Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Palikimo priėmimas ir atsakomybė už palikėjo skolas Lapų skaičius: 22 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Palikimo priėmo ir atsakomybės už palikėjo skolas teorinė analizė. Palikimo priėmimo ir atsakomybės už palikėjo skolas teismų praktikoja. Išvados. Literatūros sąrašas. Palikimo priėmimas yra vienas iš paveldėjimo teisės institutų, keliančių įvairių diskusijų, klausimų. Dėl palikimo priėmimo, t. y. subjektinės paveldėjimo teisės mirus asmeniui, prigimties ir įgyvendinimo galima rasti daug įvairių, kartais net skirtingų pozicijų. Paveldėjimo teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penkta knyga) turi civilinėje teisėje retai sutinkamą imperatyvų pobūdį. Tokiu atveju teisės normos turėtų būti aiškios, tikslios, be galimybės civilinių teisinių santyki subjektams pasirinkti norimą elgesio variantą. Tačiau paveldėjimo teisės normose vis tiek gausu neaiškumo, nesuderinamumo, o įvairios institucijos daro klaidų jas taikant ir aiškinant. Lietuvos Respublikos teismų praktika, susijusi su palikimo priėmimo teisiniais aspektais, taip pat sukelia nesusipratimų visuomenėje, nes susiduriama su skirtingomis teismų pozicijomis aiškinant palikimo priėmimą. Skirtingų instancijų teismai dažnai šioje imperatyvių normų gausioje srityje priima visiškai skirtingus sprendimus. Tuo tarpu viena paveldėjimo sritis: palikimo priėmimas pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, vis dar stokoja teismų praktikos. Lietuvoje apskritai mažai kalbama šiuo klausimu, todėl lieka daug neaiškumo priimant palikimą ir atsakant už palikėjo skolas. Nors palikimo priėmimo esmė yra reglamentuota imperatyviomis civilinės teisės normomis, klaidų, neaiškumo praktikoje jas taikant vis dar pasitaiko. Nesusipratimų kyla tiek dėl teorinio palikimo priėmimo instituto sampratos, palikimo priėmimo būdų aiškinimo, tiek dėl praktiškai pasireiškiančių palikimo priėmimo ypatumų konkrečiose situacijose, taip pat ir dėl palikimo priėmimo instituto tyrinėjimo stokos. Šiame darbe nagrinėjamos aktualiausios palikimo priėmimo problemos, įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas ypatumai Lietuvos Respublikoje.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Parlamentinės kontrolė. Parlamentinės kontrolės samprata. Parlamentinės kontrolės reguliavimas. Parlamentinės kontrolės įgyvendinimo būdai. Parlamentinės kontrolės įgyvendinimo problemos. Išvados. Literatūra. Lietuvos Respublikos Seimas yra viena iš valstybės valdymo instituucijų užtikrinančių ne tik įstatymų leidybos funkciją, tačiau atliekanti ir ne ką mažiau reikšmingą vykdomosios valdžios kontrolės ir priežiūros funkciją. Siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis, ši parlametui suteikta funkcija leidžia ne tik stebėti, prižiūrėti, kontroliuoti, bet ir įvertintinus padėtį imtis neatidėliotinų priemonių siekiant išspręsti kylančias problemas.
| |
Lapų skaičius: 22 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: K-cijos samprata (ktsmo jurisprudencijos pagrindu). Konstitucinių įstatymų samprata (ktsmo jurisprudencijos pagrindu). Seimo statuto, kaip teisės akto, ypatumai (ts akto formos ypatumai, tsn galia, pasirašymas). Seimo, kaip tautos atstovybės, konstitucinė koncepcija. Įgaliojimai. Seimo nario laisvo mandato konstitucinė samprata. Kuo turi vadovautis seimo nariai, eidami savo pareigas (atskleiskite atitinkamų konstitucinių nuostatų turinį). 7 kl. Konstituciniai reikalavimai asmeniui, kuris gali būti renkamas seimo nariu. Atskleiskite konstitucijos 34 str. 2 d. Nuostatos „teisę būti išrinktam nustato konstitucija ir rinkimų įstatymai“ turinį. K-jos 56 str.:. !. !. !. Dėl 34 str 2 d. Konstitucija. Įstatymai. Atskleiskite konstitucijos 56 straipsnio 1 dalies nuostatos „nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“ turinį. Atskleiskite konstitucijos 56 straipsnio 2 dalies nuostatos „nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį“ turinį. Seimo nario imunitetai. Atskleiskite kokia tvarka sprendžiama, ar leisti seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, kitaip apriboti jo laisvę. 11 kl. Atskleiskite k-jos 56 str. 2 d. Nuostatos „seimo narys už balsavimus ar kalbas seime negali būti persekiojamas“ turinį. Seimo statuto 22 str. 2 d.:. Seimo nario darbo atlyginimas. Atskleiskite konstitucijos 60 str. 3 d. Įtvirtintos nuostatos „seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą“. Seimo struktūros nustatymo konstituciniai pagrindai. Seimo „daugumos“, seimo „mažumos“ samprata. Nurodykite vyriausybės veiklos parlamentinės priežiūros būdus, numatytus konstitucijoje, taip pat seimo statute. Nepasitikėjimas vyriausybe, jo pareiškimo tvarka. Paklausimas ministrui pirmininkui, ministrui (pateikimo ir svarstymo tvarka). Interpeliacija ministrui pirmininkui, ministrui (pateikimo ir svarstymo tvarka). Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, jos įgyvendinimo tvarka. Įstatymų projektų pateikimas, svarstymas seimo posėdyje. „pagrindinio“ komiteto funkcijos, teisės. Atskleiskite konstitucijos nuostatų, reguliuojančių įstatymų pasirašymą, jų paskelbimą, įsigaliojimą, turini. Nurodykite seimo nario įgaliojimų pasibaigimo konstitucinius pagrindus (pakanka išvardinti). Atskleiskite, kokia tvarka seimo narys gali atsistatydinti. Seimo nario mandato panaikinimas apkaltos proceso tvarka. Seimo ir konstitucinio teismo įgaliojimai šiame procese. Atskleiskite, kokia tvarka "rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas" (k-jos 63 str. 6 p.).
| |
Paskolos sutarties samprata, šalys, dalykas, turinys ir forma Lapų skaičius: 9 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: 2002-07-18 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naująjį, pirmąjį Lietuvos teisės istorijoje Civilinį kodeksą. Parengiamieji šio teisės akto darbai vyko bene dešimt metų, kad naujojo Kodekso normos atspindėtų Lietuvos civilinės teisės ir pažangiausias užsienio valstybių privatinės teisės tradicijas. Naujasis Lietuvos respublikos civilinis kodeksas – bene reikšmingiausias po 1992m. Lietuvos respublikos Konstitucijos priimtas teisės aktas, iš esmės naujai reglamentuojantis turtinius santykius. Pažymėtina, kad tai naujas teisės aktas, o ne patobulintas 1964m. Civilinio kodekso variantas. Naujajame CK įtvirtinti iki šiol Lietuvos teisei nebuvę žinomi teisės institutai, daugelis žinomų civilinės teisės institutų reglamentuojami iš esmės naujai ir skirtingai nei iki šiol. Jame detalizuojamos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės, numatomi civiliniai teisiniai jų gynybos būdai, nustatomi pagrindiniai privačia nuosavybe grindžiamos rinkos ekonomikos funkcionavimo teisiniai mechanizmai, leidžiantys užtikrinti asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos, kurie remiasi asmenine rizika ir atsakomybe, principo įgyvendinimą. Civilinis kodeksas suskyrstitas į šešias knygas – bendrosios nuostatos, asmenys, šeimos teisė, daiktinė teisė, paveldėjimo teisė ir prievolių teisė. Šiame darbe mus labiausiai domins šeštosios knygos “Prievolių teisė” XLIII skyriaus “Paskola” pirmasis skirsnis.
| |
Pavedimo sutarties šalių atsakomybės ypatumai Lapų skaičius: 33 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Pavedimo sutarties esmė. Pavedimo sutarties šalių. Atsakomybės atsiradimo pagrindai. Pavedimo sutarties šalių atsakomybė. Civilinės atsakomybės taikymas. Pavedimo sutarties šalims baudžiamosios atsakomybės taikymas. Už pavedimo sutarties pažeidimus. Išvados. Literatūros sąrašas. Santrauka. Priedai. Pavedimo sutartis- tai viena iš sutarčių rūšių, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso šeštosios knygos XXXVI skyriuje. Pagal įstatymo nuostatas pavedimo sutartimi viena šalis- įgaliotinis, įsipareigoja kitos šalies- įgaliotojo vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (LR CK 6.756 str. 1 d.). Pavedimo sutarties dalykas nurodytas Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.757 straipsnio 1 dalyje. Minėtame straipsnyje teigiama, jog sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus.
| |
Paveldėjimai pagal įstatymą ir pagal testamentą Lapų skaičius: 19 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kartų kaita yra natūralus dalykas. Sokratas sakė, kad gamta kiekvieną jau nuteisusi mirti, tačiau žmogus gyvas savo palikuonyse, o jie, romėnų žodžiais tariant, yra palikėjo dalis. Taigi praktiškai didesnio ar mažesnio turto paveldėjimo klausimai tampa svarbūs kiekvienam fiziniam, o kartais ir juridiniam asmeniui. Paveldėjimo teisei visose šalyse didelę įtaką darė romėnų teisė. Romėnai paveldėjimą suprato kaip universalų mirusiojo asmens teisių perėmimą. Įpėdinis yra tarsi palikėjo antrininkas, kaip sūnus yra tėvo dalis. Romėnai vadovavosi principu, kad paskutinioji palikėjo valia turi būti įvykdyta pagal tikruosius ketinimus. Įpėdiniai yra skirstomi į įstatyminius ir testamentinius. Testamentiniai įpėdiniai dar vadinami “sukurtaisiais”. Individo nemirtingumo, jo asmenybės išlikimo palikuonyse įvaizdis buvo romėnų paveldėjimo pagrindas. Atsisveikindamas su šiuo pasauliu arba iš anksto žmogus paprastai išreiškia paskutinę savo valią ir ši valia, pareikšta įstatymo nustatyta forma, įpėdiniams tampa privaloma. Kitais atvejais palikėjo valia lieka tik moralinė norma, kuriai įvykdyti teisinė prievarta netaikoma. Pagrindinis užsienio valstybių paveldėjimo teisės principas yra testamento laisvė. Turto palikimas testamentu – vienas iš turto perdavimo kitiems asmenims būdų. Naudojamas nuosavybės laisvės principu, savininkas gali laisvai disponuoti savo turtu. Šis principas nulemia ir testamento laisvės principo egzistavimą, t.y. laisvą turto savininko galimybę palikti savo turtą testamentu kam jis nori. Antra vertus, daugelyje valstybių įstatymai testamento laisvę riboja, nustatydami privalomąją palikimo dalį.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Paveldėjimas. Paveldėjimo samprata ir pagrindai. Testamentų rūšys? Ar turiu teisę paveldėti? Kaip elgtis atsiradus palikimui? Kaip elgtis sužinojus apie pažeistą paveldėjimo teisę? Palikimas užsienio valstybėje. Šaltiniai. Mirus palikėjui, jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia, o pereina mirusiojo įpėdiniams. Jeigu įpėdinių nėra arba jie negali paveldėti, arba atsisako palikimo, mirusio asmens teisės pereina valstybei. Įpėdiniams pareina visos daiktinės palikėjo teisės, taip pat visi jų apribojimai ir suvaržymai (servitutas, uzufruktas, užstatymo teisė ir kt.). Įpėdinis gali priimti tik visą palikimą, atsisakyti tik viso palikimo, perleisti tik visą palikimą. Pažymėtina, kad įpėdiniais gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Tačiau juridiniai asmenys gali paveldėti fizinių asmenų turtą tik pagal testamentą. Tuo tarpu kiekvienas fizinis asmuo gali paveldėti tiek testamentu, tiek pagal įstatymą. Be to, fizinis asmuo gali palikti visą savo turtą arba jo dalį, neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų, vienam ar keliems asmenimis, taip pat valstybei (tik Lietuvos valstybei), savivaldybei, juridiniams asmenims.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Paveldėjimo teisė. Paveldėjimas pagal įstatymą. Paveldėjimas pagal testamentą. Paveldėjimo atsiradimas. Asmenys turintys teisę paveldėti (įpėdiniai). Palikimo priėmimas ir jo atsisakymas. Atsakomybė už palikėjo skolas. Įpėdinių tarpusavio santykai. Paveldejimo teise - tai civilines teises institutas, kurio normos reglamentuoja mirusio fizinio asmens (palikejo) turto, jo turtinių teisiių perejimą įpediniams. Mirus palikejui, jo turtas, turtines teises ir pareigos nepasibaigia. Jos pereina mirusio asmens įpediniams, o jei įpedinių nera ar jie negali paveldeti arba atsisake palikimo, tai mirusio asmens teises pereina valstybei. Mirus palikejui, įvyksta universalus jo turto perejimas jo įpediniams (asmenims, kurie paveldi palikejo turtq po jo mirties).
| |
Paveldėjimo teisė civilinė teisė Lapų skaičius: 24 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Palikimo atsiradimo momentas yra palikėjo mirtis. Palikimo atsiradimo vieta yra paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu ji nežinoma, tai palikimo atsiradimo vieta yra ta vieta, kurioje yra pagrindinė palikimo dalis. Teisinių santykių raidos etapai : Pirmasis etapas prasideda palikimo atsiradimo momentu. Šiuo momentu įpėdiniui atsiranda teisė priimti palikimą, kurio turinį sudaro įpėdiniui suteikiama galimybė pasinaudoti ta teise ir priimti palikimą arba jo atsisakyti. Antrasis etapas prasideda tada, jei įpėdinis palikimą priima. Šis etapas trunka tol, kol nusprendžiamas paveldimo turto likimas, pavyzdžiui, dalijant jį tarp visų įpėdinių, kol įforminamos paveldimos teisės
| |
Piliečio teisinė padėtis Lietuvoje 1918-1945 Lapų skaičius: 24 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Pilietybė. Pilietybės įgijimas ex lege. Pilietybės įgijimas optacijos būdu. Pilietybės įgijimas šeiminiu ryšiu. Natūralizacojos būdu. Pilietybės netekimas. Pilietybės atėmimas. Piietis 1922m. Konstitucijoje. Žmogaus ir piliečių teisės. Karo padėties įtaka piliečių teisėms. Socialinės teisės. Piietis 1928m. Konstitucijoje. M konstitucijos bruožai. Asmens teisės. Rinkimų teisė. Piietis 1938m. Konstitucijoje. Tautinės mažumos. Asmens ir piliečio teisės. Išvados. Summary. Bibliografijos sąrašas. Pilietis - asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės kaip politinės bendrijos narys. Piliečio sąvoka atsirado miestuose, pilietis būdavo miesto pilietis, tai siejosi su miestų turėta savivalda. Šalies kaip politinės visumos narys viduramžių europoje ir vėliau būdavo pavaldinys (nes valstybės buvo monarchijos). Susidarant respublikoms piliečio sąvoka iš miesto piliečio lygio transformavosi į šalies piliečio sąvoką. Pilietybė lemia asmens teisinį statusą, o pilietybės turėjimas tai prielaida turėti visas valstybės garantuojamas teises bei laisves, įtvirtintas konstitucijoje bei įstatymuose, o tai pat vykdyti pareigas. Lietuvo respublikos pilietybės teisinio reguliavimo raida rodo, kad pilietyb4s turin5 pimiausia lėmė valstybės interesai. Keičiantis valstybės interesams , keitėsi ir pilietybės teisinis reguliavimas. Analizuoti lietuvos rspublikos pilietybės teisinį reuguliavimą bei piliečių tesių kaitą svarbu todėl, kad dtai leidzžia atskleisti piliečių teisių kitimą, nustatyti kaip ir kodėl jos kito. Šiame darbe bus analizuojamas pilietybės įgijimas, jos suteikimas , piliečių bei asmens teisės 1918 -1940m. Kadangi konstitucija – tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindas, tai darbe remiamasi konstitucijose išdėstytomis nuostatomis.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
