Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Draudimo sąvoka. Draudimo teorijos. Draudimo veiklos reikšmė. Draudimo objektas . Draudimo įmonės tikslai. Draudimo istorija. Draudimo veiklos priežiūros Lietuvoje istorija. Pasaulinės ir Lietuvos draudimo rinkų apžvalga. Draudimo veiklos teisinės formos. Draudimo rinkos dalyviai. Draudimo teisės vieta teisės sistemoje. Draudimo teisinių santykių reguliavimo metodai. Egzistuoja daug ir įvairių draudimo, kaip veiklos, apibrėžimų. Keletą jų verta paminėti: „Draudimas yra rizikos perleidimas už mokestį“; „Draudimas yra rizikos valdymo priemonė, naudojama apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių rizikos“; Atsižvelgiant į draudimo veiklos specifiką draudimo veiklą galima apibūdinti ir taip: „Draudimas yra ūkinė-komercinė veikla, kuria pagrinde iš draudėjų įmokų sudaryto fondo pagalba atlyginami nuostoliai dėl draudėjui gręsiančių rizikų“.
| |
Dvorkinas ir hartas: teisė kaip vertybė Lapų skaičius: 5 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: Šioje esė nagrinėjama tema arba keliamas pagrindinis klausimas – ar teisė yra vertybė savaime?. Potemė – siekiama atsakyti į klausimą ar Lietuvoje teisė ir jos sistema yra vertybė?. Esė keliama pagrindinė tezė – nuo teisės suvokimo priklauso ir jos vertinimas moralumo ir visuomeninio reikšmingumo kontekste . Šiame darbe analizuojamas ne tiek teisės vaidmuo reguliuojant socialinius santykius, kiek pats teisės suvokimas, kuris atsisipindi moralumo ir visuomeninio reikšmingumo kontekste. Atsakinėjant į klausimą, ar teisė yra vertybė, buvo remtasi ne tik klasikais pripažįstamų teisės teoretikų (R. Dworkino, H. L. A. Harto) darbais, bet ir monografinio pobūdžio straipsniais (daugiausia socialinių mokslų daktarės R. Bakševičienės) bei normine literatūra. Šiuo darbu bandoma pažvelgti į teisės kaip vertybės sampratą, atsižvelgiant į besikeičiančias gyvenimo aplinkybes ir apeliuojant į visuomenės moralės principus.
| |
Lapų skaičius: 243 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Visuomenės ir aplinkos sąveika kaip teisinio reguliavimo sritis. Valstybės ekologinė funkcija, jos pasireiškimo kryptys. Nėra tiesioginė priežastis ekologinei funkcijai atsirasti. Tarp priežasties (aplinkos kokybės blogėjimas) ir pasekmės (valstybės ekologinė funkcija) yra tarpinė grandis - visuomenės ekologiniai poreikiai, kurių turinį sudaro reikalavimas iš esmės pertvarkyti socialinių ryšių struktūrą pagal gamtos dėsnių veikimą. Dėl to ekologiniai poreikiai vertintini kaip valstybės ekologinės funkcijos atsiradimo pirminis šaltinis, nulemtas gamybos plėtros. Ekologiniai poreikiai apskritai - tai tam tikros aplinkos būklės, užtikrinančios visuomenės egzistavimą ir vystymąsi, reikalavimai, kuriems realizuoti būtina imtis konkrečių priemonių. Valstybės ekologinės funkcijos esmė. Ekologiniai interesai, jų svarba visuomenei lemia specifinės veiklos (aplinkos apsaugos) atsiradimą. Aplinkos apsauga plačiąja prasme - tai visuomenės ir valstybės priemonių, užtikrinančių harmoningą visuomenės ir aplinkos sąveikos raidą, sistema. Žmogaus teise į sveiką ir švarią aplinką yra susijusi netiesiogiai - per žmogaus teisę į gyvybę ir sveikatą, kurios įgyvendinimas tiesiogiai priklauso. Tikslas. Ekologiniai reikalavimai - tai tinkamo santykio su aplinka ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į tai, kaip funkcionuoja aplinka, veikiama gamtinių ir antropogeninių faktorių, savo ruožtu lemiančios žmogaus (visuomenės) veikimą aplinkos ir jos objektų atžvilgiu konkrečioje situacijoje. Ekologiniai reikalavimai sudaro vieningą hierarchinę sistemą. Taigi teisės ekologizavimą galima apibūdinti kaip objektyviai sąlygotą, sudėtingą ekologinės esmės suteikimo teisei procesą, pasireiškiantį moksliškai pagrįsta veikla teisiškai įtvirtinant ekologinius reikalavimus, kuri lemia teisės struktūros, turinio ir funkcijų raidą. Ekologinės teisės normos - tai visiems privalomos elgesio taisyklės, išreiškiančios valstybės valią, susiformavusią ekologinių dėsningumų...
| |
Ekspeditoriaus vieta ir vaidmuo logistinėje grandinėje Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Logistikos samprata. Ekspeditoriaus sąvoka. Ekspeditoriaus atliekamos pagrindinės paslaugos.ekspeditorius – transportavimo grandinės organizatorius. Ekspeditorius – logistinių paslaugų teikėjas. Ekspeditorius – įvairių paslaugų teikėjas. Ekspedijavimo paslaugos. Lietuvos ekspedijavimo paslaugos teikainčios įmonės. Išvados. Literatūra. Šio darbo tikslas - aprašyti už ką yra atsakinga ekspedicinė įmonė logistikos tiekimo grandinėje, jos veiklos pagrindines funkcijas, išanalizuoti, įvertinti ir apibendrinti pateiktą informaciją, suformuoti išvadas. Rašydama šį darbą, pagilinau logistikos mokslo žinias. Taip pat žymiai pagerėjo mano informacijos analizės sugebėjimas, išmokau kritiškai vertinti išanalizuotą informaciją bei tuos duomenis apibendrinti. Darydama apibendrinimą, formulavau išvadas. Taigi manau, kad šio darbo rašymas man padėjo ne tik pagilinti mano profesines žinias, bet ir lavinti kritišką mąstymą, kas labai svarbu mūsų veikloje. Šio darbo atlikimo pagrindiniai etapai būtų šie: 1. Surinkti medžiagą (literatūrą, straipsnius), kurioje būtų aptariama logistikos bei ekspeditoriaus vaidmuo logistinėje grandinėje; 2. Susidaryti darbo planą, išskiriant svarbiausias dalis; 3. Laikantis plano, parašyti teorinę dalį apie nagrinėjamą dalyką pagal temos aktualumą; 4. Laikantis plano, aprašyti praktinę dalį apie nagrinėjamą dalyką pagal temos aktualumą; 5. Išskirti pagrindines mintis ir jomis remiantis, suformuluoti išvadas. Tam, kad išsiaiškinti šios temos aktualumą, kaip metodinę medžiagą naudojau dalykinę, mokslinę literatūrą, Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Papildomai norėčiau pažymėti tai, kad didžiausią pagalbą rašant šį savarankišką darbą man suteikė logistikos paskaitos, įvairių laikraščių straipsniai bei Rimgaudo Mingailos vadovėliai.
| |
Ekspertas (SBPK ir NBPK analizė) Lapų skaičius: 5 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Ekspertas - sąvoka. Ekspertu gali būti asmuo, turintis reikiamas žinias specialiais klausimais, kylančiais baudžiamosios bylos procese. Sbpk 87str. Naujas kodeksas papildo.ir įrašytas į lietuvos respublikos ekspertų sąrašą. Nbpk 84 str. Todėl naujasis kodeksas atskirai kalba apie ekspertų sąrašo egzistavimą 85 str. Ekspertas. - atitinkamų ekspertizės įstaigų ekspertas (valstybinės ar nevalstybinės įstaigos) – nauajme kodekse – į sąrašus įtrauktas asmuo. - kitas asmuo (tada turi būti patikrinta jo kvalifikacija, kurią patikrina jį kviečiantis asmuo) – naujame kodekse – į ekspertų sąrašą neįtrauktas asmuo. Naujas kodeksas papildo. - asmuo, turintis teisę būti ekspertu europos sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria lietuvos respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį.
| |
Lapų skaičius: 26 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teismo ekspertizės: sąvoka. Dalykas. Objektai. Metodika. Teismo ekspertai. Teismo eksperto teisės ir pareigos, atsakomybė. Ekspertizės skyrimo pagrindai. Ekspertizės skyrimo tvarka. 1Ekspertizės medžiagos pateikimas, klausimai ekspertui. Ekspertizės įstaigos ir eksperto parinkimas. Teismo ekspertizės aktas. Išvados. Summary. Literatūros sąrašas. Įvadas. Žmogus turi įgimtą savybę, polinkį klysti. Jis subjektyviai suvokia ir vertina faktus, įvykius, ilgainiui daug ką pamiršta, nesugeba, ar nėra suinteresuotas adekvačiai perteikti tai, ką žino. Atliekant nusikaltimų tyrimą labai svarbu surasti, paimti ir tinkamai įforminti nusikaltimo pėdsakus, daiktinius įrodymus, dokumentus bei juos visapusiškai ištirti, nustatyti jų ryšį su nusikaltimu ir reikšmę bylai teisingai ištirti ir išnagrinėti. Tiriant nusikaltimus ir nagrinėjant bylas teismuose kyla daugybė klausimų, į kuriuos atsakyti be reikiamų specialių mokslo, technikos, medicinos, meno ar amato žinių neįmanoma. Todėl tiriant nusikaltimus, nagrinėjant baudžiamąsias taip pat ir civilinias bylas atliekama daug bei įvairių rūšių ekspertizių, kurios yra viena iš efektyviausių mokslo ir technikos žinių panaudojimo formų. Baudžiamojo proceso teisės ir kriminalistikos doktrina, bylų tyrimo bei nagrinėjimo praktika ekspertų išvadas laiko patikimesniu įrodomosios informacijos šaltiniu nei liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymus, nors Baudžianojo proceso kodeksas įroymų klasifikacijos pagal jų patikimumą ir nenustato. Kita vertus, Civilinio proceso kodekse preziujuojama, kad oficialieji rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią negu kiti rašytiniai įrodymai. Teismo ekspertų išvados nėra prisikiamos oficialiųjų rašytinių įrodymų kategorijai, tačiau šios specialiomis žiniomis grindžiamos išvados turi tą įrodomąją galią, kurią joms užtikrina mokslo galia. Jeigu teismo ekspertų metodai yra aprobuoti, ekspertai yra kompetentingi ir...
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tarnautojų teismas. Sudėtis. Jurisdikcija. Procesas. Ginčo sprendimas draugišku ginčo susitarimu. Procesas tarnautojų teisme. Žodinė proceso dalis. (žodinė proceso dalis). Teisėjų pasitarimas. Sudėtis. Kompetencija. Fizinių ar juridinių asmenų. Valstybių narių. Komisijai. Alstybės pagalbos, prekybos apsaugos priemonių. Įgyvendinimo įgaliojimus. Žalos atlyginimo. Kurios aiškiai numato pirmosios instancijos teismo kompetenciją. Bendrijos prekių ženklo srityje. Apeliacinius skundus. Tarnautojų teísmo sprendimų. Procesas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra. Pagreitinta procedūra. Kalbos. Teismo praktika. Bendrijos prekių ženklai. Konkurencijos taisyklių taikymo sritis. Koncentracijos. Susitarimai. Valstybės pagalba. Galimybė susipažinti su dokumentais. Tiesioginiai ieškiniai ir apeliaciniai skundai - proceso etapai. Rašytinė proceso dalis. Žodinė proceso dalis. Paryškintas.
| |
ES institucijos: Komisijos vaidmuo ir veikla Lapų skaičius: 15 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Europos komisija ir jos funkcijos. Europos komisijos funkcijos ir įgaliojimai. Europos komisijos sudėtis. Komisijos pirmininkas. Komisijos formavimas. Komisijos posėdžių rengimas. Lietuva ir europos komisija. Komisijos veikla lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas. 1 lentelė Europos Komisijos pirmininkai. Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos. Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo "glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio" (Europos Sąjungos sutartis). Kiti svarbūs jos tikslai yra: 1. skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę pažangą, sukuriant teritoriją be vidinių sienų, stiprinant socialinę ir ekonominę sanglaudą, įsteigiant ekonominę ir valiutų sąjungą su vieninga valiuta; 2. ginti jos interesus tarptautinėje arenoje, ypač įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendros gynybos politikos plėtojimą, vedantį į bendrą gynybą; 3. stiprinti jos valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą, įvedant ES pilietybę; plėtoti glaudų bendradarbiavimą teisėsaugos ir vidaus reikalų srityse. Suvienytos Europos fenomenas nėra vienareikšmis. Jis formavosi daugelį metų ir buvo veikiamas įvairiausių veiksnių. Kuriant Europos Sąjungą buvo įsteigtos ir Europos Sąjungos institucijos: ES Taryba, ES Parlamentas, ES Komisija ir Teisingumo teismas. Šios institucijos ir tapo pagrindinėmis ES tikslų įgyvendinimo priemonėmis. Darbo tikslas: išanalizuoti Europos Komisijos struktūrą ir jos veiklą. Darbo uždaviniai: 1. aptarti Komisijos sampratą ir jos funkcijas; 2. išnagrinėti Komisijos sudėtį; 3. aptarti Europos komisijos veiklą Lietuvoje.
| |
ES institucinės sandaros ir teisės sistemos pagrindai Lapų skaičius: 34 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Terminologijos problemos. Europos sąjungos ateities klausimai. Europos bendrijų ir europos sąjungos susikūrimas (istoriniai aspektai). Europos bendrijų ir europos sąjungos teisinis statusas. Narystė europos sąjungoje. Pagrindiniai derybų principai. Narystė es ir tarptautiniai įsipareigojimai. Teisė tiesiogiai dalyvauti europos parlamento (ep) rinkimuose. Teisė į diplomatinę gynybą. Es piliečio teisė pateikti peticiją europos parlamentui. Teisė kreiptis į ombudsmeną. V. Kompetencijos pasidalijmas tarp es ir valstybių narių. Vykdomoji kompetencija. Kompetencijos pasidalijimo kontrolė. Vi. Europos sąjungos institucinė sistema. Taryba. Balsavimo praktika. Liuksemburgo kompromisas: pereinant nuo vienbalsiškumo principo prie kvalifikuotos daugumos principo, kai kurios valstybės priešinosi. Prancūzija – ignoravo posėdžius ir blokavo sprendimų priėmimą. Kompromisas pasiektas 1966 m. Jo esmė: jeigu sprendimui valstybė nepritaria, nurodydama gyvybiškai svarbius savo interesus, jis nepriimamas, ieškoma naujo sprendimo. Primena veto teisę, tačiau veto teisė tik užsienio ir ir saugumo politikos srityje. Po suvestinio europos akto buvo nukrypta nuo to kompromiso ir pradėtas taikyti kvalifikuotos balsų daugumos principas. Europos vadovų taryba. Komisija. Perspektyvos dėl komisijos. Atleidimas. Komisijos darbo organizavimas. Delegavimo procedūra – tik administraciniais klausimais. Atskiriems komisijos nariams gali būti pavesta jos vardu priimti tam tikrus administracinius aktus. Gali būti pavesta ir generaliniams direktoratams. Kompetencija. Komisijos iniciatyvos teisė. Europos parlamentas. Audito rūmai. Pagalbiniai komitetai. Konventas. Briuselio paktas. Maršalo planas –. Oecd. Europos bendrijų. 1950m. Gegužės 9d. Roberto šumano deklaracijoje. 1951m. Balandžio 18 d. Sutartis dėl europos anglių ir plieno bendrijos įkūrimo. 1955 m. Konferencija mesinoje. 1957 m. Kovo 25 d. Romos sutartis dėl europos ekonominės bendrijos įsteigimo. Europos atominės energijos bendriją (euratom). Merger treaty. Teritorinis eb išsiplėtimas. 1969 m. Tarptautinę organizaciją. Suteiktos (priskirtos) arba ribotos kompetencijos. Instrumentus. Juridinis asmuo. Institucijos. Suderintas. Pasirašyta. Sutartis įsigaliojo galutinai tik 1993 11 1 straipsnyje. Įtvirtintas bendrijų ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo formų. Teisinis ryšys. Nėra galutinis rezultatas, o procesas. Europos. (!)Sąjunga. Pagrindas. Bendrijų sutartys liko savarankiškos. Vieninga visų sutarčių keitimo procedūra. Nėra visiškai savarankiškas tarptautinės teisės subjektas. Ramstis. Es-gos tarptautinio subjektiškumo pagrindus. Naujas valstybių junginys. Es negali būti priskirta nei klasikinei tarptautinei organizacijai. Nei. Vien tik tarpvyriausybinio bendradarbiavimo formai. Nes priima sprendimus ir balsų dauguma. Stipri europos komisija. Tarybai (ministrų tarybai) r europos parlamentui. Kvalifikuotos daugumos principas. Eb teisingumo teismas. Tikrąją narystę. Šešios eb valstybės-narės. Nuo 1951 m. Didžioji britanija. Europos laisvos prekybos asociacija (efta), liet. Elpa). Norvegijos. 1981 m. - graikija. 1986 m. Įstojo ispanija ir portugalija. 1995 m. Švedija, suomija ir austrija. Po tarybų sąjungos žlugimo ir pasikeitus situacijai rytų europoje. Laikoma, kad narystė es suderinama su neutraliteto politika. 2003 m. - balandžio 16 d. Atėnuose. Precedentų nebuvo. Europos. Lygybę. Vienbalsiai. Europos sutartys. Paraiškos narystei padavimu. 1). Sprendimą, ar pradėti stojimo procedūrą. 2) sprendimą dėl derybų. Sprendimo dėl derybų. Tiriamoji. Materialioji (esminė) –. Preliminariai uždaromas. Erybų skyrių nepriklausomumas. Precedentų netaikymas. Derybų visuotinumas. Kandidačių diferenciacija ir individualus jų vertinimas. Yra bendras es reikalavimas. Pereinamųjų laikotarpių esmė. Išimtys. Rezervacijos. Problemos. Skyrių uždarymas. Stojimo partnerystė. Derybų rezultatų įforminimas. Viena sutartis. Stojimo dokumentų blokus. Tojimo sutartis. 1) stojimo sutartis siaurąja prasme. 2) stojimo aktas. Priedus. Protokolus. Protokoluose. Baigiamasis aktas. Formalių sprendimų dėl narystės es-oje priėmimas pagal 49 str. Parengti. Pasirašyti. Stojimo sutartis. Ratifikuojama. Referendumas. Viena stojimo sutartis. Šalies padėtis nuo stojimo sutarties pasirašymo iki įsigaliojimo. Aktyvaus stebėtojo. Sutarties įsigaliojimo data. Narystės pradžia. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę yra sąjungos pilietis. Chartijos skyriai. Paaiškinimai. Laisvo judėjimo teisė. Teisė dalyvauti vietos rinkimuose. Išimtis. Diskvalifikacijos. Neįvedė vieningos rinkimų procedūros. Negalima nei balsuoti, nei kelti savo kandidatūros daugiau nei vienoje vn. Pateikti. Perduotų galių principu. Legislatyvinė kompetencija. Pinigų politikos vykdymas. Subsidiarumo principo esmė. Proporcingumo principas. Paralelizmo doktrinos. Omitologijos procedūra. Lankstumo sąlyga. Valdžių pasidalijimo princ. Kompetencijos subalansavimo princ. Individualios kompetencijos princ. Pagrindinės institucijos. Patariamosios ir specializuotos institucijos. Pagalbinių organų ir komitetų. Bendroji/bendrų reikalų taryba. Techninės arba specializuotos tarybos. “jumbo council”. Europos sąjungos taryba. Kvalifikuotos balsų daugumos procedūra: i. Daugumos. Šalies veto. Visai komisijai. Komisijos pirmininkas. Kompetencija. Ep teisė pareikšti ieškinį teisme. Pagrindinės funkcijos.
| |
ES institucinės teisės konspektas Lapų skaičius: 62 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Apibendrinant galėtume išskirti šias priežastis, sąlygojusias europos susijungimą po antrojo pasaulinio karo. Europos bendrijų sukūrimas. Europos bendrijų ypatumai. Institucinė. Teisė. Tema. Europos sąjungos atsiradimas, jos teisinis statusas ir tikslai. Istorinės prielaidos, sąlygojusios europos bendrijų susikūrimą. Charakteristika. Eapb. Pagrindiniai europos bendrijų vystimosi etapai. Europos sąjungos įkūrimas. Es sutartis. Įsidėmėkite: po amsterdamo sutarties keičiasi trečiojo ramsčio pavadinimas į teismų ir policijos bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Svarbiausi europos integracijos etapai. Tema. Europos sąjungos institucinė sistema, pagrindinė ir papildomos institucijos. Es pagrindinės ir papildomos institucijos. Taryba. Europos komisija. Ep struktūra ir darbas. Ep kompetencija. Europos parlamento ombudsmeno institucija. Europos teisingumo teismas. Pirmos instancijos teismas ir es tarnautojų teismas. Procesas europos teisingumo teisme. Audito rūmai. Europos investicijų bankas. Europos centrinis bankas. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Regionų komitetas. Es institucijų veikla es ir ramsčiuose. Tema. Es teisinė sistema ir teisės šaltiniai. Bendrieji teisės principai. Ett praktika. Tarptautinės sutartys su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. V tema. Europos bendrijų sprendimų priėmimo procedūros. Sprendimų priėmimo teisinis pagrindas. Es institucijos, dalyvaujančios teisės aktų leidime. Sprendimų priėmimo mechanizmas. Bendradarbiavimo procedūra ( eb steigimo sutarties 252 str.). Pritarimo procedūra. Komitologija. Vi tema. Europos sąjungos teisės ir jos valstybių narių nacionalinės teisės santykis. Es teisės ir nacionalinės teisės santykio teorijos. Es teisės viršenybės principas. Es teisės tiesioginio veikimo principas. Kompetencijos pasiskirstymas tarp es ir valstybių narių. Subsidiarumo ir proporcingumo principai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
