![top](/templates/colourful-world/images/blue/top.png)
Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 116 Tipas: Diplominis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Nepilnamečių justicijos lietuvoje būklė ir reformos kryptys. Specialiosios nepilnamečių justicijos teisinio reglamentavimo ypatumai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindinės nuostatos šeimos ir nepilnamečių justicijos srityje. Teisės aktai, reglamentuojantys nepilnamečių baudžiamosios ir administracinės atsakomybės ypatumus (galiojančių ir naujų kodeksų kontekste). Šeimos ir nepilnamečių teisinės padėties ypatumų reglamentavimas civilinėje ir civilinio proceso teisėje. Tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių šeimos ir nepil–namečių bylų nagrinėjimo ypatumus, apžvalga. Tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys nepilnamečių baudžiamųjų bylų teisminio nagrinėjimo ypatumus. Tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys šeimos ir nepilnamečių civilinių bylų teisminio nagrinėjimo ypatumus. Užsienio šalių teismų, nagrinėjančių šeimos ir nepilnamečių bylas, veiklos apžvalga. Bendra charakteristika. Teismų organizavimo ir veiklos ypatumai atskirose valstybėse. Specializuotų teismų šeimos ir nepilnamečių byloms nagrinėti lietuvoje poreikio bei galimybių sociologinis tyrimas. Sociologinio tyrimo aprašymas. Bendrieji klausimai visiems respondentams ir atsakymų analizė. Klausimai teisėjams ir atsakymų (pozicijų) analizė. Sociologinės apklausos rezultatų apibendrinimas. Išvados ir pasiūlymai. Šaltiniai. Įvadas 1999 m. Birželio 17d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Jungtinių Tautų programos atstovybė Lietuvai pasirašė Nepilnamečių justicijos programą dėl nepilnamečių justicijos reformos įgyvendinimo. Šios programos tikslas siekti tobulinti Lietuvos kriminalinės justicijos sistemą, efektyviau ir teisingiau spręsti nepilnamečių nusikalstamumo kontrolės problemas, pakeisti teisėsaugos institucijų pareigūnų bei visuomenės...
| |
Nepilnamečių nusikalstamumo prevencinės priemonės Lapų skaičius: 9 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos sistema. Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos problemų studijų aktualumas. Justicija – teisingumas, teisėtumas. Ji gali būti. Tarptautiniai dokumentai svarbūs kuriant nepilnamečių justiciją. Vaiko teisės. Vaiko teisė gyventi. Nusikalstamo elgesio problema. Tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys vaikų ir jaunimo atsakomybę. Teisingumo vykdymo nepilnamečiams sistemos ir šių sistemų modeliai. Sistemas. Institucijos, kurios taiko nepilnamečiams baudžiamojo poveikio priemones. LR BK 11 skyrius – nepilnamečių atsakomybės ypatumai. Ypatumai pasireiškia. LR BPK ypatumai. Bausmių vykdymo kodeksas. Atpk. Nepilnamečių justicija užsienyje. Austrija. – 1988 m. Jaunimo teismų santvarkos įstatymas. Byla gali būti nutraukiama, jeigu nėra pakankamo pavojingumo lygio. Egzistuoja kaltininko ir aukos sutaikymo institutas, kai bausmė nedaugiau kaip 5 m., veika niekam nebuvo atimta gyvybė. Teismai: 1) rūpybos teismai (nagrinėja konfliktus, susijusius su nepilnamečių auklėjimu); 2) teismai, nagrinėjantys baudžiamąsias nepilnamečių bylas. Nepilnamečio teisės pažeidėjo asmenybės samprata. (NTPA). Išskyrė 2 rūšis. Nepilnamečių justicija plačiąja prasme. Nepilnamečių justicija siaurąja prasme. Vokietija. Amerika. Prancūzija.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Neribotos atsakomybės įmonės. Neribotos atsakomybės įmonės, jų organizavimo teisinio reglamentavimo ypatumai. Individualios (personalinės) įmonės samprata. Individualios (personalinės) įmonės savininko teisės, pareigos ir atsakomybė. Ūkinių bendrijų samprata ir rūšys. Ūkinės bendrijos nario teisės ir pareigos, atsakomybė. Ūkinės bendrijos vidiniai ir išoriniai santykiai. Neribotos atsakomybės įmonių steigimo ypatumai. Neribotos atsakomybės įmonių reorganizavimas, likvidavimas, bankrotas. Sistemiškai taikomi įstatymai. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (3 str., 13-15 str.). Civilinio kodekso II knyga, VI knygos LI skyrius. Civilinio VI knygos LI skyrius JUNGTINĖ VEIKLA (partnerystė). Įmonių įstatymas. Ūkinių bendrijų įstatymas. Bankroto įstatymas.
| |
Netiesioginė tyčia: samprata, kriterijai bei įrodinėjimas baudžiamosiose bylose. Lapų skaičius: 18 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kaltės sampratos kaita. Kaltės formos ir turinio nustatymas. Netiesioginė tyčia. Valinio momento teorijos. Netiesioginės tyčios įrodinėjimo problemos teismų praktikoje. Išvados. Summary. Lietarūros sąrašas. Šio darbo esmė yra atkreipti dėmesį į nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, kurią įrodyti yra panakamai sunku. Tačiau subjetyvieji nusikalstamos veikos požymiai turi būti įrodinėjami kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Šiai požymių grupei galime priskirti kaltę, pakaltinamumą, nusikaltimo padarymo tikslą ir motyvą. Visa šių požymių teisinė reikšmė yra skirtinga, tačiau tik jų visuma atspindi asmens sąmonės ir valios ryšį su pavojinga veika ir padariniais, atspindi asmens psichinius procesus darant pavojingą veiką. Tačiau pagrindinis subjektyviosios pusės požymis yra kaltė. Kaltė – tai emocija, tam tikru momentu kylantys išgyvenimai, pažeidus asmeninę, grupės ar socialinę normą. Tačiau baudžiamojoje teisėje kaltės sąvoka skamba šiek tiek kitaip. Kaltė čia traktuojama kaip asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika (veikimu arba neveikimu) ir padariniais. Tačiau antra vertus, vien kaltė neatskleidžia tų vidinių veiksnių, kurie skatina pavojingos veikos padarymą, bei neparodo to rezultato kurio siekiama darant pavojingą veiką. Tai atskleidžia kiti požymiai – tikslas ir motyvas. Subjektyviųjų nusikalstamamos veikos požymių nustatymas yra sudėtingas, nes susiduriama su psichiniais procesais, kurie vyksta žmogaus sąmonėje. Todėl tokių procesų eigą galima išaiškinti esant objektyviems duomenims. Be to, subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių nustatymas turi itin didelę reikšmę kvalifikuojant nusikaltimus, taip pat renkant ir skiriant bausmės rūšį ir dydį.
| |
Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Mokesčių sistema. Netiesioginių mokesčių samprata. Pridėtinės vertės mokestis. Akcizai. Muitai. Išvados. Literatūra. Istoriškai susiklostė taip, kad mokesčiai atsirado kartu su Valstybe. Valstybės funkcijų vykdymui būtini atitinkami finansiniai resursai, kurių svarbiausias šaltinis yra valstybės pajamos, surenkamos į biudžetą iš įvairių mokesčių. Dauguma mokesčius vertina kaip tam tikrą mokesčių naštą, nes iš mokesčių mokėjimo nėra apčiuopiamos naudos mokesčių mokėtojui. Mokesčiai nesiejami su atpildu ūkio subjektams. Vyriausybės įgyvendinamai programai finansuoti piniginių šaltinių surasti reikia, todėl visose šalyse yra įvedami mokesčiai. Mokesčius privalo mokėti visi: tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. „Mokesčiai yra valstybės arba teritorinės valdžios nustatyti įstatyminiais aktais privalomi mokėjimai į tam tikro valdymo lygio biudžetą arba nebiudžetinius fondus.
| |
Nevyriausybinių organizacijų steigimas Lapų skaičius: 10 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Teisinio statuso pasirinkimas. Steigėjai. Įstatų parengimas. Steigiamasis susitikimas. Steigimo sutartis/sprendimas steigti organizaciją. Tvirtinimas notarine tvarka. Registravimas juridinių asmenų registre.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: TEISĖS AKTAI IR JŲ RŪŠYS. Teisės taikymo aktai pagal taikomo įstatymo galią skirstomi taip. 6.3.2 ĮSTATYMŲ LYDIMIEJI AKTAI. teisės aktų rūšys yra tokios. bendrųjų teisės normų aktų ir individualių teisės normų. BENDRŲJŲ. ĮSTATYMAI. IR ĮSTATYMO GALIĄ TURINTYS TEISĖS AKTAI. Pagal juridinę galią įstatymai skirstomi į pagrindinius ir papras. Bendrosios kompetencijos teismų sprendimai ir nuosprendžiai, admi. kius. Prezidento dekretai - bendrųjų teisės normų aktai. Prezidento dekretai - teisės taikymo aktai. Prezidento dekretai, formuluojantys savarankišką individua
| |
Nukentejusieji ir pažeidėjai keliuose. Baudžiamoji atsakomybė Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė numatyta BK str. Straipsnis. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,. baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Dėmesio- atsakomybė šiame straipsnyje- tik už veikas, padarytas dėl neatsargumo. Jei avarija padaroma tyčia, atsakomybė kils pagal BK str- priklausomai nuo vertės. Čia iš esmės numatyta beveik tas pats, kas ir dalyj, tik įtrauktas neblaivumas, narkotikai. Be to, įtraukta ir didelė turtinė žala. Todėl aš ir vengiu imti pakeleivius- tranzuotojus- netyčia nulėksi nuo kelio ar dar kas nors,- atsitrenksi kur nors ar panašiai. Taigi- jei padarote avariją, jūs kaltas, sužalojamas žmogus- nesvarbu kurioje transporto priemonėje esantis ir jam nustatomas bent nesunkus sveikatos sutrikdymas ir atitinkate BK str. sąlygas, drąsiai žygiuokit pas bylą tiriantį pareigūną ir rašykite prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BK str. Aišku, turite susitarti ir su nukentėjėliu. Dėl bausmės rūšies parinkimo kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai, todėl kažko specialaus čia nepasiūlysi. Bet bendros taisyklės tokios: turėkit darbą arba bent registruokitės darbo biržoje.
| |
Nukentėjusysis (SBPK ir NBPK analizė) Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Šiame darbe yra pristatomas nukentėjusiojo institutas. Darbo tikslas yra palyginti dabar galiojantį „baudžiamojo proceso kodeksą“ (toliau dbpk) ir naująjį „baudžiamojo proceso kodeksą“ (toliau nbpk). Nukentėjusiojo institutas dbpk 60str. Yra apibrėžiamas taip:“ nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos.“. Dbpk 5 str. “aplinkybės, darančios baudžiamąją bylą negalimą” atitinka nbpk 3 str., tačiau nbpk yra šiek tiek praplėsta: dbpk baudžiamąją byla daro negalimą, jeigu yra nukentėjusiojo skundas, kai byla gali būti keliama tik dėl jo skundo. Taip pat nbpk gali būti jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas pradėti procesą.
| |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Nuomos sutarties samprata Nuoma yra kasdien pasikartojantis, nuo visuomenės neatsiejamas reiškinys. Kai negali visiškai įsigyti tam tikro turto visada yra galimybė turėti jį dalinai. Valdymas paprastai apibrėžiamas kaip nuosavybės atšaka, sudaryta iš nuomojimo, priežiūros, atrankos, mokėjimų, bendrųjų remonto darbų ir nekilnojamojo turto valdymo. Vadinasi nuomojimą galima įvardinti, kaip turto valdymą. Šiuo atveju šį veiksmą būtina teisiškai suformuluoti popieriaus lape. Norint teisingai sudaryti nuomos sutartį, kad nebūtų netikslumų ar nesusipratimų reikia remtis reglamentuojančiais teisės aktais. Nuoma – tai sukurto objekto, gretutinių teisių objekto originalo arba dublikato leidimas naudotis tam tikrą laiką, siekiant tiesioginio ar netiesioginio tikslo. Nuomos sutartimi viena šalis – nuomotojas – įsipareigoja laikinai perduoti nuomininkui turtą laikinai valdyti ir naudoti už mokestį, o kita šalis – nuomininkas – įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Vasarienė, 2002). Vadinasi, nuomos sutartis sudaroma vienos šalies (nuomotojo), kai įsipareigojama duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi nuomos sutartis yra atlygintino pobūdžio. Nuomos sutartis turi būti rašytinė tuo atveju, kai ji yra sudaroma ilgiau nei vieneriems metams. Kai yra sudaroma nekilnojamojo turto nuomos sutartis, ilgesniam nei vieneri metai terminui, rekomenduojama įregistruoti atitinkamoje registro įstaigoje. Nuomos sutartis gali būti terminuota ir neterminuota, bet nuomos sutartis negali būti ilgesnė nei vienas šimtas metų.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
![bottom](/templates/colourful-world/images/blue/bottom.png)