarptautinėmis sutartimis, lr įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Esminis kiekvieno teismo sprendimo bruožas yra teisinė jo galia (res judikata), kurią lemia siekis padaryti sprendimą galutinį, nepakeičiamą ir stabilų bei užtikrinti teisinę ginčo šalių santykių taiką. Abu šie principai yra būtini kiekvienos teisinės sistemos elementai. Tiek visuomeniniai, tiek ekonominiai santykiai gali normaliai plėtotis tik jeigu teisinė sistema garantuoja tam tikrą jos stabilumą.
| |
Pagrindiniai Tarptautinės teisės principai Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Valstybių suverenios lygybės principas. Valstybių sienų neliečiamumo principas. Valstybių teritorinio vientisumo principas. Tarptautinių ginčų taikaus sprendimo principas. Nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus principas. Tautų lygiateisiškumo ir apsisprendimo principas. Valstybių bendradarbiavimo principas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gerbimo principas. Sąžiningo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę sąžiningo vykdymo principas. Uždavinio sprendimai. 1.Ar Europos žmogaus teisių teismas pripažins EŽTK 3 straipsnio pažeidimą Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atveju? Kodėl? Kokią nors reikšmę turi Komiteto ataskaita priimant EŽTT sprendimą? Teorinis klausimas: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 3 straipsnio taikymas Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Atvejai kai nebuvo taikomai EŽTK 3str. pažeidimai
| |
Pagrindiniai tarptautinės teisės raidos bruožai Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Antika. Viduramžiai. Renesansas. Ispaniškoji era. Prancūziškoji era. Tarptautinė teisė xx amžiuje. Literatūra. Šiuolaikinės tarptautinės teisės dokrinos pradininkai. Laikotarpis tarp vestfalijos taikos ir vienos kongreso (1815). Angliškojiera. Jungtinės tautos ir jėgos nenaudojimo principas. Tarptautinės teisės kodifikavimas po antrojo pasaulinio karo. Viešosios tarptautinės teisės istorija yra neatskiriama tarptautinių santykių istorijos dalis. Tarptautinė teisė yra istorinė kategorija, egzistuojanti konkrečiose istorinėse sąlygose. Tačiau skirtingai nei nacionalinė teisė, tarptautinė teisė nėra tokia dinamiška. Tarptautiniam papročiui atsirasti ar pasikeisti reikia ilgesnio laiko, negu įstatymui priimti ar pakeisti. Tam reikia nusistovėjusios tarptautinės praktikos, kurią valstybės dar turi pripažinti privaloma. Lygiai taip pat ir tarptautinė sutarties sudarymo ar pakeitimo procedūra yra paprastai sudėtingesnė ir ilgesnė, negu įstatymo priėmimo ar pakeitimo procedūra.
| |
Pagrindiniai teisės aiškinimo būdai Lapų skaičius: 25 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės aiškinimo samprata. Teisės aiškinimo būtinumas ir privalomumas. Teisės aiškinimo metodai ir taisyklės. Lingvistinis teisės aiškinimo metodas. Sisteminis teisės aiškinimo metodas. Istorinis teisės aiškinimo metodas. Teologinis (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodas. Precedentinis teisės aiškinimo metodas. Įstatymo leidėjo ketinimo metodas. Lyginamasis teisės aiškinimo metodas. Bendrųjų teisės principų metodas. Analoginis teisės aiškinimo metodas. Loginis teisės aiškinimo metodas. Išvados. Panaudotos literatūros sąrašas. Teisės tikslas – materialinio, tikro teisingumo vykdymas gyvenime. Tokiam teisingumui įvykdyti reikia suprasti taikomų įstatymų bei normų prasmę. O kad ją suprati reikia, kad viskas būtų aiškinama, remiantis vienokiu ar kitokiu teisės aiškinimo metodu. Pirmiausia tai tampa prioritetu valstybės įstatymų leidybos organų darbe ar teisingumo vykdymo, kaip teismai, darbe. Žinoma, nepamirštant ir privačių individų, kurie turintys veiksnumą ir teisnumą, suvokdami teisingai įstatymus ar teisės normas, galėtų jas vykdyti ar jomis remtis, ginant savo teises. Norint išsiaiškinti teisės normų turinį, reikia pasitelkti mąstymą, kuris remtųsi aiškinimo taisyklėmis. Teisės aiškinimo metodų skaičius svyruoja kiekvienoje valstybėje ir metodų skirstymas pagal svarbumą. Šiame darbe aiškinamas teisės metodų taikymas ir taikymo taisyklės bei metodų reikšmė teisinei sistemai. Žinoma, aptariama teisės aiškinimo svarba bei prasmė, ir pagrindinės institucijos, kurių darbo dalis yra teisės aiškinimas. Dar vienas šio darbo tikslas: Lietuvoje taikomi aiškinimo būdai ir teisės aiškinimas apskritai.
| |
Pagrindiniai teismų veiklos principai Lapų skaičius: 24 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismas priima sprendimus ir nuosprendžius Lietuvos Respublikos vardu. Įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Lietuvos Respublikoje visi jos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę laisvę, nuosavybę, garbę ir orumą, kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų jiems garantuotas teises ir laisves, taip pat į teisminę gynybą nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
| |
Pagrindinių tarptautinės teisės principų sąvoka Lapų skaičius: 24 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Viena iš šiuolaikinės tarptautinės teisės ypatybių yra ta, kad jos sistema apima ypatingos rūšies normas - pagrindinius principus. Remiantis pagrindiniais principais, suprantamos ir apibrėžiamos pagrindinės ir visuotinai pripažintos normos, kuriomis išreikštas tarptautinės teisės turinys, tarptautinės teisės bruožai, be to šios normos pasižymi aukščiausia, imperatyvine juridine galia. JTO Generalinės Asamblėjos rezoliucijose terminas ”principas” suprantamas įvairiai: a) teisinis arba neteisinis principas; b) aukštesnės arba aukščiausios galios norma; c) norma, iš kurios kyla konkrečios taisyklės; d) norma, svarbi rezoliucijos tikslams; e) tikslas, kurį būtina pasiekti reikalaujant juridinei ar kitai politikai; f) vadovaujanti derybų pradžia.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
